baltasis džiunglių žvėris » 2007.10.26 00:50
Prieš porą metų traukiniais keliavau po Europą ir galvoje susidėliojo štai kas
„Norėčiau, kad keliautum drauge su manim...
Kad galėčiau nustumti tave nuo uolų
į tą šiltą ir žydrą Viduržemio jūrą,
kur su buteliu vyno visai neliūdžiu.
Ir pažvelgčiau darsyk iš viršaus,
kaip tu panyri,
ir putos bangų aptaško man kojas.
Aš išgeriu vyno ir tai pamirštu.
Norėčiau, kad keliautum drauge su manim
Paryžiuj, kur taip jauku ir gražu,
kad nė nesijustų, jog tave nužudžiau.
Tarp begalinio grožio katedrų ir puošnių namų
tavo kraujo nieks nepastebėtų.
O purvina upės spalva,
įmetus kūną, nepasikeistų,
kai su stilinga prancūze tolyn eičiau.
Norėčiau, kad keliautum drauge su manim......."
ir t.t. dar keli posmeliai, kurių neberašysiu.
Karas yra ištisai. Jis nei akimirkai nebuvo sustojęs. Ir bėda tai pusei, kuri nors minutėlę pagalvojo, kad karas baigėsi. Toji pusė bus negailestingai užpulta ir sunaikinta.