Moderatorius: Moder
Taigi ir lietuviškas charakteris bei identitetas formavosi betarpiškai patirdamas tiek katalikiškojo, tiek bizantiškojo (o per jį – ir azijietiškojo) pasaulių įtakas, kurios sluoksniais klojosi ant baltiškai indoeuropietiško (būtent – indoeuropietiško, nes mes ilgiausiai Europoje išsilaikėme nepaveikti semitiškos religijos įtakų) pagrindo. Tačiau nors pagal kilmę ir esame giminingesni slavams, t.y. bizantiškajai civilizacijai, bet beveik visada (išskyrus retas išimtis), turėdami galimybę rinktis, renkamės Vakarus. Taip buvo ir renkantis krikščioniškos religijos kryptį, ir karalius „Abiejų tautų respublikai“, ir tarpukario bei XX a. pabaigos – XXI a. pradžios užsienio politikos kursą. Taigi lyg ir turėtume būti labiau vakarietiško mąstymo atstovai, bet...mumyse per daug susipynę Romos ir Bizantijos sąmonių elementai. Lietuvių sąmonėje romėniški fasadai neretai slepia bizantišką interjerą. Kaip taikliai pastebėjo G. Beresnevičius, „Romos įstatymai, su visa juos supančia romėniška pagarba teisei maišosi su bizantiškais privatizavimo metodais. Sausas romėniškas politikavimas – su bizantiškai intensyvia ir viską nulemiančia užkulisine veikla.“
Kaciukas rašė:Kokia geda pries visa pasauli...