Reportažai

Folklorinė kelionė į Lenkiją – „Metalmania 2006“

2006.03.06 00:00, odium

Foto: Crazyte ir Jurga “smth”

Liaudies išmintis byloja, kad į tą pačią upę du kartus nebrisi. Negaliu nesutikti, bet kasmetinė praktika rodo visai ką kitą. Ir jei man asmeniškai kelnes teko sušlapti būtent antrą kartą, tai kitiems pasisekė tai patirti jau gal kokį 5-6-tą – viskas priklauso nuo to, kiek dainų sudainuota, plaukų paaukota. Žinoma, šneku apie kasmetinį sunkiosios muzikos festivalį „Metalmania“, vykstantį kaimyninės Lenkijos Katovicų mieste. Kaip ir kasmet, atsiranda ne viena dešimtis sielų ir kitokių velnių, ištroškusių pamatyti savo dievukus gyvai už visai prieinamą kainą. Bet čia, žinoma, reikia prisiminti, kad už tuos paskutinius grašius gauni ne tik dozę geros muzikos, bet ir nepakartojamą kelionę iki išsvajotosios mekos.Folklorinė kelionė į Lenkiją – „Metalmania 2006“ Nepailstantis Ugnius Liogė kiekvienais metais pašefuoja, kad nuvykimas būtų patogus. Tuo tarpu jau minėtoji gauja užtikrina, kad nebūtų nuobodu. Įdomumo dėlei reiktų pastebėti, kad į išvykas užsienin maždaug 60 procentų visų važiuojančių – tie patys veidai, ir keliauninkų rotacija – itin nedidelė. Galbūt tai ir yra to gerumo ir linksmumo paslaptis. Velniai žino, bet užteks apie užklasinę veiklą – perreikime prie muzikinės temos.

Užbėgdamas įvykiams už akių, noriu pasakyti, kad jau grįžtant namo autobuse buvo girdėti begalės įvairiausių koncerto vertinimų. Daugelio favoritai – visiškai kiti, todėl man tik dar labiau knietėjo išreikšti savo, šiuo atveju mažumos, nuomonę. Ir nepamirškit – skonis yra esminis dalykas ir niekad nesutiksiu, kad praeities žvaigždės scenoje žiūrisi (ir girdisi) geriau nei šiandieninės ne tokios ryškios death ar black grupės (linkėjimai Remigijui).

O į vietą šį kartą atvykstame gan anksti ir, kaip ir pernai, taip ir dabar suplanuojama iki pietų pasisvečiuoti po miestą, užkąsti, atsigerti. Norėta kuo geriau, bet gavosi kaip visada, ir tik prasivėrus Spodeko durims, jau stovime eilėje prie vietinių gardumynų, liaudyje vadinamų hamburgeriais. Kai kas bando sumušti šiųjų valgymo rekordą, o aš su nekantrumu laukiu beprasidedančio veiksmo. Reiktų priminti, kad scenos čia dvi (mažoji ir didžioji), tad nuolat vyksta „bėk ir gaudyk“ žaidimas. Kaip nekeista, būtent antroji scena buvo būtent tas reiškinys, prieš keletą savaičių privertusi mane labai greitai apsispręsti šios kelionės prasmingumu. Na, ir kol bandau apšilti kojas, rankas ir kitas galūnes prie vietinio radiatoriaus, pirmuosius akordus uždrožia lenkai ARCHEON. Ne itin maloniai nuteikiamos mano ausys, bet kaip pirmieji užmigt neleidžia. Įvairių stilių, tiek power, tiek ir death mišinys. Reiktų pastebėti, jog garsas tikrai neblogas ir šis faktorius mane itin džiugina. Už pusvalandžio jau didžiojoje scenoje turėtų pradėti groti vieni iš mano festivalio favoritų VESANIA, o iki tol bandau guostis antraisiais – dar viena lenkų grupe, šį kartą thrash metalo atstovais THE NO-MADS. Mikrofoną į savo gležnas rankas paima moteriška asmenybė ir pradeda pilti žodžius vieną po kito. Taip, energijos jai netrūksta, ko nepasakysi apie balsą. Muzika skamba labai neblogai, norisi kartu ir palinguoti, ir pašokinėti, bet vokalo linijos priverčia vėl patogiai atsisėsti tolėliau. O dar tie balti „kedukai“… Taigi ilgai nelaukęs nuskubu į kitą salę.

