„Ferrum Frost 2008“ – karščiai vidury žiemos

Foto: Crazyte. Daugiau foto: čia >>

Sunkus tas mūsų gyvenimas. Nueini į darbą – pasijunti kaip miške: šefas – kelmas, šefo sekretorė – karvė, bendradarbiai – kelmai, buhalterijoje sėdi vieni grybai. Grįžti namo, atsiduri pasakoje: ten tavęs jau laukia žiežula ragana ir septyni velniukai. Kaimynai po langais demonstruoja naujausias „treningų“ madas ir paskutines „Golfų“ tiuningavimo tendencijas, važiuoji „mikriuku“ į darbą – šiukšlių į ausis pripučia „Russkoje Radio“, įsijungi televizorių – iš ten į tave dėbso kaltinanti Landsbergio fizionomija.

Ir, ko gero, smegenėlės senų seniausiai būtų suvirusios kaip avižinė košė, jei ne retkarčiais mūsų provincialioje sostinėje vykstantys undergroundo renginiai. Pakliuvęs į tokį koncertą, kur žviegia gitaros, plaikstosi metriniai plaukai ir laisvai liejasi alus, bent jau tas kelias valandas gali pabūti savimi ir nesibaiminti, kad būsi neteisingai suprastas.

Šiemetinis „Frostas“ neatnešė į Lietuvą žiemos, kaip pernykštis, taigi vieną tamsų ir purviną vasario vakarą broviausi per krūmus „Mulen Ružo“ link, stengdamasis neįminti į kokią po lapais paslėptą „partiją“. Nusprendęs, kad niekas pas mus neprasideda laiku, prie aprūkusio Profsąjungų rūmų pastato pasirodau beveik prieš pat septynias ir įsirėžiu į minią tokių pat beveik vėluojančių gudruolių. Toliau: ritualas „eilė – apsauga – rūbinė – alaus baras – sveikinimaisi – produkcijos apžiūra – plepalai“. Koncerto pradžia vėluoja vos dvidešimt minučių, ko, žinant tautinio koncertavimo ypatumus, net klaviatūra neapsiverčia pavadint vėlavimu.

Renginį „atidaro“ alytiškiai bliakeriai ENDARKENMENT. Pirmąsyk šią komandą mačiau prieš kokius porą metų ir tuomet jie man nepaliko įspūdžio. Tuo tarpu už šį pasirodymą turiu pagirti ir darau tai su malonumu. Progresas akivaizdus. Originalios melodijos, atidirbtas vokalas, gerai įvaldyti instrumentai. Atskiras komplimentas būgnininkui. Akivaizdu, kad alytiškiai orientuojasi į avangardinį juodmetalį – bent jau mano ausims tai buvo panašu į ARCTURUS, MAYHEM ir ankstyvųjų CRADLE OF FILTH mišinį. Bet kuriuo atveju – puikus pasirodymas!

Antrieji į sceną įsiveržia kauniečiai OSSASTORIUM – nesiruošiu slėpti, vieni mano favoritų. Repertuaro liūto dalį sudaro kūriniai iš „Inferi“, taigi galima ne tik pleiskanas iš plaukų iškratyt, bet ir pritart Dellamortei, baubiančiam į mikrofoną: „Užtemimas! Užtemimas!!!!“ Beje, garsas šio koncerto metu buvo, jei ne idealus, tai bent jau pakenčiamas – instrumentai negožė vieni kitų, puikiai girdėjosi ir aukšti dažniai. Kauniškiai publikos teismui pristatė ir naują kūrinį, kiek iš klausos galiu spręsti, pavadintą „Aeons Of Chaos“. Beje, ne pirmą sykį pastebiu naudojamus rytietiškus motyvus. Kėsinatės į NILE laurus, gerbiamieji? Mano nuomonė su publikos sutapo visiškai – gerai, bet mažai. OSSASTORIUM dusyk buvo kviečiami bisui. Susimylėję grįžo į sceną ir netgi atliko seną gerą „Requiem“. Greičiau prie baro, atstatyti prarastus skysčius!

Kadangi MANDRAGOROS gitaristas prieš pat koncertą susižeidė riešą (vaikščiojo viso koncerto metu subintuota ranka ir labai sudirgęs), vilniečiai nekoncertavo, tuo lietuviškų grupių pasirodymai šį vakarą ir pasibaigė.

Nedidelė pertrauka ir scenoje pasirodo mūsų kaimynų latvių komanda SKYFORGER. Kadangi mačiau juos gyvai pirmąsyk, buvo tikrai įdomu. Solidus barzdyla prie mikrofono. Muzika tikrai šauni – etaloninis pagan / folk metalas, saikingai kovingas, saikingai melodingas, nenuobodus klausyti, o muzikantai taip užvedė publiką, kad galiausiai nėriau lauk iš salės numinkytais šonais, nuspaudytomis kojomis ir vos išsaugojęs sveikus akinius. Latviai išlaikė publikos dėmesį beveik valandą, kol galiausiai paleido tautiečius išsunktus, susuktus, pervargusiais kaklais ir išsidraikiusiomis ševeliūromis.

Nedidelė pertrauka (viena iš šio festivalio ypatybių buvo tai, kad visas renginys vyko praktiškai non – stop principu. Pertraukos tarp grupių pasirodymų buvo minimalios) ir scenoje jau blaškosi karingai nusiteikę karšti suomių vaikinai, išsidažę kovinėmis spalvomis. Koks aš naivuolis! Aš maniau, kad per latvių pasirodymą salėje buvo DAUG žmonių! Koncertuojant ENSIFERUM, į salę susigrūdo visi atėjusieji, taigi „headbanginti“ visiems teko vienu ritmu, kaip pagal komandą, kitaip rizikavai atsitrenkti į kokią nors šalia stovinčiojo kūno dalį. Deja, dėl asmeninių priežasčių teko palikti koncertą nesulaukus ENSIFERUM pasirodymo pabaigos, tai jeigu turite pastabų ar papildymų, mieli kolegos, prašom – laukiam jūsų nuomonės komentaruose.

Pabaigai tenoriu pasiguosti, kad apžvelginėti saviškių komandos organizuotą koncertą yra beviltiškas reikalas, taigi, jei norite, galite kaltinti mane „piaru“, užsakytu reportažu ir kitomis baisiomis nuodėmėmis. Būsite teisūs. Iš dalies.