Eilėraščiai (Tik savos kūrybos)

Kinas, literatūra, teatras ir kitas dvasinis penas

Moderatorius: Moder

Standartinė Pradas » 2013.04.21 11:38

neblogas
Pradas
Forumo aktyvistas
 
Pranešimai: 877
Užsiregistravo: 2006.01.29 12:58
Miestas: Klaipėda

Standartinė rubilniks » 2013.04.21 12:08

Na tikrai kad neblogas
celtic frost-cool
rubilniks
Forumo aktyvistas
 
Pranešimai: 1748
Užsiregistravo: 2009.05.03 15:35
Miestas: rimkai

Standartinė marciunas » 2013.04.23 22:20

O kas nors gebetu sukurti tekstus musu dainelems? Ar jau gal turi sukurtu tekstu ir noretu, kad juos apdainuotume? placiau sutartume asmeniskai :D
Jokio atlygio.
marciunas
Dalyvis
 
Pranešimai: 29
Užsiregistravo: 2008.01.13 17:15

Standartinė rubilniks » 2013.04.24 01:39

Alaus tai nors neuzspausk
celtic frost-cool
rubilniks
Forumo aktyvistas
 
Pranešimai: 1748
Užsiregistravo: 2009.05.03 15:35
Miestas: rimkai

Standartinė Ministras » 2013.04.25 17:41

pejte pivo pennoe
budet morda ahuennaja
Nemegstu krikscioniu ir provincialu.
Ministras
Forumo aktyvistas
 
