Reportažai

„Fiesta Borealis“ Lenkijoje – lietuviai niekada nelaimės?

2006.08.02 00:00, Jurgita Nagrockytė (smth)

Foto: Jurgita Nagrockytė. Daugiau foto čia>>

Kelionė autobusu

Liepos 18 d. nuo stoties “McDonaldo“ į prašmatnų lenkišką autobusą surenkami visi Lietuvą atstovaujantys muzikantai ir kelionė prasideda. Sulipę keleiviai vis dar čiaumoja “McDonaldo” gėrybes, kai kurie jau sukasi alaus butelių kamštelius, o ramesni ir kuklesni viską akylai stebi. Tuoj pat iš kelionės vadovo Dariaus visi gauna griežtą pastabą, kad vairuotojas paprašė negerti autobuse alaus, nes pas juos Lenkijoje tai draudžiama, katalikiška šalis ir t.t. Visi lyg nieko negirdėję vis tiek paslapčia siurbia gaiviuosius gėrimus, galų gale leidžiama gerti tik Lietuvos teritorijoje!

Lietuvai atstovauja

Kas gi atstovauja Lietuvai „Fiesta Borealis’06“ festivalyje? Tai gerai mums žinomos dvi sunkiosios muzikos komandos WOZU ir SOUL BROTHERS, laimėjusios konkurse „Euro Rock 2006“, su kuriomis ir buvau ištremta į šią nuotykių pilną kelionę. Taip pat pažįstami visaginiečiai WAY SIDE PEAKS, nors iš jų čia šmėžavo tik vienas klavišininkas, vėliau sužinojome, kad likę nariai iš Vokietijos atvyks vėliau. Dar vieni visaginiečiai UPPLEBEW – didžiausia mistika, ką jie groja, kaip jie čia važiuoja, bet apie tai vėliau. Autobuso priekį okupavo vilniečiai JAM JAM, grojantys funk – rock – pop & hip – hop (frop) muziką, niekaip negalėjau įsivaizduoti kas po ta stilių koše slepiasi. Ir paskutiniosios autobuso keleivės ZIMBABWE (ska/punk), pasirodo, važiuojančios į festivalį kaip „zviazdos“. Man pirma šaunanti mintis į galvą: „o Dieve, jeigu tokios žvaigždės, tai kas ten per festivalis?!“ Vėliau Olecke prisijungė dar viena grupė iš Klaipėdos LIGHTHOUSE, grojantys funką ir turintys dvi gražias paneles, į kurias vis žvilgčiodavo lietuvaičiai. Štai ir visas batalionas.

Pirmasis įspūdis atvykus į Olecką

Visus į Olecką atvykusius muzikantus apgyvendina gerame, beveik prašmatniame viešbutyje. Kai kurių džiaugsmui, o kai kurių nusivylimui WOZU transportuojami į vieną viešbučio namą, o SOUL BROTHERS į kitą. Vėliau – pietūs, vakarienė; peršasi išvada, kad maistas – tikrai ne lietuviškas, pirmosiomis dienomis pateiktos mažos porcijos vis labiau kelia vyrų nepasitenkinimą, kad mažai duoda valgyti, ir alkani skrandžiai žvejoja užkandą iš kolegų. Kai kuriems pasisekė, nes, pasirodo, dvi ZIMBABWE merginos nevalgo mėsos, ir taip dalindamos mėsiškus produktus užsitarnavo vaikinų simpatijas. Ir taip 6 dienas visus dalyvius prie pusryčių, pietų ir vakarienės stalo sušaukdavo „restauracija“ „Astra“.

