bundy » 2011.03.20 16:55
Nuo pat rock and roll ,,atsiradimo", tai buvo kažkiek ,,pavojinga", maištinga muzika, išjudindindavusi nusistovėjusią dalykų tvarką... Tai yra daugiau abstrakti jėga, kartais stipriau, kartais silpniau pasireiškianti muzikoje. Ji ,,suduoda smūgį" naujų grupių ir naujų muzikos bangų forma, o paskui viskas aprimsta: ta muzika yra po truputį priimama, tos grupės pačios tampa šiek tiek mažiau ,,pavojingomis"... Galiausiai ta muzikos banga praranda rokenrolo dvasią ir, blogiausiu atveju, tampa Emerson, Lake and Palmer. Kai tik rokas pradeda prarasti savo rokenrolo dvasią, atsiranda tokių žmonių, kurie nori sugrąžinti tą dvasią, ir pradeda kažką nauja --- tik tas naujas dalykas būna iš tiesų grįžimas prie to, kas visada buvo ir yra amžina - prie pagrindinių rokenrolo principų.
Taigi muzikos istorijoje iš esmės yra dvi jėgos: rokenrolas ir ,,prijaukinta" muzika. Led Zeppelin, Deep Purple ir kitos atsirado kaip rokenrolo apraiška, bet po keleto metų ta muzikos rūšis tapo ,,prijaukinta" - visuomenė prie jos priprato, leidėjai pamatė tos muzikos komercinį potencialą, pradėjo ,,investuoti" į ją, o muzikantai, besimėgaujantys turtingu gyvenimu, privačiais lėktuvais ir narkotikais, pamiršo rokenrolo dvasią, užmigo nuo heroino ir griežė endless solos, not giving a shit about their public. Vadinamasis ,,punk" atsirado kaip rokenrolo atgimimas, mėginimas rokui grąžinti jo formą, gražinti jam rokenrolo dvasią, bet vėliau pati tapo ta pačia ,,prijaukinta" muzika (visokie Green Day per MTV), o tie, kurie nebuvo prijaukinti, tiesiog paseno ir prarado savo jėgą, nes buvo per daug riboti. Ir tai įvyko ne tik 1977 metais - taip buvo nutikę ir anksčiau, ir po to, ir tos dvi priešingos jėgos turėjo kitokius pavadinimus.
Noriu pasakyti tai, kad ar hard rokas, ar heavy metal, ar progresyvas, ar ,,punk", ar dar kas, tas dalykas visuomet turi pradinę stadiją, kuomet muzikantai darbuojasi iš širdies, aukso amžiaus stadiją, ir mirtį, kuomet didieji tos bangos atstovai jau yra pasiklydę savyje ir arba ,,parsiduoda", arba meta tai ir ieško savęs iš naujo (kaip padarė Cream, Beatles)... arba groja iš esmės vis tą patį, ir taikažką, ką tik jie patys ir prisiekę jų gerbėjai gali suprasti (Ramones, Motorhead, Deep Purple, Black Sabbath, Rolling Stones) (ir dažnai atsigauna ir tęsia visai neblogai, bet pripažinkim tiesą: jie vis daugiau ar mažiau atkartoja save).
Tad pusvalandžio trukmės soliakai jums gali būti labai prie širdies, kaip ir kažkam gali būti prie širdies dvidešimt metų grojami trys akordai, bet esmė yra tokia, kad nei tai, nei tai iš tiesų nėra geri dalykai, nes reikia jausti, kada liautis. Reikia jausti, kada jau padarei tai, kam ,,susikūrei" (tai, kam susibūrė grupė), kada sustoti, peržvelgti viską iš naujo ir pradėti naują kelią.