Birþelio 23 d., apie 20 val., Varniuose, festivalyje „Kilkim Þaibu“ ávyks istorinis legendinës grupës KATEDRA sugráþimas: KATEDRA LEAD DUET pasivadinæs Povilo Meðkëlos ir Rièardo Laginausko duetas su jiems pritarianèiais muzikantais sugràþins mus á Atgimimo laikus. Apie tai kalbame su abiem muzikantais.
Á klausimus atsako Povilas Meðkëla (g. 1964).
Kas naujo Jûsø gyvenime?
Naujas ROJAUS TÛZØ albumas (paskutiniai – CD „Russkij albom“ 2001 m. ir DVD „Rojaus Tûzai – gyvai „Roko naktyse“ 2009 m.) jau padarytas, vyksta paskutiniai patepimai. Kai padarysime iki pat galo, pasirodys – gal dar ðià vasarà. Mûsø skambesys pasikeitë. Albumas – sunkus, taèiau jame neatsitraukta nuo melodikos. Dainø þodþius raðë Tomas Varnagiris, Audrius Piragis, Darius Zabulënas, Arnas Aliðauskas. Yra keli mano kûriniai. Muzikà kuriame bendrai, taèiau ðio albumo varomoji jëga – gitaristai Tomas Varnagiris ir Audrius Piragis, o taip pat: mano kuklus ánaðas, bosisto Andriaus Daugirdo daina „Að tave surasiu“ bei bûgnininko Martyno Lukoðevièiaus geleþinis ritmas. Naujàjá albumà iðleisime CD formatu, bet tegyvuoja visagalis internetas :).
Esmë buvo parodyti, kad mes gyvenam, kvëpuojam, tikim tuo, kà darom, neþiûrint á tai, kad situacija ðioje muzikinëje terpëje yra prastoka – ði muzika nëra populiari, o turëtø bûti.
Papasakokite apie KATEDROS atgimimà. Ar KATEDRA LEAD DUET bus vienkartinis projektas, skirtas festivaliui „Kilkim Þaibu 2012“, ar tæsite já toliau?
Pagyvensim – pamatysim. Ta idëja jau seniai sklandë ore, taèiau materializavosi tik ðiemet, filmuojant Nepriklausomybës metinëms skirtà laidà „Mûsø dienos – kaip ðventë“. Joje su Rièardu Laginausku atlikome dainas „Dar ne vakaras“ ir „Mes – jëga“. Paskui jis papasakojo apie galimybæ sukurti KATEDRA LEAD DUET. Sutikau. Repertuaras bus ávairus: ir seni gabalai ið pirmojo KATEDROS albumo laikø („Kraujo kvapas“, „Aguonos“, „Dvasiø ðëlsmas“, „Budelis“, „Mes – jëga“ bei kiti), ir kai kas ið naujø, Rièkos (Rièardo Laginausko, - M.P.) sukurtø dainø.
Man norisi sudalyvauti „Kilkim Þaibu“, tai ádomu, nes festivalis ir jo organizatoriai yra idëjiniai. Gerbiu idëjinius þmones.
Apþvelgdamas savo netrumpà kaip vokalisto karjerà, kà laikytumëte jos virðûne? Kuris Meðkëla Jums paèiam yra artimiausias, „meðkëliausias“, - tas, kuris KATEDROJE, ROJAUS TÛZUOSE, TV laidø komisijose, kaip solistas?
Artimiausias tas, kuris yra tikras!
Dainuoju miuzikluose (dabar bus ketvirtas „Paryþiaus katedros“ sezonas; taip pat – miuzikluose „Velnio nuotaka“, „Tadas Blinda“), roko operose („Meilë ir mirtis Veronoje“, „Peras Giuntas“), bendrame Valstybinio jaunimo teatro ir ROJAUS TÛZØ spektaklyje „Mano sielos netylanèios stygos...“ (jame reþisierius Algirdas Latënas skaito Sergejaus Jesenino eiles, o að dainuoju romansus), áraðëme naujà ROJAUS TÛZØ albumà, dabar gráþtame prie tikros (nemëgstu frazës „senos geros“) muzikos – KATEDROS.
Ar dabar galëtø vël ávykti „Roko marðas“? Situacija ðalyje primena sovietmeèio stagnacijà.