„Fiesta Borealis“ Lenkijoje – lietuviai niekada nelaimės?Visi visgi supranta, ko čia atvažiavo – ne pramogauti, o sudalyvauti konkurse ir, be abejo, kažką laimėti. Taigi po pirmosios vakarienės uoliai aiškinamės, kada vyks kurios grupės pasirodymas, kur būtų galima parepetuoti. Organizatoriai kažkaip keistai į mus reagavo – „nejaugi jiems dar reikia repetuoti?“ Galų gale susitariame, kad trečiadienį SOUL BROTHERS ir WOZU gaus 3 val. repeticijai. Konkurse jie pasirodo pirmąją dieną kaip pirmosios dvi grupės. Šioks toks nusivylimas, bet, pažvelgę į programą, kad beveik visiems lietuviams skirtas toks laikas visas pasirodymo dienas, iškart suprantame, kad lenkai saviškius myli labiau. Tą patį trečiadienio vakarą lietuvaičiai okupuoja vieną iš Olecko „kabakų“, kuriame surengė puikų jam session. Tiksliau, prisistatė keletas grupių su savo mini programomis, o paskui Liudo iš WOZU iniciatyva prasidėjo tikras jam session. Sukviesti skirtingų grupių muzikantai išjudino visą salę, gal ir ne visiems patiko rėkiantis ar riaumojantis vokalas, bet jam session buvo įgyvendintas. Salės kampuose ramiai stovėjo festivalio organizatoriai, kelionės vadas Darius, bei LIGHTHOUSE vadovas Linas, kuriems, manau, metalo kvapas ir tranki muzika nelabai patiko. Savo rūsčiais žvilgsniais varstė grojančius ir šėlstančius muzikantus, kartas nuo karto šyptelėdami…

Lietuviškas metalas pirmąją konkurso dieną

Ketvirtadienis – pirmoji konkurso diena! Vis dar skaudančiom galvom, pusiau išsimiegoję pusiau ne, po pažintinio vakaro balkone, į kurį sugebėjo susikomplektuoti apie 30 žmonių, SOUL BROTHERS ir WOZU traukė į „soundcheką“. Aš nusprendžiau išsidabinti ir eiti pagąsdinti Olecko, pakeliui buvau pagauta žurnalistų, kurie iškart paėmė interviu apie festivalį. Be abejo, klausimas „ką tu manai apie festivalį“, kurio aš dar net nemačiau buvo kvailas, bet kažką ten leptelėjau. Slinkdama takeliu scenos link, išvydusi nulipančius SB, išgirdau tik tokius žodžius „debilai tie pšekai, nieko jie nesupranta, nieko mes čia normaliai nesusičekinom, o dar ir angliškai nemoka“. Ką gi jau padarysi – atvažiavai į kitą šalį, mokykis jų kalbos, nes su tavim tamstele Europos Sąjungoje niekas angliškai nekalbės! Pikti ir irzlūs muzikantai pagaliau nusiramina, viską palikdami likimo valiai ir tikėdamiesi, kad koncerto metu garsas bus geras.

„Fiesta Borealis“ Lenkijoje – lietuviai niekada nelaimės?Koncertas. Lenkiškai ir tik lenkiškai kalbantis vedėjas kažką „papšekina“ apie konkursą ir pakviečia ant scenos pirmąją Lietuvą atstovaujančią grupę SOUL BROTHERS. Laiko duota tik 30 min., taigi turi spėti ir užvesti publiką, kurios stoviniuoja vos apie 50, ir sužavėti komisiją. Jeronimas pasisveikina su visais ir garsiai pažymėdamas lietuvių teritoriją sušunka „all right“. Tai šūkis, gimęs iš talentingųjų WOZU lupų, kuris patapo visų lietuvių posakiu „Fiesta Borealis“ festivalio metu. Turbūt labiausiai broliukų grojama muzika užvežė pačius lietuvaičius, kai kuriems gerai pažįstami gabalai „To Heavy“, „The Reaper“, „Brolis už Brolį“ ir, žinoma, „Vampire Women“ leido įkvėpti lietuviško oro. Garsistai kaip ir buvo tikėtasi tikri „pšeprašam pšekai“. Pradžioje viską buvo galima apibūdinti kaip chaosą, vėliau situacija kiek pasitaisė – kentėti galima… Labiausiai nervino į kampą nugrūstas būgnininkas, kuris paskendo didžiulėje scenoje. Išvada – nei garsistai, nei apšvietėjai nesivargino atlikti savo darbo, o baigus groti „lenkiškas“ vedėjas sugebėjo pasakyti tik „Gerai, kad tik 25 minutes grojo“! Ir ką jie supranta apie gerą muziką?!

