nagi, šitą pratęsimą inspiravo tema apie Ivanauskaitės mirtį.
Nervulis
rašo:
| Pasaulis jau ir taip dūsta nuo išleisto šūdo pertekliaus, kam jį
| didinti "mažytėmis knygutėmis"?
jei ne visuotinė kapitalistinė nuotaika, tu to šūdo net nepastebėtum, net jei jo būtų ir daugiau.
| Čia dažna "meno" gynėjų pozicija - "tu tokio paveikslo
| nenutapytum, tai negali sakyti, kad tai šūdas" arba "tu negali
| sugroti tokios gitaros partijos, todėl negali skųstis", "pats nekuri
| žaidimų, tai nedrįsk sakyti, kad šis yra prastas".
o kame tokios pozicijos trūkumas? čia kaip ir moksle su Okhamo skustuvu. arba padarai ką nors ir tik tada šneki. arba patyli. visais likusiais atvejais tave atmeta. tokia pozicija stuma link konstruktyvumo. ir man rgis būtent konstruktyvumas saugo nuo šūdo pertekliaus.
kai sakai „prastas“, kalbi už visus. kai sakai „nepatiko“, kalbi tik už save. jauti skirtumą?
| Genialu, iškart pasidaro aišku, kad logikos neteko mokytis :))
klausyk, Nervuli, logikų yra įvairių: simbolinė, matematinė, Būlio. ir kiekviena iš jų turi savo bazę. pasakyk, ką tiksliai turėjai omenyje. kokia tavosios logikos aksiomatinė bazė? kas ten yra nepaneigtina? kartojau tai ir kartosiu dar.
nes dabar gaunasi tuštuma.
creator, tu
rašei:
| meno kritikas/zinovas vertindamas darba pazymi klaidas,
| trukumus bei privalumus. kiekviena meno saka turi savo
| "gramatika"/taisykles, viska susumuoja ir vuolia paskelbia
| galutini rezultata.
o neatrodo, kad tos taisyklės automatiškai iš meno padaro amatą, ką? jei taisyklės griežtos ir fiksuotos, darbą atliks ir robotas. jei taisyklės apibrėžtos tik blyškiai, tada jos nėra jokios taisyklės, o tik žodžių žaismas ir tuo pačiu metu BET KAS. jei profesionalas turi teisę bet kaip interpretuoti jas, arba kaip sako Crest, jei meno suvokimas neatsiejamas nuo subjektyvumo, tai kuo profesionalas skiriasi nuo tavo paminėto paprasto žmogelio?