Iš senųjų -
Might & Magic VI. Iki šiol yra vienas mėgstamiausių žaidimų. Savo laiku prikaustė dėl savo pasaulio dydžio. Neatsimenu, ar tais laikais (~1996) buvo žaidimų su didesniu pasauliu.
Iš naujesnės kartos - be abejo,
Fallout 2, iš dar naujesnės -
Neverwinter Nights (heh, berods vakar ar užvakar pasirodė
Neverwinter Nights 2, bet kol atsiras pas mus...)
Iš naujausiųjų - va, nuo pavasario vis kalu
Oblivion, neatsibosta. Šiaip, IMO, vienas geriausiai padarytų žaidimų mano geimingo praktikoje. Įdomūs questai su dažniausiai tikrai netikėtomis atomazgomis (kiti gamedev'eriai galėtų pasimokyti, kaip išradingai galima "apiforminti" pačią idiotiškiausią užduotį - "nueik ten, užmušk tą, parnešk tai"). Ant
Obliviono net žmona buvo užsikabinusi, praeityje buvusi ne ką mažesne geimere, nei aš pats, tik vėliau kažkaip praradusi susidomėjimą.
Call of Cthulhu: Dark Corners... norėjau pažaist, ale kompas neišnešė :(
Šiaip savotiškas toks geimas. Atmosfera - tikrai Lovecraftiška (pabaiga - irgi :), bet šiaip kažkaip neišbalansuotas. Kai kur praeini iš pirmo karto, kai kur - iš penkto-šešto. Anyway, adrenalino tikrai įvaro. Bet ar dar kada žaisiu per artimiausius dvejus metus - abejoju.
muset morrowind labiausiai paliko ispudi
Dėl
Morrowind - mane užknisdavo jo questai. Arba nueik-užmušk parnešk, arba palydėk.
Oblivione, žinoma, ne tiek jau ir naujo, bet bent su pateikimu/backgroundu padirbėta.
Vo ten tai siuzhetas - kaip melodramose kad buna, net asara ishspaude ;)
Man panašiai buvo su
Star Wars: Knights of the Old Republic. Ten scenarijus kai kur aiškiai užknisto scenaristo rašytas - nemaža dalis questų susideda iš kieno nors kokių nors giminių - tėvo, motinos, brolio, sesers - gelbėjimo, bet kai kuriose vietose - super. Ir netgi netikėtumų yra. Kažkas panašiai buvo bandyta daryt ir
SW: KotOR 2, bet žymiai prasčiau nusisekė.
Why do you necessarily have to be wrong just because a few million people think you are? ©Frank Zappa