„Fiesta Borealis“ Lenkijoje – lietuviai niekada nelaimės?Antrieji į sceną lipa WOZU, pasipuošę tradiciniu grimu, besisvaidantys piktais ir aštriais žvilgsniais. Artima širdžiai muzika ir galingas alternative metalas – per kūną nubėga net keletas šiurpuliukų. Ir štai, nors ir trise ant scenos, vis tiek stipriai ir įspūdingai skambantys lietuvaičiai WOZU ne vieno ausis priverčia suklusti, o dar ir skinai, išsirikiavę priekyje poginasi taip, kad net dulkės iki ausų pakyla. Šėlsmas ant scenos, stiprus vokalas, išraiškingas bosistas ir kažkur iš po būgnų šokinėjantis būgnininkas priverčia visus išsijudinti. Taigi metalinę sceną atstovaujančioms grupėms konkursas baigėsi ir beliko laukti šeštadienio, kad išgirstum rezultatus, ar kuri nors grupė pateko į finalą.

Pažadai ir nervų tampymas lenkams

Dideliam nusivylimui žadėtų muzikinių seminarų ir darbo grupių festivalio dalyviai taip ir nematė. Keldami įvairiausias teorijas, kodėl festivalio programa buvo sausa, nutarėme, kad organizatoriai nusprendė pataupyti „babkes“ ir leisti muzikantams „bimbinėti“ šešias dienas iš vieno galo į kitą. Savarankiškai susipažinti su Olecku, aplankyti visas naktines parduotuves ir linksmai praleisti laiką tampant lenkų nervus. O tampyti buvo tikrai ką! Keletą kartų vos nepakliuvome areštinėn, už viešosios tvarkos pažeidimą – alaus gėrimą viešoje vietoje. Vėliau perėmėme amerikiečių būdą gerti alkoholį įsivyniojus į megztinį, švarką ar maišelį, gudresni susipildavo į mineralinio arba „Nestea“ buteliukus. Kiekvieną vakarą vykstantys socialiniai vakarai ne vieną viešbučio moteriškę ir netgi savininką išvedė iš proto… Vis girdėdavom ir girdėdavom lenkiškai burbuliuojamus priekaištus, bet ką gi padarysi, juk mes lenkiškai nesuprantame, o jie angliškai nekalba, taip, kad patys kalti. Deja, prisidirbom paskutiniosiomis dienomis, kai į žymųjį viešbučio balkonėlį įskrido 3x2m policininkas ir griežtu balsu lenkiškai bandė visus išvaikyti…. Jei ne vadas Darius, nieko jam būtų nesigavę, nes nelabai visi reagavo į jį, šnekantį kažką savo „pšekų“ kalba. Su policija susidraugauti nepavyko, kilo minčių netgi kumščiais juos pamokyti paskutiniąją dieną, bet kažkur, kaip tyčia, visi išsislapstė!

Trumpai apie kitas lietuviškas grupes

„Fiesta Borealis“ Lenkijoje – lietuviai niekada nelaimės?Antrąją konkurso dieną lietuvišką sceną atstovavo grupė JAM JAM. Kaip ir minėjau, stilių košės nebuvo įmanoma suprasti, bet turbūt tas jų apibūdinimas kaip tik jiems ir tiko. Nesuprasi, ar tai pop, ar tai rock, ar tai hip – hop, ar funk – visko po truputį. Iš kitų projektų pažįstami ir matyti muzikantai sukūrė visai linksmą ir įmantrią muzikėlę. Spalvingas ir žaismingas sceninis įvaizdis, linksmas ir skaidrus Liudo vokalas leido pasigrožėti bendra grupės kompozicija. O kur būgnus daužantis trylikametis Karolis – jis tapo didžiausia visų muzikantų ir žiūrovų nuostaba. Nepritaikysi čia gerai žinomo posakio „koks ūgis, toks ir smūgis“, nes smūgis šį kartą buvo kelis kartus stipresnis nei ūgis.

