...Poezija ir ne tik...

Kinas, literatūra, teatras ir kitas dvasinis penas

Moderatorius: Moder

Standartinė misido » 2007.06.27 11:58

A.
O man jau niekas nesvarbu. Tik linksma kiek. Štai.


MERI

užaugus protas
išvarva
pro akis
ausis ir
kitas ertmes.
ir tik
jūreiviai
grįžę iš
Šiaurės
dainuoja apie
jūras.
cigarai ir mėlynos
akys.
visos jos tokios -
slidžios it žuvys.
tad saugokis
ir saugok,
mašiniste,
savo protą.

daugiau anei vieno
jūreiviškai
atrodančio žmogaus
mano akys
neregėjo.
misido
Aktyvus dalyvis
 
Pranešimai: 355
Užsiregistravo: 2005.06.11 21:19

Standartinė CORVUS CORAX » 2007.06.27 12:10

Žavu, nu... Paprasta, bet liuks... :) Tokie man patinka...
Alkoholis yra mūsų kultūros dalis ir nereikia mums jo gėdytis... /Goran Bregovič/
CORVUS CORAX
Aktyvus dalyvis
 
Pranešimai: 406
Užsiregistravo: 2006.08.22 17:40
Miestas: Rėitavs - Klaipieda

Standartinė misido » 2007.06.27 15:10

Aš Tau, Vytautai, papasakosiu kada. Apie jūreivius iš Šiaurės ;}
misido
Aktyvus dalyvis
 
Pranešimai: 355
Užsiregistravo: 2005.06.11 21:19

Standartinė CORVUS CORAX » 2007.06.27 15:23

Gera, lauksu, su mielu nuoru pasiklausysu!.. ;)
Alkoholis yra mūsų kultūros dalis ir nereikia mums jo gėdytis... /Goran Bregovič/
CORVUS CORAX
Aktyvus dalyvis
 
Pranešimai: 406
Užsiregistravo: 2006.08.22 17:40
Miestas: Rėitavs - Klaipieda

Standartinė coma » 2007.10.29 17:55

sis J. Ivanauskaites man toks neblogas:

Puolu i panika
bandau gelbetis
isleidziu tukstancius
ciuptuveliu -
kabinuosi i gyvenima
siunciu SOS signalus
esamesus emailus
paguodos nesulaukiu
aptakios mandagumo frazes
nieks neizvelgia
mano siaubo
aiman arba
amen
coma
Naujokas
 
Pranešimai: 10
Užsiregistravo: 2007.10.24 15:44
Miestas: Kaunas

Standartinė a_delete » 2007.10.29 23:32

Pilki

Pilkais veidais pilkam pasauly stovi
Pilkų minčių ir pilko jausmo kupini
Pilkų draugų ir šilumos pilkos nenori
Ir bijo likti amžinai pilki...

Gal kartais bando jie išvysti saulę
Ir trokšta gal daugiau žalios spalvos
Ir bando jie surasti ne pilką laimę
Tačiau netrukus pasiilgsta vėl pilkos...

Pilkom akim jie į pasauly žiūri
Ir žmonės tampa jiem visi pilki
Ir kaltina kitus už tai kad turi
Gyvent pilkam pasaulyje vieni...

Autorius Ernestas


Man visi Ernesto eilėraščiai prie širdies. Kiekvieną dieną aš juos suprantu vis kitaip, vis pritaikau sau ir pan. Štai šitas, manau, tiktų vienam iš pažįstamų. O gal ir šiaip daugeliui žmonių.. Juk kartais viskas taip pilka..
a_delete
Forumo aktyvistas
 
Pranešimai: 506
Užsiregistravo: 2007.09.11 20:30

Standartinė Kronas » 2007.11.14 20:04

Vienu žodžiu atėjo tokia bobulka pas mane ir paprašė "dokumentus" gen. prokurorui nusiųst. Kai nusiunčiau, paskui paskaičiau tai fabzdiec...
Jei kas nori pasiskaityt satanic horror shyzoooos, tai prašom :)
http://rapidshare.com/files/69701717/Ge ... i.pdf.html
Kronas
Aktyvus dalyvis
 