„Roko marðas“ kaip idëjinis renginys dabar neámanomas. Viskas pastatyta ant komercijos. Jei pinigø neuþdirbama, festivaliai nevyksta. „B2Gether“ – to pavyzdys.
Jei á „Roko marðà“ suvaþiuotø roko piligrimai, tada tai bûtø ámanoma.
Kokia, Jûsø manymu, Lietuvoje situacija su roko muzika? Ji gyva, mirusi, merdëjanti, tobulëjanti, ar...?
Tokia muzika YRA (tai faktas), ji kvëpuoja, jaunëja, kelia galvas. Jaunimas tampa profesionalesnis, internetas padeda greièiau apsikeisti informacija. Ir pas mus Lietuvoje yra ðaltinis tokiai muzikai gyvuoti, tai – „Classic Rock FM“ ir Artûras Mironèikas, kurio dëka atsirado ði radijo stotis. Didelë jam pagarba.
Deja, verslininkai, ðiemet papraðyti paremti projektà (radijo laidø ciklà), skirtà Lietuvos roko istorijai, atsisakë já remti. Ir èia matau problemà – pinigø valstybëje arba pas privaèius subjektus esama, o noro daryti kaþkà idëjinio – ne. Vadinasi, rokas lieka uþribyje, nors uþsienyje taip nëra.
Skamba labai liûdnai. Jei að turëèiau galimybæ, tikrai paremèiau. Kas tie pinigai? Ð.... Jie duoda laisvæ nusipirkti ko norisi, pavalgyti, bendrauti, su kuo patogu, nuvaþiuoti kur norisi, taèiau èia eina kalba apie mûsø ir Lietuvos jaunystæ. Apie gyvà judëjimà, nes visiems, kas neþino, galiu pasakyti – labai daug rokeriø ir metalistø yra ðviesûs ir nuoðirdûs þmonës (að nekalbu apie tuos, kas prasigërë ir puolë ið nevilties á nebûtá).
Tai bûtø investicija á savo istorijà, nes, kaip þinoma, be praeities nëra ateities. Roko muzika tikrai nëra mirusi.
Kurià savo dainà laikote paèia geriausia?
Visi kûriniai man artimi, negalëèiau kaþkurio iðskirti. KATEDROS pradþios laikais mes buvome Maklaudais (bet siela, aiðku, buvo Rièka), repetavome, tobulinomës, mokëmës sau rûsyje, ir staiga mums pasiûlë sudalyvauti pirmame roko festivalyje (festivalio pavadinimo nepamenu, bet jis vyko Vilniaus „Sigmos“ gamykloje, kurioje dabar gimsta ir repetuoja alternatyvinës muzikos grupës), o po to Vilniaus plokðteliø studija (ðviesaus atminimo garso reþisierius Eugenijus Motiejûnas, 1951-2009, taip pat studijos vadovë – gerbiama Zinutë Nutautaitë) pasiûlë áraðyti pirmàjà plokðtelæ...
Ásimintina daina (jau ne KATEDROS) „Dar ne vakaras“ ið filmo Raimundo Banionio reþisuoto „Vaikai ið Amerikos vieðbuèio“ (1990), kurios muzikos autorius – Faustas Latënas, o tekstà paraðë Robertas Alfonsas Danys (1963-2008). Tai – mano vizitinë kortelë. Uþ kà að jiems LABAI dëkingas.
Ar Jûs tikintis?
Esu katalikas, bet ðiuolaikiðkas. Neinu kiekvienà sekmadiená á baþnyèià. Jei man reikia, uþeinu á jà, pabûnu. Jei kaþkas mirðta ið þinomø þmoniø, kurie man artimi, nors jø ir nepaþástu, visuomet uþdegu þvakæ uþ juos. Dievas yra manyje toks, koká að suprantu. Man pasisekë, kad ne kartà baþnyèioje esu dainavæs. Kompozitorius Algirdas Martinaitis paraðë oratorijà „Giedu ðv. Pranciðkui“, kurioje atlikau ðv. Pranciðkaus vaidmená 2006 m. Tarptautiniame sakralinës muzikos ir labdaros projekte „Pax Et Bonum“. Bet jei apibendrinant mintis apie tikëjimà – að visà laikà esu kartu...
Á klausimus atsako Rièardas Laginauskas (g. 1962).
Kada ið tikrøjø susikûrë KATEDRA? Oficialûs duomenys teigia, kad 1986-aisiais, taèiau teko girdëti, kad kur kas anksèiau.