Pranešimai: 576
Užsiregistravo: 2010.07.07 09:10
Miestas: Vilnius

Standartinė Karka » 2013.08.19 14:14

Aistra, bausmė ir išpirkimas

Blankiai saulėtą rugsėjo popietę, geografijos mokytojas Vincentas, bei ekonomikos mokytoja Aušra gurgšnojo kavą lauko kavinėje, esančioje ne per toliausia nuo šiuolaikinio meno centro.
Draugiškai diskutavo naftos išgavimo ir konfliktų rytuose klausimais. Diskusija, savaime suprantama, baigėsi gan greit, kadangi Vincentas jau 42-us metus dirba mokytoju ir pasaulio, bei gyvenimo matęs daug, palyginus su jaunąja pedagoge. Baigęs diskusiją, Vincentas pažvelgė į šalia šiuolaikinio meno centro susirinkusį būrį žmonių. Vilnoniais megstiniais, beretemis, gintarinėmis sagėmis apsikarstę meno žinovai ir žinovės laukė naujosios parodos -"paslėpimas".
- "Turbūt šita kvailių gvardija vėl žiūrės į tepalo dėmę ant popieriaus lapo." - tarė Vincentas.
- "Svarbiausia kad ta tepalo dėmė kažką jiems reiškia" - ginamu tonu prabilo Aušra.
- "Pasaulyje jei kasnors ką nors reiškia, tai tik FAKTAI, FAKTAI ir nieko daugiau"
Kas pažinojo Vincentą, visi manė jog tai šaltų nervų, sveiko proto ir logika besivadovaujantis žmogus. Tačiau tik keletas suprato ką iš tiesų po savimi slepia ši raukšlėta oda.
Išgėrę kavą ir supratę jog beviltiška diskutuoti meno klausimais, mokytojai atsisveikino ir patraukė savais keliais.
Prie Vincento namų, seanso laukė 4 benamiai.
- "Sveiki, kaip matau jau atradote ketvirtą savanorį. Labai gerai. Užeikite."
Įėję į senienomis kvepiantį senamiesčio butą, nusiavę batus, vyrai įžengė į Vincento darbo kambarį. Ant sienų tapetų, ar dažų nesimatė. Visos sienos buvo iškabintos 18-19-mečių merginų nuotraukomis. Nuogi benamiai išsirykiavo eilute. Paęmės juodą markerį, Vincentas pirmąjam valkatai ant krūtinės užrašė "12 A", antrąjam "12 C", trečiąjam "12 T". Priėjęs prie drebančio ketvirtojo "12 M" apkabino. "Sveikas atvykęs."
Vincentas trumpam išėjo.
- "Kas dabar bus, kas dabar bus?"- virpėdamas sumykčiojo "12 M".
- "Svarbiausia nepratark nė žodžio. Nesijaudink, Vincentas dosnus."
Vincentas grįžo nuogas su botagu rankose.
- "12 A, klaupiatės!"
Pradėjo skambėti botago kirčiai ir kiekvieną jų palydėdavo garsiai Vincento išriaumojamas merginos vardas. 15 kirčių, 15 vardų. 12 A rankomis pasirėmęs į žemę, dreba, nugaroje matėsi kraujosrūvos. Atsigavęs atsistojo, Vincentas jam padavė vokelį.
- "12 C, klaupiatės!"
13 kirčių, 13 vardų.
- "12 T, klaupiatės!"
15 kirčių, 15 vardų.
Atėjo eilė 12 M.
- "Kaip naujausias mūsų narys, šiandien kentėsite už klasę kurioje mažiausia merginų. 12 M, klaupiatės!"
8 kirčiai, 8 vardai. Kirčiai buvo stipresni nei prieš tai buvusiųjų. 12 M suklupo, pradėjo isteriškai verkti.
- "Nedrįsk verkti dievo akivaizdoje!!" sušuko nuogas Vincentas ir spyrė elgetai į veidą.
12 M pašoko, stvėrė Vincentui už kaklo ir bandė smaugti, tačiau senukas gyvenime turėjo ir fizinių darbų, todėl nesunkiai elgetą parvertė ir prispaudė prie žemės.
- "Kvailį, tu turbūt nė nesupranti kas čia vyksta?"
- "Čia paprasčiausia orgija ir iškrypimai!!!"
Vincentas atžagaria ranka tėške elgetai į veidą.
- "Tu tai vadini iškrypimais??? Tokiomis kalbomis tu spjauni dievui į veidą! Pažiūrėk į sieną. Pažiūrėk po velnių! Matai šias merginas? Mes saugome jų sielas. Jas bando apsėsti velnias! Klausi iš kur žinau? Ogi kaskart atėjęs į klasę, aš matau kaip jos pasilenkia rašydamos, iškirptėje pasimato krūtys ir pamatau žvilgsnį. Taip, paties velnio žvilgsnį, žadantį pradanginti šias neišganytas sielas. O tu, tu, mano drauge, esi tas kuris kaip ir dievo sūnus kenčia už nusidėjelius, o aš suteikiu tau šią galimybę! Galimybe tapti šventu ir rasti kelią į amžinybę, užuot kapsčius konteinerius! Ar tu tai supranti? Ar jauti aistrą? Ar jauti kaip valosi tavo siela ir išperkamos nusidėjelių sielos?"
- "Kodėl mes nuogi?"
- "Dievo akivaizdoje tebūnie nuogos mūsų sielos ir nuogi mūsų kūnai, kaip medžiai apsinuoginę prieš žiemą, kentėdami laukia pavasario!"
Drebėdamas 12M apsirengė, pasiėmė vokelį ir išėjo į gatvę. Vokelyje 50 litų ir užrašas "Kitas seansas trečiadienį, 16:00".
Skans obals.
Karka
Forumo aktyvistas
 
Pranešimai: 919
Užsiregistravo: 2005.12.09 12:36

Standartinė Pestilence » 2013.08.20 10:56

Karoluk, gerai rasai. Kai leisi knyga, palik egzemplioriu ir babytei :)
Malleus maleficarum
Pestilence
Forumo aktyvistas
 
Pranešimai: 786
Užsiregistravo: 2008.09.25 10:35

Standartinė Pradas » 2013.08.20 11:19

tai jam nereikia knygų leisti, už jį žmonės patys jau leidžia....
Pradas
Forumo aktyvistas
 
Pranešimai: 877
Užsiregistravo: 2006.01.29 12:58
Miestas: Klaipėda

Standartinė Kaaos » 2013.08.23 15:38

Aš irgi savo eilėraštį papublikuosiu.

"Metalinės, juoda alyva išteptos gimdos vis vėrėsi, į pasaulį išstumdamos po naują kūdikėlį, prifarširuotą trotilo ir šrapnelio. Šitie kruvini gimdymo aktai vyko tobula tvarka, be komplikacijų; naujagimiai ėjo galvomis į priekį, serijomis: dvynukais, trynukais ir ketveriukėmis. Po to sekdavo trumpas nėštumo laikotarpis ir bombonešis vėl iškratydavo dar vieną sprogmenų partiją. Šitų juodų, metalinių rubuilių naujagimių gyvenimas buvo trumpas, o likimas nuspręstas dar prieš šiurkščioms fabriko moterų ir bekojų invalidų rankoms sudedant juos iš detalių. Sukurtas tam, kad žūtų ir su savimi nužudytų dar ką nors. Kai kurie jų neįvykdydavo savo misijos, kurią jiems buvo patikėjęs kūrėjas. Dalis po tėškimosi taip ir likdavo sutrikę ir nusivylę gulėti žemėje nesprogę, tarsi nekrikštai, gimę su purvina prasidėjimo nuodėme ir žuvę, nespėjus jų plikoms galvytėms pamirkti švęstame vandenyje; pasmerkti dešimtmečius tūnoti žemėse ir laukti, kol koks vietos laukinis, pagaliu rausdamas šaknį ir netyčia sujudinęs sprogdiklį, nutrauks jų abiejų apgailėtinos egzistencijos gysleles.