Pranešimai: 360
Užsiregistravo: 2006.01.28 22:29
Miestas: Vilnius

Standartinė dewlinaz » 2007.11.14 23:20

jabat`! vienas geresnių šiuolaikinės grožinės literatūros kūrinių. :) Autorė apdovanojimo nusipelnė.
::: http://www.flickr.com/photos/da-sh/
Our message is simple:

Where our music is welcome
we will play it loud,
Where our music is challenged
we will play it louder
dewlinaz
Forumo aktyvistas
 
Pranešimai: 1545
Užsiregistravo: 2006.03.07 14:32
Miestas: Klaipėda / Telšē

Standartinė Žebenkštis » 2007.11.29 01:48

ernesto eilėraščiai totalus šūdas. Maironiškų rimų "Pažiūrėk į saulę, koks gražus pasaulis" pilna. Banalu. Jokių minčių netgi nesukėlė. Juose nieko nėra, o taip rimuoti nėra sunku. (ABAB,AABB,ABBA rimai)
Žebenkštis
Forumo aktyvistas
 
Pranešimai: 946
Užsiregistravo: 2005.12.19 12:13

Standartinė De profundis. » 2008.12.21 01:02

Šakniavaisio prisiminimai

Mano senelių bulvių laukas buvo netoli aerodromo. Kai saulė lydydavo lėktuvų šonus, žmonės eidavo vagų pakraštėliais ir rinkdavo koloradų vabalus. Kartais įsidėdavo kokį vabaliuką vietoj ištrūkusios marškinių sagos. Aš tuo tarpu lakstydavau aplink ir bijodavau aukščio. Net tuomet, jei tai būdavo vieno arklio aukštis. Nesileisdavau senelio užkeliama ant to gyvūno rudai blizgančios nugaros.
Mano senelis Aloyzas buvo veterinarijos gydytojas. Jis dirbdavo šalia turgaus esančiame paviljone. Visuomet, linktelėjusi galvą mėsų pardavėjoms, išdidžiai žengdavau į administracines patalpas ir taip pademonstruodavau išskirtinę savo padėtį. Ar yra kas didingiau nei būti anūke žmogaus, kuris mėlynais antspaudais ženklina negyvų kiaulių ir veršiukų šonus?
Kartą, kai žemėlapyje pirštu vedžiojau tėvų kelionės maršrutą, senelis išsitraukė savo lūpinę armonikėlę. Tokiais vakarais iš antro į pirmą aukštą nulipdavo kaimynė Valė su sūnumi Genadijum ir nepasibeldę juodu įeidavo į senelių butą. Valė buvo apvalaina moteris juodais cheminiu garbanotais plaukais ir nuoširdžia šypsena. Aiškiai matau darže pasilenkusią jos figūrą, taip primenančią senuosius lietuviškus linoraižinius. Valė dažnai pavaišindavo mane baltiniais obuoliais su kirmėlaitėm. Jos sūnus Genadijus praeitam gyvenime buvo itin liekna palmė. Tiesą sakant, šiame gyvenime jis niekuo labai ir nepasikeitė, tik tuščiavidurę kokoso galvą užpildė ne baltas saldus skystis, o alkoholinis kokteilis. Jo amžius buvo tiesiogiai proporcingas išmuštų dantų skaičiui.
Būdavau pikta ir sakydavau, kad išeinu namo, jei Valė su Genadijum atsineš dar kokio gėralo. Tuomet pasislėpdavau jazminų krūme ir tupėdavau. Tam pačiam krūme su kiemo vaikais buvom įsirengę tualetą ir net prisiskabę gysločių lapų užpakaliui nusivalyti. Tik reikėdavo saugotis gumomis apsitempusių vyriškų siluetų, mat močiutės kieme savo sandėliuką turėjo burlentininkų klubas. Pro jazminų krūmo šakas matydavosi ir aikštutė, kur sustodavo prie ežero nusifotografuoti atvažiavę vestuvininkai. Nors dažniausiai jie būdavo geranoriški ir gyvąja grandine užtvėrus kelią iškart duodavo saldainių, visad prisimenu vieną liūdną istoriją. Kartą, kai užsižiūrėjau į tuos išsipusčiusius žmones, toks gauruotas Kamuolys iš mano rankos pagriebė paskutinį močiutės keptą kotletą. Tada labai verkiau ir ilgai jam negalėjau atleisti.
Ankstyvais rytais bėgdavau ežero pakrante ir skaičiuodavau žvejų sugautas žuvis. Tuomet iš ežero atsinešdavau vandens savo smėlio baseinui ir skandindavau ąžuolagraužes skruzdėles. Kartais su jauniausiu Alės sūnumi žaizdavau Gegutę ir Geginą arba Robotą ir Robotienę. Kai nusekdavo ežero vanduo ir išlįsdavo visokios dumblėtos geldelės, pas Geginą ateidavo jo pusbrolis ir pusseserė, tuomet eidavom slėpynių tarp nendrių. Kai tas pusbrolis paaugo - nebenorėjo žaist slėpynių, mat jis žaizdavo kitą žaidimą, kur reikia vogti telefonus. O Geginas, kurį vėliau vadindavau tiesiog Mantu, kartą užsitempė mane į palėpę ir iš knygų krūvos ištraukė "Barono Miunhauzeno nuotykius". Paskui pasikvietė į namus ir parodė užsienietišką žurnalą, kur nuotraukose buvo įamžinti vaiduokliai ir visokios dvasios.
Visada bijojau dvasių ir lavonų. Tiesą sakant, Manto tėčio pradėjau bijoti jau tuomet, kai jis prie pilvo ėmė nešiotis nedidelį maišelį. Kai buvo laidotuvės, baisiai norėjau kažkaip paguosti Mantą, stovėjau šalia jo, valgėm sausainius. Paklausiau: "O tau labai liūdna?" Geginas perbraukė delnu per ausį. Ilgai svarsčiau, ką gi galėtų reikšti šitas jo gestas, kol vėliau pripažinau sau, kad kvailesnio klausimo negalėtų būti. Nuo to laiko, kai Mantas, pavyzdžiui, sėdėdavo sandėliuke ir taisydavo dviratį, aš atsistodavau šalia ir kalbindavau jo šunį Džimį.