O VESANIA pradėjo galingai. Stiprus death/black smogia visa savo energija ir agresija. Bosistas be perstojo suka savo garbanas, o vokalistas – išdidžiai iškėlęs galvą, tarsi savo žvilgsniu būtų pasiruošęs „suvalgyti“ besiaučiančią minią. Grimuoti veidai, nušlifuoti judesiai ir preciziškai tiksliai suderintas grojimas. Tiesa, ganėtinai panašu į žymiuosius BEHEMOTH, bet stebėtis nevertėtų, nes prie manęs priėjęs Ambraziejus raportuoja, kad prie mikrofono stovi ir gitarą brūžina ne kas kitas, o Orion (BEHEMOTH bosistas). Ar ne? Kažkokiu būdu šitą faktą sugebėjau praleisti. Bet tai nieko nereiškia, nes šie lenkų atstovai užkūrė tikrą pragarą…

Folklorinė kelionė į Lenkiją – „Metalmania 2006“Ką gi, skrandis ir gomurys be perstojo reikalauja aukų, taigi su kolega nusprendžiam pašuoliuoti iki artimiausio kaboko. Kadangi vietinis „Podspotekas“ buvo pilnut pilnutėlės, teko įsitikinti miesto didumu. Šiaip ne taip atsiduriame kažkokiame pensininkų ratelyje (dar keisčiau, kad dauguma jų turėjo kažkokių mistiškų žydų tautos bruožų). Bet bala nematė, nes alutis čia pigus ir labai gardžiai skanaujasi. Taip lenkdami vieną bokalą po kito net nepastebime, jog jau vėluojame į švedų SOILWORK pasirodymą. Ta proga labai greitai pasiekiame sporto rūmus ir jau matau scenoje penkias skirtingas figūras. Na ir čia prasideda vienas iš didžiausių šio festivalio nusivylimų. Melodingas metalcoras, niekuo nežavinčios melodijos. Nors publika nenustygsta vietoje ir su didžiausiu malonumu sutinka kiekvieną dainą, bet aš ilgiuosi tų senų SOILWORKų, kada jie dar galėjo būti vadinami metalistais. Gerai pastebėta, kad būtent Švedija yra ta šalis, kur geriausiai Europoje „atsiskleidžia“ amerikietiška muzikinė rinka. Ir būtent tai tą kartą mačiau scenoje. Padūmoju, kad verčiau jau būčiau pasilikęs prie dar vieno bokalo… Tai tą klaidą greitai ir ištaisau.

Folklorinė kelionė į Lenkiją – „Metalmania 2006“Pasižiūriu į laikrodį – ogi vėl būsiu mažumėlę užsisėdėjęs. Todėl nieko nelaukdamas nubėgau į didžiąją salę. O ten….. O ten gi mano viso koncerto favoritai, labiausiai lauktieji – 1349. Kas nežinote, tai grupės pavadinime pasislėpusi data, kuomet black metal tėvynę (kad nekiltų diskusijų dėl šio teiginio, patikslinsiu – Norvegiją), užpuolė maras ir pasėjo mirtį, nusinešusią du trečdalius visos šalies gyventojų. Ir muzika tai pateisino – tikras, šiaurietiškas juodmetalis. Nors pradžioje garsas nežavėjo ir viskas buvo panašu į didžiulį chaosą, bet po pirmos dainos viskas susitvarkė ir atsiskleidė visu gražumu. Mistiška, tamsi ir baugi atmosfera paklaidino publiką po gūdžius miškus. Pasąmonėje taip ir mačiau visus tuos žmones, kenčiančius šaltyje ir agonijoje… Pašėlęs tempas, pereinantis į melancholiškus intarpus. Mano didžiulės simpatijos skirtos ir vokalistui – būtent taip turi skambėti black metal. Norvegai grojo apie 40 minučių, bet visa tai atrodė lyg ketvirčio valandos kelionė po… Po kažkur, iš kur nesinori grįžti. 1349 įrodė, kad šiuo metu yra viena iš geriausių savo šalies grupių.

Folklorinė kelionė į Lenkiją – „Metalmania 2006“Po tokios ekstazės nesinorėjo nieko kito, kaip tik prisėsti ir pasinerti į gilesnius apmastymus apie tai, kas tik ką įvyko. Bet čia teko „atkentėti“ dar vienų legendų pasirodymą. Švedai UNLEASHED – daug kieno išgirti dar prieš pasirodymą, bet mano nuomonė buvo maždaug tokia: „kaip bus, taip gerai“. Tai taip ir buvo. Varė vyrai išsijuosę, bet kad ir kaip stengėsi, smarvės trūko. Nesinori tikėti, kad senatvė daro savo, tai tiesiog apkaltinsiu savąjį nusistatymą. O publikai visgi patiko.