Tačiau nepaisant šitų nevykėlių, didžioji dalis sprogstamųjų užtaisų sėkmingai ir laimingai sau sprogo, skleisdami į šalis dūmų ir žemių debesis, į šalis drabstydami žvyrą ir akmenis, rausdami kraterius. Skyrėsi tik nuostoliai. Kai kurie sprogimai, padarydavo žalą tik žemei, vagodami jos tamsų veidą votimis, prisipildančiomis tiršto lyg pūliai, purvino vandens. Dalis užtaisų krito ant pastatų, taškydami į šalis lentas, plytas ir šiferi. Aplankius sėkmei, užtaisas įkrisdavo į namo vidų ir tik tada detonuodavo, tada pastatas subliukšdavo kaip muilo burbulas.

Tačiau tik patiems laimingiausias užtaisams pavykdavo paragauti kraujo skonio. Didžioji dalis žmonių slėpėsi rūsiuose, taigi sprogmenims prie jų prisikasti nebuvo lengva. Šrapneliai ir sprogimo bangos kirsdavo tik panikos ištiktus bėglius, kurie pamiršę viską bėgdavo iš namų, link už pusantro kilometro esančio miškelio ir, žinoma, bukapročius nusprendusius paskutinį kartą pažvelgti į mirtinus fejerverkus.

Po bombonešių ėjo pėstininkų ir raitelių metas didvyriškai sužibėti. Antskrydis buvo tik uvertiūra šioje kraujo operoje. Pagrindinis bombonešių tikslas buvo smogti kritinį smūgį priešo strateginiams objektas: atsitraukimo keliams, bei didiesiems pastatams ( bažnyčioms, ligoninėms ir t.t., kur dažniausiai ir slėpdavosi didžiausieji taikos priešai). Į šipulius suskaldę barikadas ir ištaškę virtinę namų, lėktuvai apsisukdavo ir dingdavo už horizonto, taip pat tyliai ir lėtai, kaip ir atsiradę. Dabar į priešo teritoriją plūdo šauniosios kavalerijos daliniai. Juodus žirgus apžergę raiteliai, ginkluoti lenktais kardais ir trumpaisiais karabinais, gamintais dar prieš pabaigos pradžią, iš tolo jie priminė juodų varnų pulką, priartėję - seniai savo juodo darbo neatlikusias ir dėl to išbadėjusias giltines. Visų jų kūnus dengė juodi apsiaustai ir tik nedidelis plyšelis akims išduodavo, kad po kostiumu slepiasi žmogus. Net didžiausių taikos priešai prileisdavo į kelnes, išvydę Išgelbėjimo armijos kavaleriją, ir metę savo varganus ginklus skuosdavo bėgti kur tik akys mato, lysdavo į pirmą pasitaikiusį plyšį, tarsi šviesos išsigandę tarakonai."

Neklausiu ar patiko/nepatiko. Paklausiu ar perskaitę tiek, norėtumėte skaityti toliau? Bo liosiai galiu daugiau prirašyt.
Kaaos
Dalyvis
 
Pranešimai: 162
Užsiregistravo: 2009.01.01 21:25
Miestas: Memel

Standartinė bmaggot » 2013.08.23 21:15

neblogai
bmaggot
Forumo aktyvistas
 
Pranešimai: 3666
Užsiregistravo: 2005.04.07 13:08
Miestas: Vilnius

Standartinė Kaaos » 2013.08.28 00:19

-------
Paskutinį kartą redagavo Kaaos 2017.02.11 14:11. Iš viso redaguota 1 kartą.
Kaaos
Dalyvis
 
