Lauraka » 2010.07.13 10:24
Visada svajojau isgirsti savo sukurta daina. Noreciau kad ivertintumet, o gal kada ir iseis koks darbas;) Is kart dekui.
1,
Kiek kartų sakyta, nelįsk- nudegsi?
Kaip dažnai kartojau, neklysk- neteksi?
Dabar tai nebeturi prasmės.
Aš esu įskaudinus kažką, tu- taip pat.
Tad nekaltinkim kitų, pradėkim nuo savęs.
Ką tu jauti kai matai,
Tas lėles dirbtiniais veidais, netikrom kalbom, sumeluotais jausmais?
Tau per sunku nuslėpti tikruosius jausmus, tik sutikęs mane pasiduodi, žiūrim kas bus?
[Priedainis]
Pakelk akis į dangų, sakyk ką matai.
Tai ne angelai, tai- dviejų žmonių jausmai.
Nepripažįsti to, sugriauni viską vėl.
Sakai, „Būkim draugais“, banalu,
Žinai- taip neišeis.
2.
Ir vėl mane apkabinus pabučiavai.
Nebesuskaičiuoju kiek kartų taip jau buvo.
Kartu širdy- lūpos jaučia cukrų,
Neatsitraukiu, per sunku, tavęs atstumti dar nesugebu.
„Kam taip darai?“ dažnai klausi manęs.
O aš pats ieškau atsakymo- klausiu savęs.
Manai, tokie žmonės mylėti nemoka,
Jie nieko nejaučia būdami kartu, jiems tai normalu.
Neneigiu, geriau tuo tikėk ir nekęsk manęs,
Aš nevertas tavęs...
3,
Tu uždegei ugnį ir iškart užgesinai.
Tu iškėlei iki debesų ir paleidai kristi.
Tu privertei nusišypsoti ir šypsena virto skausmu,
Dabar tavęs neberandu.
Spektaklis baigėsi, padėkok, nusilenk ir išeik,
Man tavęs nebereik!