1980 metais paveikslø galerija paverstoje Katedroje vakarais laipiodavome pastoliais, þiûrëdavome, kaip repetuoja vargonininkas. Mes trise pradëjom – su Algiu Radavièiumi ir Mariumi Giedriu. Iki KATEDROS turëjome pavadinimà HOT AIR, grojome vienoje Þirmûnø mokykloje. Groti pradëjome devintoje klasëje su panelëm, kurios dainuodavo ABBA dainas. Jas ið grupës iðmetëme ir ëmëme groti BLACK SABBATH ir LED ZEPPELIN muzikà. Mokyklos direktorius leido mums groti tai, kà norëjome. Su Algiu buvome klasiokai, Marius – ið kitos mokyklos.
1981 metais rudená (dar kaip HOT AIR) áraðëme pirmàjá savo áraðà. Ðioje juostoje, kurioje buvo deðimt hardroko dainø, áraðytos dainos iki ðiol nepergrotos.
Po to iðëjau porai metø á kariuomenæ – teko bûti þvalgybininku (dirbti razvedbate) karðtuose taðkuose: Gruzijoje, Afganistane, Azerbaidþano mieste Dþulfoje, Sirijoje, maèiau Irano ir Irako karà. Tarnyba ten suformavo poþiûrá á muzikà – atsirado agresijos. Kà gali apie karà dainuoti METALLICA ar SLAYER, kurie nematë jokio karo?
1984 metø pradþioje, pirmà dienà, vos gráþæs ið armijos, sutikau Povilà Meðkëlà. Þinojau já ið matymo kaip Mariaus draugà. Po keliø dainø jis atëjo pas mane padainuoti prie pianino. Svajojau rasti kaþkà panaðaus á IRON MAIDEN lyderá Bruce‘à Dickinsonà. Nenusivyliau tuo, kà iðgirdau. Man jau buvo virð 20, o Povilas, bûdamas 19, netrukus iðëjo á armijà, atitarnavo Latvijoje. Laukëme, kol jis gráð. Kol gráþo Povilas, pas mus dainavo puiki dainininkë, kompozitorë Rosita Èivilytë.
Kai 1986 metais gráþo P.Meðkëla, mes jau vadinomës KATEDRA. Istorija tokia: skambinau Algiui, pataikiau ne ten, balsas pasakë: KATEDRA. Taip ir gimë grupës pavadinimas.
Kokia muzika Jums padarë didþiausià átakà?
Jimis Hendrixas. Taip pat BLACK SABBATH, LED ZEPPELIN, DEEP PURPLE, GRAND FUNK RAILROAD, IRON MAIDEN, JUDAS PRIEST, MERCYFUL FATE, KING DIAMOND, METALLICA. Beje, ðios grupës kûryba sudëtinga, ji tik ið pirmo þvilgsnio atrodo primityvoka.
Kada ir kodël iðiro KATEDRA su P.Meðkëla?
Vienas þmogus dël to kaltas, nenoriu minëti jo pavardës. Intrigos. Be to, mes norëjome groti thrashà. 1989 m. pradëjome byrëti, o 1991 m. vasarà sugrojome paskutiná koncertà Ðvedijoje ir iðirome. 1990 metais susikûrë ROJAUS TÛZAI, kuriuose pradëjo dainuoti P.Meðkëla.
Kas kûrë muzikà KATEDRAI?
Visà muzikà kûriau að. Iðleidome keturis albumus: „Mors Ultima Ratio“ (1989), „Natus in Articulo Mortis“ (1992), „III“ (2006), „Ugnikalnis“ (2008). Man geriausias albumas – naujausias, þmonëms – pirmasis.
Kas Jums svarbiau – techno thrasho propaguojama technika ar melodika?
Kaþkada buvo labai svarbi technika, bet nenorëjau prarasti ir melodikos, harmonijos. Buvau pamirðæs hardrokà, bet pakalbëjau su dþiazmenais, ir jie man sako: „Mes nebegrojam natø, mes grojame nuotaikas“.
Kodël atgimstate ne kaip KATEDRA, o KATEDRA LEAD DUET?
Raðyti „KATEDRA ir Povilas Meðkëla“ bûtø neteisinga, tarsi raðytume „IRON MAIDEN ir Bruce Dickinson“. Ið senojo sàstato nebëra në vieno muzikanto, todël negalime raðyti KATEDRA.