„Fiesta Borealis“ Lenkijoje – lietuviai niekada nelaimės?Trečiąją konkurso dieną Lietuvai atstovavo net trys grupės, pirmieji – klaipėdiečiai LIGHTHOUSE. Funk stilių grojanti ir neseniai susikūrusi jaunų žmonių grupė, vedina vadovo Lino, sužavėjo visus. Tai buvo vienintelė lietuvaičių konkursinė grupė, kurioje dainavo ir grojo merginos. Be abejo, komandą papildė ir šeimyninė trijulė: bosistas, būgnininkas bei klavišininkas. LIGHTHOUSE muzika buvo tarsi atgaiva širdžiai – maloni ir lengva, švelnūs ir skaidrūs merginų balsai užliūliavo savo harmonija visa, kas juda aplinkui. Ievos vokalas privertė šiurpuliukus bėgioti po visą kūną, visus sužavėjo ir ryškus bei švarus Viktorijos balsas! Vaikinų širdys pavergtos, merginų mintys užliūliuotos ir… graži pasaka baigta.

Sekanti grupė UPPLEBEW buvo mistiškiausia ir labiausiai intriguojanti. Kas čia per paukščiai, visi galvojom? Ką šį sykį Visaginas sumąstė? Ant scenos išvystame WAYSIDE PEAKS klavišininką ir šūsnį muzikinei scenai nepažįstamų veidų. Įžengia vokalistas ir, bandydamas „įlipti“ į muzikos ritmą, pradeda repuoti. Siaubas, pagalvojau, jau visai stogas pavažiavo Visaginui, kas čia per nesąmonė! Bet į sceną netrukus išbėga antrasis vokalistas Danila, daugeliui jau gerai pažįstamas iš įvairiausių projektų, dalyvavusių „Naujame Kraujyje“ (WAYSIDE PEAKS, MAD RATE). Va tada tai net ir man širdis suvirpėjo, kai po sceną „Fiesta Borealis“ Lenkijoje – lietuviai niekada nelaimės?straksintis mažo ūgio vokalistas užriaumojo death metalo gaidas… čia tai geras! Tokio įspūdingo vaizdo senai buvau nemačiusi, death metalo ir hip – hop mišinys, visa krūva muzikantų – net septyni ant scenos – sukėlė neapsakomą jausmą… Nesiklausiau, kas blogai, kas gerai, o paprasčiausiai gėrėjausi tuo, ką mačiau ir ką girdėjau. Danila nušluostytų nosį daugeliui Lietuvos riaumojančių vokalų. Tikiuosi, kad ateityje viename iš metalinių renginių šią komandą galės išvysti ir Lietuvos publika, taigi, be abejo, labai rekomenduoju visiems organizatoriams pakviesti juos į kokį nors renginį, nes tiesiog nuodėmė neišgirsti tokios grupės.

Tretieji savo muzikinius sugebėjimus parodė dešimtojo „Naujas Kraujas“ nugalėtojai WAYSIDE PEAKS. Ši grupė jau buvo girdėta ir žinoma, todėl pirmasis įspūdis – tikrai geras. Su ja šį kartą ant scenos pasirodė ir nauja grupės narė vokalistė, turinti šiek tiek vokiškų, šiek tiek arabiškų bruožų. Taigi taigi pažiūrėsime, kaip skambės šį kartą. Buvęs vokalistas Slava užima tik back vokalo partijas, sekundę scenoje tyla, šviesa apšviečia pasiruošusias savo muzika sudrebinti figūras, ir štai – tas galingas, neapsakomas muzikos gūsis. Viskas skamba kartu ir „Fiesta Borealis“ Lenkijoje – lietuviai niekada nelaimės?sudėtingai, ir paprastai, įdomiai ir profesionaliai. Vokalistė savo darbą atlieka puikiai, kartas nuo karto įsiliejantis kareiviškas stiprus back vokalas sujungia viską į tai, kas yra WAYSIDE PEAKS. Atliekama keletas naujų gabalų su arabiškais motyvais ir… niekaip negali patikėti, kad grupė repetuoja tik du kartus per metus. Belieka tikėtis, kad jų pažadas atvykti pakoncertuoti į Lietuvą neliks sklandyti kažkur ore.