Pranešimai: 162
Užsiregistravo: 2009.01.01 21:25
Miestas: Memel

Standartinė Karka » 2013.08.30 07:26

Nu va, romanui intro jau yra :)
Skans obals.
Karka
Forumo aktyvistas
 
Pranešimai: 919
Užsiregistravo: 2005.12.09 12:36

Standartinė bmaggot » 2013.08.30 07:29

gera rašliava
bmaggot
Forumo aktyvistas
 
Pranešimai: 3666
Užsiregistravo: 2005.04.07 13:08
Miestas: Vilnius

Standartinė Karka » 2013.08.30 07:37

Pirma rašliava parašyta blaivia galva :)

Padėklas

Bet kurių šalyje esančių sandelių darbuotojai žinodavo kuriuos medinius padėklus sukalė Martynas. Padėklai išlaykidavo standartines formas bei lentučių proporcijas milimetrų tikslumu, o dešinijį kampą puošdavo išdeginta „M“ raidė. Martynas mėgo savo darbą ir per 25-erius darbo metus netgi užsitarnavo nuosavą kambarį lentpūvėję, kur užsibarikadavęs lentomis ir kaladėlėmis, paskendęs mintyse netrukdomai pokšėdavo plaktuku gamindamas žmonijai žinią apie savo egzistavimą. Kaskart pažvelgęs į ką tik baigtą padėklą, Martynas pagalvodavo: „Kurgi iškeliausi tu? Ar į sandelį, kuriame sulinkus teks laikyti toną pesticidų? Ar į prekybos centro rūsį, kur ant sprando gulės nevykę „Tauro“ televizoriai? O gal koks nepasiturintis studentas panaudos tave kaip lovą išnuomotame bute? Tebūnie visi sužino jog aš, Martynas, jiems kruopščiai sukūriau tave“. Ir pasilenkęs, pro didžiulius akinius, kurie nenukrisdavo dėl pririštos gumelės nuo apatinių, primerkęs akis lituokliu išdegindavo savo ženklą.
Baigęs darbą Martynas namo neskubėdavo. Išsikratęs iš plaukų pjuvenas, persimetęs per petį kuprinėlę, žingsniuodavo turingųjų kvartalu. Visada stabtelėdavo prie Steponavičių namo. Prisiglaudęs medžio šešėlyje žiūrėdavo pro šviesų svetainės langą. Sukalbėję maldą, besišypsantys draugiški veidai dalindavosi dienos įspūdžiais, neskubėdami skanaudavo rytietiškus patiekalus, kol galiausia stalą papuošdavo Ramintos pagamintas desertas. Paslapčia Gintariukas paimdavo patiekalo gabalėlį ir paduodavo jį po stalu laukiančiam mažajam draugužiui Reksui.
„Hm, keista, jau trečia diena kaip Steponavičiai neuždaro rūsio langelio. Greičiausia įsimetė pelėsis...“
Pravėrus prisvilusia kiaušiniene kvepiančio bendrabučio duris, Martyną pasitikdavo Vienatvė. Ji, kaip ištikimiausia draugė lydėjo vyrą nuo pat gimimo. Socialinis darbuotojas rado Martyną suvyniotą į rankšluostį šalia pamestinukų namų. Vaikų namuose draugų susirasti nepavyko. Kartkartėmis bendraamžiai žaisdavo žaidimą – skanduodavo frazę „žvairys“ ir stumdydavo Martyną po visą kambarį. Vaikis labai mėgo klasikinę muziką ir vakarais paslapčia užėjęs į direktoriaus kabinetą, pianinu skambindavo Bethoveno „Fur Elise“ fragmentus. Tačiau vieną vakarą su prostitute parankėje pasirodęs direktorius neliko patenkintas skambesiu ir Martyno pirštus pritraiškė pianino dangčiu. „Juk jis tik vaikas“ – prakruštos sielos likučius parodė šliundra. Muziką teko pamiršti.
Kai Martynui sukako 15, naujai atsidariusi firma „Euro padėklas“ vasarai pasiūlė darbą. Vaikų namų mokyklėlėje bendraklasiai pasižymėjo žiaurumu, kuris trukdė mokytis, mokytojai žiūrėdami į vaikų akis matė tik vagis, alkoholikus ir narkomanus, tad jaunuolis apsisprendė prisijungti prie darbo klasės žmonių ir mesti mokslus. Kadangi Martynas buvo vienintelis pavyzdingas darbuotojas, bendradarbiai bendrauti nenorėjo ir dirbo atsukę nugaras. Tik niekur nepaliekanti Vienatvė padėjo plėšyti kalendoriaus lapelius.
Penktadienio vakarą Steponavičiai nusprendė nevažiuoti į kiną, tačiau laiką praleisti namie. Raminta pagal naujausią receptų knygą prigamino egzotiškiausių patiekalų. Arvydas iš automobilio atnešė butelį prabangaus vyno. Gintariukas su Jolanta per plačiaekranį televizorių žiūrėjo pamokančią kinišką animaciją. Filmukų herojai suteikė vaikams tiek kūrybinių minčių, jog šie išmoko gražios kalbėsenos meno ir tėvus privertė pirkti rūbelius, kuprines, penalus, žaislus su šių personažų atvaizdais.
-„Nagi, vaikai, visi prie stalo“ – su šypsena riktelėjo Arvydas.
Garuojantys jūros gėrybių patiekalai, taurės vyno, žvakių šviesa, prie stalo susėdusi mylinti šeima. Ar gali kinas prilygti tokiam vakarui.
- „Ne ne ne, Gintariuk, pamiršai ką mes darome prieš valgį ir kam esame dėkingi“
- „Atsiprašau tėti, bet labai skaniai atrodo viskas“
Šeima užsimerkė, susikibo už rankų ir pradėjo vakarinę maldą:
- „......ir gelbėk mus nuo pikto. AMEN.“
- „AMEN“: tarė balsas už užuolaidos. Užuolaida atsitraukė ir prie stalo priejo Martynas. Arvydui į smilkinį įrėmė vinims šaudyti skirtą pistoletą. Prasidėjo riksmai ir sąmišis.
