Aras. » 2007.09.21 15:36
Kažkada pernai sukūriau tokį žaismingą, jumoristišką lieraštį, apimtas nostalgijos ir gerų, bei nelabai gerų prisiminimų, kai dirbau archeologiniuose kasinėjimuose. Lieraštis vadinasi Žemkasio gyvenimas.
Surupšnojęs tu sriubytę, griebies kąstuvo netyčia,
Gal iškasi gal ir ne, bet jei kasi bus jėga!
Šaukia žmogas išsižiojęs, gal jis nėra toks ir doras,
Seilės bėga iš nasrų, kaži kuo gi jis vardu?
Kad ir kirvį užsimojęs, mums tai pofik,
Duoki mums jį po ranka, faršas gausis visada!
Vanduo baigėsi?Juk ne...?! Prūdas visada šalia,
Pasisėmęs tu vandens gurkšteli greit iš dubens,
Gal kam gera, o gal ne, šitokia gi žemkasių dalia,
Tu jautiesi lyg supuvęs, ale kam gi tu parūpęs?
Kasti reikia visada, jei nekasi bus p***a!
Kraujas verda, vaizdas blanksta, maikė yra - tai tiesa...
Žemkasį argi tu nesupranti, kad gi žemę tu knisi?
Jeigu kasi visą parą, rasi ten baisiausią galą...
Griaučiai dvokia, nosis riečias, o rankelės pačios griebias...
Nusikeikęs tu staiga, labiniesi su šlėkta,
Intelektas eik namo, prieskoniai visad valio!
Darbas baigėsi, na na.. greit išauš kita diena :(