Vėlgi skubu prie mažosios scenos, kur instrumentus jau turėtų derintis dar vieni skandinavų atstovai – švedai CENTINEX. Įdomumo dėlei paminėsiu, jog tai buvo viena iš tų komandų, kuri, dar gūdžiais 1996-1997 metais privertė mane šiek tiek rimčiau pažiūrėti į visą brutalią muziką. Taigi, ko iš jų tikėjausi, galite suprasti patys. Žinoma, keli pastarieji albumai ganėtinai atitolę nuo to, ką grupė grojo ankstyvuoju periodu, bet aš, kaip visada, lieku optimistu ir tikiuosi, kad mano dūšia bus pamaloninta ir senaisiais gabalais. Jei neklystu, iš senosios gvardijos grupėje yra likęs vienintelis žmogus – bosistas Martin Schulman.Folklorinė kelionė į Lenkiją – „Metalmania 2006“ Ir tas tikrai jaučiasi – muzika žymiai melodingesnė, brutalumo – praktiškai nulis. Negaliu sakyti, kad man jie nepatiko – sugrota techniškai ir užvedančiai (kas matėsi iš palaikymo ir vykusio pogo), bet tikėjausi kažko kito. Žinoma, kaltinti dėl to muzikantus būtų absurdiška, todėl nuėjau sau mažumėlę pravėdinti smegenis.

Sekantys mažojoje scenoje pasirodė vokiečiai SUIDAKRA, bet apie pastaruosius pasakysiu tik vieną sakinį – garsas buvo prastas, muzika – nuobodi, todėl pradėjau laukti, kuo gi nustebins kito kalibro grupė BESEECH. Per pastaruosius kelis metus šie švedai nuo niūraus ir lėto gothic/doom metalo pasuko link muzikos, kurią būčiau linkęs įvardinti melodic goth/metalcore. Skamba juokingai, bet kad taip ir yra. Scenoje net septyni žmonės, iš kurių išsiskiria (kur jau čia nepastebėsi) laiboji vokalistė. Mano viltys išgirsti šiųjų šedevrą „Rainbow Man“ greitai nustumiamos į šalį.Folklorinė kelionė į Lenkiją – „Metalmania 2006“ Buvo grojamos dainos iš dviejų paskutinių grupės albumų – „Drama“ (2004) ir „Sunless Days“ (2005). Žinoma, žavesio yra, tikrai. Tiesa, su vokalais tai dar tamstoms reiktų padirbėti, nes vietomis jie (vyriškas ir moteriškas) nelabai pataiko į tą pačią natą. „Innerlane“ ir „A bittersweet Tragedy“ buvo būtent tos dainos, labiausiai pamaloninusios mano ausis. Bet publikos ovacijų, vis tik, daugiausia susilaukė trumpas dainos pristatymas (kalba grupės vokalistas Erik Molarin): „Two years ago I had a girlfriend. She always asked me to write her a song, but I refused. Then we broke up. So I wrote a song, here it is – it‘s called „Bitch“.“ Aplodismentai :).

Šioje vietoje prisiminkime paskutinį koncertą, vykusį mūsų gimtojoje žemėje. Taip taip, senukas Udo Dirkschneideris su savo komanda. Na, sekmadienis ir ne mano stilius, tai tąjį vakarą su malonumu praleidau namuose. Be to, būtent dabar stovėjau visai priešais šią heavy metalo legendą – U.D.O. – ir laukiau, kol ji mane nustebins. Kad ir kaip stengėsi, bet deja – nepavyko. Blanku, nuobodu ir tuščia. Vėliau diskutavome su kolegomis, kuom jau jis toks žymus ir kame tas jo vokalo išskirtinumas? Atsakymą davė Jonas (Sol Invictus) – „per vėlai gimėt, vaikiai“.Folklorinė kelionė į Lenkiją – „Metalmania 2006“ Na, jei tik tokia priežastis, tai nuo tolimesnių komentarų ir susilaikysiu. Bet neišeina, nes sekantys scenoje – NEVERMORE. Nors nesu aš nei heavy, nei power, nei panašaus velnio mėgėjas, bet dėl šių amerikonų puoselėjau dideles viltis. Ir pradžia tikrai daug žadėjo. Kieti ir sunkiai skambantys rifai, daug energijos. Ir staiga – o varge, kas čia per skiedalas? Kad neišsigąsdinčiau, turiu paminėti, kad šitie mano „komplimentai“ skirti grupės vokalistui. Siaubas. Gal dainuoja jis ir gerai, bet šitoj grupėj jam ne vieta. Bet geriau negaiškime laiko svarstymams ir pakilkime laipteliais aukščiau link antrosios scenos.