Finalas ant nosies

Sklindantys gandai, kad iš Lietuvių praeis tik viena grupė ir kad pirmąją vietą laimės lenkai – juk čia tarptautinis festivalis – visus priverčia nukabinti nosis ir kartu džiaugtis už draugus, kad greičiausiai praeis WAYSIDE PEAKS, nes originalumu ir profesionalumu jiems niekas neprilygsta. Ilgai sukandę dantis išklausome lenkiško Cicino ir dar keleto lenkiškų kolektyvų. Scenoje pradeda šmėžuoti „lenkiškas“ vedėjas ir skelia kalbą, kuri, be abejo, skamba lenkiškai. Išplėtę ausis bandome kažką suprasti ir išgirstame penkis grupių pavadinimus, reiškiančius, kad būtent šie kolektyvai praėjo. Gandai pasitvirtina, kad iš Lietuvos praeina tik viena grupė ir tai – vienų džiaugsmui, kitų sveikam pavydui, grupė SOUL BROTHERS. Besidalindami džiaugsmu su kolegomis, sielos broliai nusprendžia, kadangi jiems tenka rytoj atstovauti Lietuvą, parodyti viską, ką sugeba ir nušluostyti nosis visiems lenkams. Taigi bendru sprendimu visa grupė kulniuoja miegoti, o aš su SB klavišininku ir bosistu laukiu žadėtosios informacijos apie tai, kaip kas rytoj vyks finale. Beviltiška, po gerų 20 min. į užkulisius įlinguoja smarkiai apšilęs vienas iš organizatorių, bandau paklausti angliškai, kada rytoj „soundchekas“, kada koncertuoja SB ir atgal gaunu lenkišką špygą – jis nieko nesupranta angliškai. Rytas protingesnis už vakarą, nieko tokio, išsiaiškinsim ryte!

Finalas

Paskutinioji diena, daug žadantis finalas, rūstūs ir ryžtingi SB veidai, pasiruošę deramai atstovauti lietuvišką sceną, piktai ir grėsmingai nusiteikę nuskuba „soundcheko“ vietos link. Kaip nekeista, viskas gerai! Ir angliškai vienas iš garsistų išmoko kalbėti! Laukiam koncerto ir tikimės, kad viskas bus tiesiog puiku!

Nesupratusiems vakarykščio „lenkiško“ vedėjo, atsiranda dar vienas angliškai kalbantis vedėjas, iš kurio galų gale suprantame, kad SOUL BROTHERS laimėjo publikos simpatijų prizą ir visa grupė pakviečiama ant scenos. Jeronimui į rankas įteikiamas tai pažymintis popiergalis ir pusė dėžės alaus, kuria vėliau grupė draugiškai pasidalina su visom lietuviškom grupėm. Na ir gerai, nors ką nors parsivežėme į Lietuvą! Pateisindami savo vardą, SOUL BROTHERS taip skambėjo scenoje, kad visiems lenkams dar groti ir groti, dainuoti ir dainuoti, kol pasieks tokį lygį. Tarsi metalo dievai ant scenos, nužengę tiesiai iš padangių! Beprotiškai sunkiai, beprotiškai gerai ir beprotiškai galingai… Pirmieji nuskamba klavišininko akordai, kurie sudrebina visų širdis, šiurpuliai nubėga iki kojų pirštų galiukų. Pagarba SOUL BROTHERS nariams už koncertą, viską, ką sugebėjo, viską ir parodė, garsas buvo nerealus! Sceninis įvaizdis ir veiksmas privertė žiūrėti ir klausytis išsižiojus. Kartas nuo karto atsisukdama į publiką, šėlstančią už nugaros, išvysdavau pilnus energijos ir džiaugsmo veidus… Buvo gerai!