- „Jeigu jūs tučtuojau nurimsite, niekas nenukentės.“
- „Nežinau kas jūs este, bet pinigai yra...“ drebančiu balsų prabilo Arvydas, bet greit buvo pertrauktas.
- „Man nereikia nei jūsų pinigų, nei automobilių, nieko žudyti ar skriausti nesiruošiu, nebent būsiu priverstas ir neklausysite mano nurodymų“
Šeima drebanti, su ašaromis ir baimės kupinomis akimis žiūrėjo į Martyną.
- „Raminta, mano kuprinėlėje yra virvė. Paimkite ir suriškite Arvydą.“
- „Prašau, maldauju, juk vaikai...“
- „Paskutinį kart kartoju, niekas nenukentės jei klausysitės ką jums sakau“
Martynui stebint Raminta suriško vyrui rankas ir kojas.
-„Dabar lipnia juosta užklijuokite burną“
- „Nedrįsk tu kvailas šunssn...mmm...mmhhh...“
Įsitikinęs kad Arvydas nukenksmintas, Martynas nuleido pistoletą ir prisėdo prie stalo.
-„Dabar visi sėskite“
-„Pone, aš nesuprantu ko jūs norite, bet prašau tik neskriauskite mūsų šeimos, padarysiu viską, viską.“
- „Kaip matau nurimote. Dabar galime pasikalbėti. Leiskite prisistatyti, aš esu Martynas ir šiandien lyg spektaklyje suvaidinsime sceną. Sudėtinga nebus. Scena paprasta – jūs esate kas esate, o aš būsiu Arvydas. Skamba smagiai?“
Pasišlykštėjimo ir ašarų kupinomis akimis Raminta žiūrėjo į Martyną, tačiau nepratarė nė žodžio. Gintariukas traukė nosimi patekėjusį snarglį. Jolanta delniukais užsidengusi akis kūkčiojo.
-„Manau ko mums trūksta tai muzikos. Raminta, matau turite nemažą muzikos kolekciją. Prašau uždėkite Bethoveno „Fur Elise“
Suskambus pirmosioms natoms, pro didžiulius akinius surištus apatinių gumyte, pasimatė ašara.
- „Gerai, pakaks sentimentų. O, Raminta, kaip visada moki nustebinti, pažiūrėjęs į šį stalą aš suprantu jog nesuklydau tave vesdamas ha ha. Gintariuk, Jolantute, imkime šakutes ir paragaukime mamytės pagaminto šedevro. MMMM, pasaka.“
Martynas įpyle Ramintai taurę vyno.
-„Raminta, ar pameni mūsų kvailas jaunas dieneles? Būdamas studentas aš nugvelbiau tokio pat vyno butelį ir mudu susitikome parke. MMM vyno skonis visiškai nepasikeitė kaip ir tavo grožis...“
- „Eik velniop tu iškrypęs išgama“ verkė Raminta.
-„Kaip matau reikalai krypsta neigiama linkme“ paėmęs pistoletą suvarė vinį Arvydui į koją.
Riksmai, isterijos priepuoliai, verksmai ir visi kiti natūralūs dalykai pakliuvus į tokią nekasdienišką situaciją.
-„Vinių kuprinėje turiu tiek, kad pakaktų 14-ai padėklų. Sėskitės į savo vietas, kol nepabloginote situacijos“
Martynas išgerė gurgšnelį vyno ir šeimos nariams į lėkštutes įdėjo desertą.
-„Gintariuk, išsipūsk nosį, negražu traukti prie stalo. Jolantėle, kas gi tau mergyt atsitiko, kodėl nevalgai deserto, mamytė juk taip stengėsi. Raminta, papasakok kaip gi prabėgo darbo diena“ įrėmė pistoletą į kitą Arvydo koją.
- „Na..hmm...Darbe stebėjau diagramas ir Valdorfo akcijos pakilo 6 procentais...o dieve...aš nesuprantu...“
-„Tęsk, brangioji, man labai įdomu“ švelniu balsu tarė Martynas, atitraukė pistoletą ir paragavo deserto.
-„Dar kolegės vaikas gripu susirgo, tai padėjau vaistinėje išrinkti žolelių arbatos“
- „Tu tikrai nuostabi. Gintariuk, kaip mokykla? Senokai mačiau pažįmių knygelę“
- „Gerai“ nepakėlęs akių prabilo Gintariukas.
-„Matau akių nepakeli. Kalbėkime trumpai – girdėjau kad pastūmei Edgarą nuo laiptų?“
- „Nėra mūsų klasėj jokio Edgaro.“
-„Gintarai, suprask, negalima skriausti draugų. Juk vargšas galėjo rimtai susižaloti. OOO, kas gi čia, ar tik ne šaunusis Reksas?“
Martynas pasilenkė paglostyti šuniuką ir Raminta vyno buteliu tėške aktoriui per pakaušį.
-„Ho ho hooo, tu žinai kaip man patinki kai supyksti“ sušuko Martynas ir apkabinęs Ramintą krito ant žemės. Ramintai bandant išsivaduoti, alkūne užkliudė pistoletą ir vinis šovė Martynui į kaklą.
Gulėdamas ant kilimo, susiėmęs už krauju pulsuojančio kaklo, Martynas žiūrėjo į lėtai gęstančią lempą.
„Kaip gera užmigti žinant kad ryte prabusi su mylimu žmogumi...“
Tuo metu šalies rinkoje įtakingos įmonės direktorius šventė dukros krikštynas. Sukvietė visus draugus, gimines ir pažįstamus į šalia ežero aptvertą nuosavą pirtį. Persimetęs keliais žodžiais su svečiais, išgėręs taurelę šampano nuėjo užkurti pirtelės. Iš malkų krūvos parinko lengvai įsiliepsnojančių lentų ir krovė jas į krosnelę. Šliukštelėjo degaus skysčio, uždegė ir laukė kol liepsna pagaus lentas. Įsiliepsnojus atkreipė dėmesį kaip ant vienos lentos išdeginta raidė „M“ išblanksta suvienodėdama su visomis degančiomis lentomis.
Skans obals.
Karka
Forumo aktyvistas
 