O čia vakaro atradimas – CORRUPTION. „Melodic doom/death, stoner metal“ skelbė prierašas mano pačio susidarytoje festivalio programėlėje. Nežinau, kaip ten su tuo „melodic doom/death“, bet stonerio čia buvo per akis. Kažin ką jau ten padarė garsistai, bet grupė skambėjo daugiau nei gerai. Masyvus ir sunkus garsas neleido žiovauti, o vertė palaikyti grupę tiek, kiek jėgų beturėjau. Plikas vokalistas, nors ir be growlo, vertė žavėtis savo gerklės sugebėjimais. Vietomis gaudavo pritarimą iš bosisto, taip sugebėdamas keliolika sekundžių skirti atsigaivinimui bei sceninių judesių demonstravimui. Tikrai, vieni iš sunkiausių tą vakarą. Kaip teko girdėti iš bendrakeleivių – šie lenkai susilaukė nemažai lietuvaičių simpatijų. Būta už ką.

Nuovargis daro savo. Ir ne alus čia kaltas šį kartą. Bet dedu visas pastangas, nes dar liko ne viena ir ne dvi grupės, kurios čia ir pritraukė mane. Scenoje portugalai MOONSPELL. Jau kartą matyti Vilniuje, bet nuo to nei kiek neprasteni. Seni geri topai – „Opium“, „Awake“, „Alma Mater“… Klausiausi ir mėgavausi. Deja, negalėjau visko pamatyti iki galo, nes mažojoje scenoje tuo metu (reikia pasakyti, kad organizatoriai dėl kažkokių kliūčių jau nelabai sutilpo į numatytą grafiką) gitaras derino dar vieni gothic metalo atstovai.

THE OLD DEAD TREE – ketvertukas iš Prancūzijos. Buvau girdėjęs paskutinį šio kolektyvo darbą „The Perpetual Motion“ (2005). Sunku apibūdinti jų muziką – metalizuotas darkvawe. Bet tai, ką jie pateikė tą vakarą scenoje buvo nepakartojama. Palyginimui – suplakite lietuviškuosius SHADOWDANCES ir SAPROPHYTES, gausite kažką panašaus. Artimo, bet išskirtinio. Taip, dar reikia šiek tiek „nušlifuoti“ susigrojimą, bet visa sukurta atmosfera leido juos priskirti prie geriausių viso festivalio grupių. Vietomis melodinga, vietomis ramūs ir atpalaiduojantys intarpai, kuriuos neilgai trukus keičia aštrūs gitarų rifai bei saikingai growlintas vokalas. Puiku! Su didžiausiu nekantrumu lauksiu šios grupės pasirodymo „Gothic Treffen“ festivalyje. Pasibaigus šiųjų pasirodymui dar suspėju užmesti akį ir į paskutinius MOONSPELL akordus. O ten – už būgnų stovintis Fernando Ribeiro intensyviai tarškina per lėkštes. Įspūdinga pabaiga.

Nesinorėtų išsiplėsti apie priešpaskutiniuosius mažosios scenos dalyvius – prancūzus MISANTHROPE. Hm, gal tiksliau, norėtųsi, bet negaliu. Nes suspėjau pamatyti tik paskutiniuosius du gabalus. O kad nevertėjo kitų praleisti – faktas nenuginčijamas. Prieš renginį, pasiskaitęs grupės aprašymą, tikėjausi kokio tai avangardinio metalo. Kur jau ten – šie jau ne pirmos jaunystės (iš pirmo įspūdžio) vyriokai pažėrė dozę lėto, bet galingo black/deatho. Žiūrėjosi man jie tikrai nekaip, bet klausėsi su didžiausiu malonumu. Mano pavargusiam kūnui toks energijos proveržis buvo kaip išsigelbėjimas.