Lietuviškus pasirodymus užbaigė merginų grupė ZIMBABWE, skambėjusios kelis kartus geriau, nei buvau girdėjusi prieš tai. Nesu tokio stiliaus gerbėja, tuo labiau klausytoja, bet buvo smagu pajudinti kojas, pamatyti ir išgirsti tikrą merginų pankroką ar kaip čia jas apibūdinus.

Apibendrindama festivalį norėčiau tarti ačiū visiems dalyvavusiems lietuviams, palaikiusiems vieniems kitus ir parodžiusiems, kas yra lietuviška muzika. Ačiū Dariui už puikų vadovavimą, už supratimą ir jaunatvišką sielą. Ačiū organizatoriams, kad vyksta tokie festivaliai, ir patarimas: pildyti pažadus, mokytis anglų kalbos ir… išmesti iš galvos tą nusistovėjusią nuostatą, kad lietuviai niekada nelaimės!

Portale www.ferrum.lt paskelbtą informaciją naudoti, cituoti ar kitaip atgaminti kitose interneto svetainėse ir tradicinėse žiniasklaidos priemonėse be redakcijos sutikimo draudžiama.

Komentarai

Portalo www.ferrum.lt redakcija neredaguoja komentarų ir už juos neatsako. Redakcija pasilieka teisę pašalinti įstatymus pažeidžiančius skaitytojų komentarus. Už komentarus atsakingi juos paskelbę skaitytojai, kurie gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn už šmeižikiškus, viešųjų ar privačiųjų asmenų garbę ir orumą įžeidžiančius, tautinę ar kitokią neapykantą skatinančius teiginius, smurto kurstymą ir kitus neteisėtus veiksmus. Apie netinkamus komentarus prašome pranešti redaktoriams (info@ferrum.lt).
bmaggot
2006.08.08 09:57

haha, FUNK :D

pieva
2006.08.07 15:54

Lighthous’ai festivaliui paruose visiskai kitokia programa nei groja klaipedos kabakuose. festivaly koveriu negrojo.
Ir nevaryk.

headless
2006.08.05 15:07

…kitais metais laimuti purviny jau geriau siuskit….:-D….

Artur
2006.08.05 09:19

Apie lighthouse nieko nesupratau, cia paskaicius tai isvis super grupe, deja pora kartu maciau juos klp.
Kai pries puse metu isgirdau ju koveriu programa, norejosi verkti. Nesuprantu kaip juos pakviete i toki festa…

smth
2006.08.02 17:51

nu pamazinau pamazinau su tuom alum:)

TheDarkAngel
2006.08.02 16:33

Beje, laimejom tai ne puse dezes, o puse backos,tai siek tiek daugiau ;) Geriausia festyvalyje buvo vakariniai tusai, klavisininku “dvikova” ir visu pseku vedimas is kantrybes ;) ir dar karta isitikinau,kad uz lietuviska lau geresniu nera!!!

smth
2006.08.02 16:10

Nu cia galima ilgai ir nuobodziai gincytis, mano nuomone , LT atstovaujancios komandos tikrai geriau pasirode nei Lenku grupes ….. ash jau net nekalbu apie zvaigzdes kurios koncerte buvo tik viena kita rimtesne grupe ….

Unguriukas
2006.08.02 16:00

Kad kažkas šūdas,nereiškia kad kitas auksas :) Bet čia jau demagogijos :)

smth
2006.08.02 15:24

Nu butumete mate tas visas parpdijines lenku grupes! Manau ir jus pradetumete garbinti …..:)

Unguriukas
2006.08.02 14:03

Nu jo tok biški perdėtas garbinimas lietuvaičių,bet sveikinimai Broliams ;)

brotheris
2006.08.02 13:32

Maladėc, juokingesnio dalyko nesu skaitęs, reiks ir kitus autorės straipsniukus pavartyti

Beje, sveikinimai SB!

Tik prisiregistravę vartotojai gali rašyti komentarus