O šiaip tą aš seniai sakiau, kad VA reikia baigt su "perspektyviu" heaviu iš Skandinavijos.
Bullshit. Dabartinio heavio reikia ir kuo daugiau. Šiuolaikinės grupės, tokios kaip Portrait, Skullfist ar tie patys Enforcer bei In Solitude, energijos ir kūrybingumo turi daug daugiau nei dauguma pensininkų, štampuojančių 25 albumą.
Jo, tegul veža dabartinį heavy, kol tie vadinami pencininkai išmirs/retirins/nebeturuos. Liks vėl su tom pačiom grupėm antrą ratą varyt. Bus naujų jau? Neaišku kokios bus tuo laiku naujos, jei jau darbartinės naujos nėra kažkoks stebuklas ar revoliucija, koks buvo šių dienų pencininkams esant jauniems. Na, aišku, nėra dabartinis heavy dugnas dar, prieš tai gal ne taip suformulavau mintį. Geriau pamatyti visas grupes po kartą, nei kažkokius "išrinktuosius" po 15, o po to gailėtis, kad kažkokia grupė liko nematyta. Jaunimas dar santykinai giliai tupi savo karjeros pradžiose, tuo tarpu seniams, priklausomai kokia grupė, liko +/- ~10-15 m. Kiekvieni metai be pencininkų VA (principe gal ir ne tik VA) yra smūgis. Nesu prieš naują kartą, tik nepatinka, kad jie užima senių vietas, nes kitaip teliks po to youtubėj pažėt senių pasirodymus live.
Enforcer dar nieko, pagal tai tiek kiek žmonių susirinko, tiek festo apžvalgose daugiau mažiau teigiamai atsiliepta ir šiaip ėmimas Skandinavijos grupių nebuvo įgrisęs. Wolf (nors ir predate-2000) jau susilaukė miksuotų įvertinimų, pranešimuose, bloguose (kas netingėjo skaityti žino) iš VA 2013, žmonių bent jau iš pažiūros mažiau susirinko. In Solitude vargu bau didesnis susidomėjimas, ta prasme toli iki kokio nors anšlago, vos pora eilių aktyviau palaiko (įskaitant mane), kiti jei ir sugebėjo atsivilkti, net kaklo nepajudina. Tas minėtas grupes (Enforcer, IS ir tt) palaikysiu bet kokiu atveju, jei jau visgi atvežtų, bet didelė kaimenės dalis VA dalyvių nėra suinteresuoti tuo kas VA organizatorių subjektyviu manynu laikytina "perspektyvu", o nori to kas objektyviai pripažinta kritikų ir yra populiaru ar bent girdėta viena ausim. Seniai ramūs, nes savo vardą senai užsidirbo, pacukai savo ruožtu tik užsidirbinėja. Senių tegul ir 125 albas būna Š, bet jų pirmi keli albai (na ir random keli po to) yra tai ko nauji band'ai niekaip nesukuria, neretai senių viena legendinė daina verta viso jaunimo albumo. Vistiek LIVE yra daugiausia grojama seno stuffo, iš tų laikų kai dar nebuvo štampuojama. Naujesnės kartos grupės daro coverius senių (Wolf coveris tų pačių Metal Church), mini interviu, reportažuose apie pencininkų įtaką jiems patiems, jų kūrybai, mėgdžioja stage antics. Keista, bet kieno kieno, bet jau tavo nuomonė rodos turėtų būti mažiausia šališka, o dabar taip išeina, kad laikai kažkokią užslėptą diskriminaciją senai kartai, kas yra visiškai man wtf ir nesuvokiama...
In Solitude šiam momentui labiau klonas Mercyful Fate/King Diamond nei sekantys MF/KD, o tas "the next BIG THING" burbulas tėra hipotezė, tikimybių teorija, priklausanti pagrinde nuo sėkmės, būk kūrybingas kiek nori, būk energingas kiek nori (mėtyk stovą per pasirodymą 15 kartų, čia turbūt ta energija taip pasireiškia, bet ar muzika geresnė nuo to?), kad žmonės akceptuos tave dar didelis klausimas. Gal bus žinomi, o gal ir ne. O šiaip ar čia apskritai ne retorinis toks klausimas - kas geriau originalas ar padielka? Amerika/Britanija yra pripažinti roots hard'heavy, Skandinavija tuo tarpu daugumoj tėra new wave ir dar ilgai tokie bus.
