baltasis džiunglių žvėris » 2007.10.29 16:45
3Raminta3, mieloji, man regis, tu visiškai nesupratai manęs (drįsčiau teigti, kad ir s2).
„Simbolis, kuriam kai kas neteikia jokios prasmės. Negi taip sunku toleruoti tokį požiūrį?.."
Taigi ką, tavo nuomone, aš pasakiau? „Turintis lygiai tiek prasmės, kiek patys jam suteikiat" reiškia ir visiškai jokios prasmės, jei patiems jauniesiems tai nesvarbu. Taigi būtent mano žodžiuose ir slypėjo pati didžiausia tolerancija.
Tiesiog tu parašei ne „man nepriimtina", „man nereikia to", o „nesuprantu jų esmės", todėl ir pabandžiau trumpai paaiškinti, kodėl kitiems žmonėms tai svarbu. Nes akivaizdu, jog labai daug kam svarbu, todėl galiu įsivaizduoti, kaip nesmagiai tu turėtum jaustis, negalėdama bent jau suprasti daugumos..>:
„Prie ko čia Nauji metai ir vestuvės?.. Dar pamiršai Jonines pagal alko tradiciją."
Nematuok pagal save. Renkantis pavyzdį ne gėrimo kriterijaus buvo laikomasi, o dienos sureikšminimo, dar plius prikergiant jai visokius linkėjimus bei tostus ir tikintis, kad tai padės pradėti naują (geresnį) etapą. Naujiesiems metams suteikiama naujo gyvenimo pradžios prasmė.
„Iš kur toks požiūris: jei tėvai nesusituokę, jie gyvens būtinai atskirai?..."
Tenesupyksta s2, kad atsakysiu už jį/savo nuomonę apie jo žodžius, bet kodėl pamanei, kad požiūris toks?.. Manau, jis sakė ne: „kaip vaikas jausis, kai tėvai gyvena atskirai", o „kaip vaikas jausis, kai tėvai yra kitokie? T.y. pagal įprastas visuomenės normas, kurias vaikui dėsto daržely, mokykloj bei kieme, nesukūrę šeimos?".
„Buvo kalbėta apie vestuves kaip apie faktą, o vaikų auginimo problemos išvis neliestos."
O kodėl tu tai atsieji? Argi santuoka ir vaikai taip jau nesusiję? Tu nesupratai vestuvių prasmės, taigi viena iš tau siūlomų prasmių — vaiko emocinis ir socialinis komfortas.
Karas yra ištisai. Jis nei akimirkai nebuvo sustojęs. Ir bėda tai pusei, kuri nors minutėlę pagalvojo, kad karas baigėsi. Toji pusė bus negailestingai užpulta ir sunaikinta.