Pranešimai: 919
Užsiregistravo: 2005.12.09 12:36

Standartinė Xenon » 2013.08.30 07:57

Xenoną pavadinčiau skinheadu, forsu ir kitokiu niekalu metalistų pasaulyje. (Assas)
Xenon yra sudas (adšvancas)
Xenon
Forumo aktyvistas
 
Pranešimai: 1020
Užsiregistravo: 2004.11.18 09:04
Miestas: Kawnas/Telšiai

Standartinė Pestilence » 2014.02.07 12:26

Karka, apleidai skilti :)
Malleus maleficarum
Pestilence
Forumo aktyvistas
 
Pranešimai: 786
Užsiregistravo: 2008.09.25 10:35

Standartinė Karka » 2014.02.10 11:32

:) žinai kur rast
Skans obals.
Karka
Forumo aktyvistas
 
Pranešimai: 919
Užsiregistravo: 2005.12.09 12:36

Standartinė Pradas » 2014.02.10 23:04

Pajiešmenei?
Pradas
Forumo aktyvistas
 
Pranešimai: 877
Užsiregistravo: 2006.01.29 12:58
Miestas: Klaipėda

Standartinė Karka » 2014.02.11 09:27

Jo, prie žiguliuko karbo palinkusį po lenino paveikslu :)
Skans obals.
Karka
Forumo aktyvistas
 