Autorė: Aistė Laisonaitė.

Savotiškai. Su nuotaika. :}
De profundis.
Dalyvis
 
Pranešimai: 282
Užsiregistravo: 2008.07.03 00:23
Miestas: Rojaus alėja 666.

Standartinė bmaggot » 2008.12.23 08:03

kronai, įdėk dar tą "beprotybę"
bmaggot
Forumo aktyvistas
 
Pranešimai: 3666
Užsiregistravo: 2005.04.07 13:08
Miestas: Vilnius

Standartinė Pikta močia » 2008.12.28 15:40

***
Tau jau skambėjo
dangaus telefonas

seksualus angelo balsas
paklausė kaip gyvenu

atsakiau kad ne tas telefonas
o aš nemyliu angelų

Balbierius, Alis. Strazdo anatomija: Eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 2004
Pikta močia
Forumo aktyvistas
 
Pranešimai: 1728
Užsiregistravo: 2007.10.27 14:22

Standartinė Pikta močia » 2011.01.05 18:02

Ta neblogs užkliuva E. Ignatavičiaus:

PASKUTINIS TEISMAS

Teismas bus trumpas:

stot
Jis eina

ir Jis neateis
Pikta močia
Forumo aktyvistas
 
Pranešimai: 1728
Užsiregistravo: 2007.10.27 14:22

Standartinė isi » 2011.01.05 19:53

"o taip rimuoti nėra sunku. (ABAB,AABB,ABBA rimai)"
Kaip kas nori tas rimuoja... Nori pasakyt struktūra yra svarbiausia? Ar kažkam parūpo taisyklės ir nuostatos?
Tačiau dėl eilėraščio pritariu ten visiškas mėšlas... Mintys pjaunasi, vaizdo nėra... Arba jam buvo kūrybinė krizė arba ne jam eilėraščius rašyt.
Sacrifice these strings!
isi
Dalyvis
 
Pranešimai: 81
Užsiregistravo: 2010.07.04 15:44
Miestas: Kickapoo

Grįžti į KITAS MENAS