Rašant apie tokius festivalius, niekada nesinori kažko peikti, skųstis, ir pan. Bet tenka ir nieko jau čia nepadarysi. Britai ANATHEMA – vieni iš death/doom metalo pradininkų, seniai jau atitolę nuo tų laikų. Bet vis dar nuostabūs ir nepakartojami. Deja, ne tą vakarą… Gal kalta aplinka (be abejo, kas gi kitas) ir nepatogus laikas (beveik festivalio pabaiga) tokiai muzikai, bet tai, ką pasiūlė brolių Cavanaghų komanda – gera lopšinė saldžiam miegui. Taip, kai kam jie buvo geriausi tą vakarą. Tik ne man. Tikėjausi ir vyliausi, kad sulauksiu bent keletos dainų iš ankstyvųjų albumų – bergždžias reikalas. Nors visa publika buvo ekstazėje ir didžiausiais aplodismentais sutiko kiekvieną dainą, aš savo ruožtu patraukiau ten, kur netrukus šėtoniškąsias idėjas turėjo skleisti atstovai iš vidurio Europos.

BELPHEGOR – turbūt nesuklysiu pavadindamas juos kultine Austrijos grupe. Pernai metais išleidę albumą „Goatreich – Fleshcult“, praplėtė ir taip gausią savų gerbėjų minią. Ir prie scenos tas labai jautėsi. Tiesa, kaip bebūtų keista, paskutiniajai grupei labiausiai nepasisekė su garsu – gitarų partijų praktiškai visai nesigirdėjo. Ačiū dievams, tas truko neilgai ir leido pasimėgauti kokybišku death/black metalu. Arogantiška vokalisto poza ir antikrikščioniški dainų pavadinimai ir tekstai neleidžia abejoti šios grupės požiūriu. Publikai tai patiko. Virtuoziškas būgnininkas, ūgio sulig nykštuku, ir trys pusnuogės figūros priešakyje driokstelėjo kaip reikiant. Pragaro ožiai turėjo likti patenkinti.

Visiškai neturėdamas jėgų bandau surasti laisvą kėdę didžiojoje salėje, bet nelabai sekasi. O pasigailėjimo irgi nesulaukiu, nes ne man vienam akytės jau merkiasi ir kojos nebelaiko. Taigi ramia dūšia prisėdu čia pat, ant grindų, ir, laukdamas vakaro headlainerių THERION, bandau save įtikinti, kad laukiu ne be reikalo. Na, ir čia prasideda didžiausias to vakaro „pravalas“. Valandų jau stipriai po vidurnakčio, o šiam švedų pasiruošimui galo dar net nematyti. Vaikšto pirmyn atgal, kažką kabina, kažką derina, kažką rėkauja, bet man tai nelabai rūpi. Du kartus nepamatęs jų Vilniuje, trečio karto negaliu praleisti. Praeina 15 minučių. Ir dar 15. Ir dar nepilnas pusvalandis, kai pagaliau muzikantai teikiasi užlipti. Nu bet kiek buvo galima laukti? Mano spėkos irgi ne begalinės. Pirma daina – nieko įspūdingo. Nusprendęs, kad kada nors bus ir ketvirtas kartas, patraukiu link savo guolio… Pasirodė, kad tokių, kaip aš, buvo ne vienas.

Kelionė atgal buvo jau ganėtinai pavargus. Ir nors vietos miegui buvo ne itin daug, išgertas kiekis net ir didiesiems dainorėliams leido miegoti kaip užmuštiems. Be abejo, šimtą kartų jau minėta, kad pats nuvažiavimas ir grįžimas yra verti ne ką mažesnio reportažo negu koncertas: dainos apie vyriškų pasididžiavimų dėjimą, rūkas Sėklos bezdaluose, neesminės muštynės ir daug alaus… Bet nepabuvojęs nelabai suprasi, kas čia prie ko. Satanizmas bum bum, burzum ir mūsų laimėjimai užkariavo ne tik mūsų širdis, bet ir užstalės draugus. Folkloras nemiršta.

O jubiliejinė, dvidešimtoji „Metalmania“ buvo kaip visada – įvairi, su savais nusivylimais ir atradimais. Reikia susitaikyti su tuo, kad ne visas grupes suspėji pamatyti, ne visas gali tinkamai įvertinti. Bet nereikia abejoti, jog kitąmet vėl ten siausime ir dainuosime kartu.

Portale www.ferrum.lt paskelbtą informaciją naudoti, cituoti ar kitaip atgaminti kitose interneto svetainėse ir tradicinėse žiniasklaidos priemonėse be redakcijos sutikimo draudžiama.