Pranešimai: 919
Užsiregistravo: 2005.12.09 12:36

Standartinė Pestilence » 2014.04.14 14:46

Karoluk, per VA padaryk poezijos vakara :)))
Malleus maleficarum
Pestilence
Forumo aktyvistas
 
Pranešimai: 786
Užsiregistravo: 2008.09.25 10:35

Re: Eilėraščiai (Tik savos kūrybos)

Standartinė Karka » 2015.02.12 14:09

Šulinys

Šaltame tamsiame giliame šuliny
Piktas, kerpėtas senukas gyveno,
Nieks jo nematė, bet visi tik kalbėjo:
"Neikit prie šulinio, vaikai niekadėjai"

Sklido kalbos ir sklido legendos
Kad luošas berniukas vandens užsimanė,
Pasigirdo riksmas ir tik liko ramentas
Ir niekas daugiau luošiuko nematė.

Trumpomis vėsiomis vasaros naktimis
Girdis iš šulinio it vilko kaukimas,
Bet pažvelgti vidun ar kas beišdrįs
Kai baimę įvarė berniuko likimas.

Atklydo į kaimą kunigėlis barzdotas,
Netikėjo ans niekuo todėl buvo bagotas,
"Nėra nei bildukų, nei velnio nei dievo,
O jūs bijot šulinio vidury pievos"

"Brungus kunigėli, prabočyk prašau,
Dėl savo anūkų labai aš bijau,
Kad vienų gražų rugpjūčio rytelį,
Nebepamatysiu aš savo mylymųjų vaikelių"

"Gerai dukružėle, padarysiu kaip norit,
Pašventinsiu šulinį dėl dūšių ramių,
O dabar bažnyčiai aukokit
Šventinu šulinį dievo vardu!"

"Gyvenkit ramiai ir nebebijokit,
Vandenį gerkit ir dievui dėkokit"
Nuo saulės ištroško ir dangtį pakėlė
"Reikia atsgert, oi karšta vasarėlė"

Pasilenkė kunigas kibirėlį pasemt,
O ten, žemai, kažkas ėmė krizent,
Ir netikėtai tik "capt" už barzdos,
Kunigo nebematė nieks niekados
Skans obals.
Karka
Forumo aktyvistas
 
Pranešimai: 919
Užsiregistravo: 2005.12.09 12:36

Re: Eilėraščiai (Tik savos kūrybos)

Standartinė Kruasanas » 2015.04.03 12:44

Menininkas! Galima daugiau?
Pilnos panages siknos plauku. Pastoviai
Kruasanas
Dalyvis
 
Pranešimai: 86
Užsiregistravo: 2015.04.03 12:39
Miestas: SB"Krūvelių liepaitė", Kazlų rajonas

Re: Eilėraščiai (Tik savos kūrybos)

Standartinė Karka » 2015.04.13 12:31

Ūkininkaitė

Užkalbint nedrįsau, bet be galo norėjau
Ariančią traktorium tave aš stebėjau,
Tepaluotomis rankomis vairą sukiojai
Ligi grabo lentos tu mane suvyliojai.


Lyg tankas šarvuotas žemę arei,
Lyg bulius raguotas plūgą tempei,
Lyg šimtas lokių riaumojo variklis,
O dantyse rūseno kandiklis.

Nedrąsiai širdelė mana kalatojo,
Kaip čia užkalbint visai nežinojau,
Ir netikėta mintis galvoje
"Žinau, susitiksim šiandien vakare"

Kol nusikalus laukuos darbavais,
Užsiėmiau aš savais reikalais,
Tavo kieme tarp liepaičių žalių
Pribėriau ant kelio saują vinių.

Kai traktoriukas kieman pardudndėjo,
Padangos slėgis kaip mat sumažėjo,
Keikeisi, spjaudeis ir ratlankį spardei
Pavargus nervinga visai nesitvardei.

Lakuotais batais ir baltais marškinukais,
Apsimečiau jog šiaip sau pro šalį einu,
-"Kas gi nutiko, miela darbštuoliuke?"
-"Pradūriau padangą kad ją kur vpyzdu"

-"Nesinervink dėl nieko viskas čia bus gerai,
Kam nenutinka kai duobėti keliai,
Tuoj atsinešiu galingą domkratą
Greitai pakeisiu prakiurusį ratą"

Kaip viskas paprasta ir nieko sunkaus,
Darbas sekės lyg su pagalba dangaus,
Skuduru purvinus delnus valiaus,
Laukdamas gundančio žvilgsnio brangaus.

