speigas » 2008.06.27 14:35
aš gi be šauktukų rašiau, vadinasi ramiai.
Tu dar man į šitą nepakomentavai, ką norėjau tau pasakyti apie pagonybę.ten kur buvo kalba apie pagonybę ir jos tikimą/netikimą metalui.
Cituoju iš naujo:
Skyforger, Obtest, Skandinavijos viking grupės apdainuoja ne tiek pačią religiją, kiek laikus,kai gyveno pagonys, kai tai buvo kova už išlikimą už savo tikėjimą. Tuometinė gyvenimo tvarka, papročiai tai pat šiandienos akimis atrodytų bekompromisiniai ir negailestingi. Pagonybė, tai ne tik pasisėdėjimas ąžuolų giraitėje ir nusilenkimas to meto dievams. Tai įkvėpimais kovai prieš svetimos, beformės, išsigimusios kultūros nešėjus,kovai prieš bet kokį priešą,kuris kėsinasi į tavo namus ir šeimą.
Dauguma pagoniškų dievų, beje, irgi nesismulkina ir nežada už padų laižymą rojaus. Visi jie turi savotiškus ginklus ir pasirengę bausti bet kurią minutę už klaidas. Perkūnas, Pikuolis šalti ir teisingi vyrukai,neskiedžiantys apie tai, kad myli visus juos garbinančius, o tiesiog atlieka savo darbą ir reikalauja už tai pagarbos.
O Valhalos mitas? Argi jis netinka metalui? Kuo puikiausiai. Mitas apie Prometėją tai pat. Jau nekalbant apie tai,kad dauguma pagonių turėjo savo karo dievus, kas visiškai būtų neįsivaizduojama krikščionybėje.
Bet kai tu žiūri į pagonybę krikščionio akimis, tai ir matai tik begalinę meilę gamtai.
O jei nesupranti vis tiek tai išvažiuok savaitei į mišką ir uosdamas jo kvapą, kramtydmas čia pat rastą žemuogę, stebėk gyvūnus, kaip jie elgiasi gamtoje, kaip gina savo lizdą ar urvą,kaip stipresnis paklūsta silpnesniam ir gal tada suprasi pagonybės esmę geriau :)
P.S. Puikus įkvėpimo šaltinis ir mano teiginių pagrindimas yra du gerai istorijoje žinomi įvykiai. Kaip Vaitiekų Adalbertą prūsai paskerdė ir kaip kuolu per galvą gavo Bonifacas ir jo chebra 1009 m.
\m/
Beje, tamsta gal QR vokalas? :)