Komentarai

Portalo www.ferrum.lt redakcija neredaguoja komentarų ir už juos neatsako. Redakcija pasilieka teisę pašalinti įstatymus pažeidžiančius skaitytojų komentarus. Už komentarus atsakingi juos paskelbę skaitytojai, kurie gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn už šmeižikiškus, viešųjų ar privačiųjų asmenų garbę ir orumą įžeidžiančius, tautinę ar kitokią neapykantą skatinančius teiginius, smurto kurstymą ir kitus neteisėtus veiksmus. Apie netinkamus komentarus prašome pranešti redaktoriams (info@ferrum.lt).
Mankind
2006.03.10 14:39

kazkur jau skaiciau kazka panasaus

Perkūnija
2006.03.08 10:24

Jo, satanizmą tai gerai Sėkla įkalė galvon ;))
Šią Metalmaniją, atsitiko tas ko dar gyvenime nebuvo, net du kartus užmigau per koncertą – per Nevermore ir per Therion, gerai kad per Anathema turėjau ką veikti, nes kitaip pats jėzus kristus nebūtų prižadinęs :)
O šiaip didžiausią įspūdį paliko -satanizmas- BELPHEGOR!

ROOTS
2006.03.08 00:46

http://www.axifile.com?2456307

cia paprastesnis linkas nusisiurbt foto
AlcoBus [ROOTS]

ROOTS
2006.03.08 00:20

http://www.filefactory.com/get/f.php?f=54d63b8e8ee80a0b20d03ffe

cia mano fotiko nuotraukiu paketas :)

Metal
2006.03.07 22:20

Parasykit apie Therion, nu ir apie kelione, alkobusa daugiau.

slykstyne
2006.03.07 21:49

Alkobusas tai Alkobusu,bet koks Alkofolklioras buvo! Tokie gabalai,kaip: “Ambraziejus vel laimes,Satanizmas nugales”,ar “Visi švedai iš Burzum,Satanizmas bum bum bum” tai iki siol tikriausiai ne man vienam galvoje skamba.”Yra zmones ir yra satanizmas.Zmones trumpam,o satanizmas…”-is nezinomo satanisto uzrasu

kolybokas 666
2006.03.07 21:08

Na baisiai neinformatyvus STRAIPSNIS.Informatyvumas turi buti informatyvus.Siaip apie viska suzinojau paskambijes Ombrozijui .Pirmi pono zodziai buvo ”uuu bijau prisigert einu i Apuoka” DDD)))
O jei rimtai tai labai domino 1349,Unleashed.
NA O Anal Trigger MANAU KULTISKUMU CIA NIEKAM NENUSILEIDZIA NETGI LENKIA MANE IR SKABARDA:)))))

zamolskis
2006.03.07 19:28

man visiskai px kas girtas autobuse apsiveme, kas apsibezdejo, ar kas kokias nesamones dainavo…
o reportas geras. butent ta info, kuria man idomu suzinot

SStorm
2006.03.07 17:45

Pritariu. Apie muziką reportų pilna, liaudžiai įdomus ALKOBUSAS :-)

Anal Trigger
2006.03.07 12:43

Na operatyvuma gerai, bet sutikit, kad tokiems mitalo kultams, kaip Skabardui, Kalybokui ir pan. sis straisnis baisiai neinformatyvus ir nuobodus. Kam idomu kokios grupes ten grojo ir kaip grojo? Straipsnyje pasigendu alaus. Geriau apie ALKOBUSA papasakok. :)))

Birutė
2006.03.07 09:07

Gerai, kad kažkas taip greit po kelionės atsigavo. Bus ir daugiau reportų…

OKA
2006.03.06 22:26

Oi, laukiam laukiam… Nuotraukyciu laukiammmmmmmmmmm

walten
2006.03.06 22:10

>Nežinau, kaip ten su tuo „melodic doom/death“, bet stonerio čia buvo per akis.

na, kiek išsiaiškinau, tai anksčiau buvo labiau pirmas variantas

sol_Invictus
2006.03.06 22:02

OHOHO…Koks Operatyvumas ;) Respect ….

Dunkelheit
2006.03.06 21:58

geras reportas, bet visgi su tavim pasnekesiu apie sia kelione, face to face. Noreciau daugiau suzinot apie blacko grupsu atlikima.

Tik prisiregistravę vartotojai gali rašyti komentarus