-"Ačiū berneli, labai man padėjai,
Kiek sumokėt tau kad dirbt netingėjai?"
-"Koks gi aš vyras jei man sumokėsi,
Padėjau aš tau bet gal ir tu man padėsi?"

Nusivalęs delnus artyn priėjau,
Švelniai prisiglaudęs apkabinau,
Lūpomis lūpas tavąsias liečiau
Ir spyrį į kiaušus tada pajutau.
Skans obals.
Karka
Forumo aktyvistas
 
Pranešimai: 919
Užsiregistravo: 2005.12.09 12:36

Re: Eilėraščiai (Tik savos kūrybos)

Standartinė rubilniks » 2015.04.22 04:00

Gal jau kokia knyga isleidai?
celtic frost-cool
rubilniks
Forumo aktyvistas
 
Pranešimai: 1748
Užsiregistravo: 2009.05.03 15:35
Miestas: rimkai

Re: Eilėraščiai (Tik savos kūrybos)

Standartinė Karka » 2015.12.21 20:12

Taksisto vakaras

Fabijansų daugiabuty
Prie langelio senis budi,
Stebi mylimą mašiną
Ir apsvaigusį kaimyną.

Neduok dieve, prisilies,
Sparną, buferį įrėš,
Ilgi pirštai kaip vagies,
Radiją išlupti spės.

Bet kaimynas nukulniavo,
Zuikį eidamas pagavo,
Ir taksistui palengvėjo,
Mašinos priliest nespėjo.

Taksistioras lovoj guli,
Stebi šviečiantį mėnulį,
Ir užmigt mintis neleidžia,
"Kažkas mašiną apvogti geidžia".

Akys po truputį merkias,
Miego karalystė laukia,
Bet ir vėl, kad ją kur velnias,
Mašinėlė kieme kaukia.

Greitai šoko jis iš lovos,
Įsispyrė į šlepetes,
Ir suriko per balkoną:
"Von nuo mašinos, gyvatės!"

Tikro šaulio akimi
Tamsų kiemą praskenuoja,
Klauso kaire ausimi,
Ar kas kuro nepompuoja.

Bet kieme tik žiogas svirpia,
Katinas kiaušinius laižos,
Iš tų nervų rankos virpa,
Paranojos akys dairos.

Pamiegojęs valandėlę
Taksistioras darban kelias,
Ir per auto radijėlę,
Skamba rusiškos dainelės.
Skans obals.
Karka
Forumo aktyvistas
 
Pranešimai: 919
Užsiregistravo: 2005.12.09 12:36

Re: Eilėraščiai (Tik savos kūrybos)

Standartinė moxas » 2024.01.10 17:22

Karka rašė:Taksisto vakaras

Fabijansų daugiabuty
Prie langelio senis budi,
Stebi mylimą mašiną
Ir apsvaigusį kaimyną.

Neduok dieve, prisilies,
Sparną, buferį įrėš,
Ilgi pirštai kaip vagies,
Radiją išlupti spės.

Bet kaimynas nukulniavo,
Zuikį eidamas pagavo,
Ir taksistui palengvėjo,
Mašinos priliest nespėjo.

Taksistioras lovoj guli,
Stebi šviečiantį mėnulį,
Ir užmigt mintis neleidžia,
"Kažkas mašiną apvogti geidžia".

Akys po truputį merkias,
Miego karalystė laukia,
Bet ir vėl, kad ją kur velnias,
Mašinėlė kieme kaukia.

Greitai šoko jis iš lovos,
Įsispyrė į šlepetes,
Ir suriko per balkoną:
"Von nuo mašinos, gyvatės!"

Tikro šaulio akimi
Tamsų kiemą praskenuoja,
Klauso kaire ausimi,
Ar kas kuro nepompuoja.

Bet kieme tik žiogas svirpia,
Katinas kiaušinius laižos,
Iš tų nervų rankos virpa,
Paranojos akys dairos.

Pamiegojęs valandėlę
Taksistioras darban kelias,
Ir per auto radijėlę,
Skamba rusiškos dainelės.


Labai įdomi kūryba.
moxas
Naujokas
 
Pranešimai: 1
Užsiregistravo: 2021.02.17 19:55

Grįžti į KITAS MENAS