Dabar KATEDROJE esame trise – að groju gitara ir dainuoju, boso gitara groja Rimantas, bûgnais – Salvijus Þeimys. Per metus sugrojame 10-30 koncertø. Manau, kad su KATEDRA Lietuvoje dar ilgai nebus ko lyginti.
Geriausios, mano galva, KATEDROS dainos yra „Kraujo kvapas“, „Mes – jëga“, „Sakyti tiesà“ (niekur neáraðyta), „Akmenys“, „Þvaigþdelë“, „Kariai pagonys“.
Koncertas festivalyje „Kilkim Þaibu“ truks apie valandà – sugrosime þymiausias savo dainas.
Portale www.ferrum.lt paskelbtà informacijà naudoti, cituoti ar kitaip
atgaminti kitose interneto svetainëse ir tradicinëse þiniasklaidos
priemonëse be redakcijos sutikimo draudþiama.
Komentarai
Portalo www.ferrum.lt redakcija neredaguoja komentarø ir uþ juos neatsako. Redakcija pasilieka teisæ paðalinti ástatymus paþeidþianèius skaitytojø komentarus.
Uþ komentarus atsakingi juos paskelbæ skaitytojai, kurie gali bûti patraukti baudþiamojon, administracinën ar civilinën atsakomybën uþ ðmeiþikiðkus,
vieðøjø ar privaèiøjø asmenø garbæ ir orumà áþeidþianèius, tautinæ ar kitokià neapykantà skatinanèius teiginius, smurto kurstymà ir kitus neteisëtus veiksmus.
Apie netinkamus komentarus praðome praneðti redaktoriams (info@ferrum.lt).
Tik Prisiregistravæ vartotojai
gali raðyti komentarus
speigas ::
2012-06-19 19:34:16 Atsimenu 1986 m. Lietuvos pionieriaus laikraðtá ir interviu su tada dar jaunais vyrukais Katedra. Tada buvau dar per maþas, kad pasitrinti kokiame nors koncerte ir pamatyti juos gyvai. Beliko tik Estrados orbitoje vaizdai.
O idëjà apie Katedrà senu sàstatu puoselëjo dar Tadas Ledas per pirmà VA, taèiau kaþkas nepavyko. Tikiuosi, kad dabar niekas nesukliudys.
Nauja Katedros kûryba labai ðiaip sau. Pirmas vinilas buvo ðedevras savam stiliuje, antras irgi puikus techniðko thrash pavyzdys, o vëliau.. Viena kita daina galbût, bet tik ne visas albumas. Bet gyventi reikia kaip nors..
waltenys ::
2012-06-19 21:56:09 Tai Giedrys ir Radavièius gros, o ir beje Rainys taipogi?
sator ::
2012-06-20 00:08:11 ádomiø dalykø R.Laginauskas papasakojo..ir apie armijà ir apie Katedros prieðistoræ..
brotheris ::
2012-06-20 10:00:36 Tik gaila, kad interviu atskiestas peleckio paverkimais. Pardaguoti vienà-kità klausimà ir oplia
Usurper ::
2012-06-20 14:16:45 Teko dalyvaut blasphemijoj 87-88m Utenoj, kai pavelavus Katedrai atvykti kokias 2-3 valandas minia sulauze sales duris ir visi be ceremoniju ir, aisku, bilietu, suguzejo vidun. Bus ziauriai idomu po ketvircio amziaus juos vel pamatyt.
Á klausimus atsako Povilas Meðkëla (g. 1964).
Visi kûriniai man artimi, negalëèiau kaþkurio iðskirti. KATEDROS pradþios laikais mes buvome Maklaudais (bet siela, aiðku, buvo Rièka), repetavome, tobulinomës, mokëmës sau rûsyje, ir staiga mums pasiûlë sudalyvauti pirmame roko festivalyje (festivalio pavadinimo nepamenu, bet jis vyko Vilniaus „Sigmos“ gamykloje, kurioje dabar gimsta ir repetuoja alternatyvinës muzikos grupës), o po to Vilniaus plokðteliø studija (ðviesaus atminimo garso reþisierius Eugenijus Motiejûnas, 1951-2009, taip pat studijos vadovë – gerbiama Zinutë Nutautaitë) pasiûlë áraðyti pirmàjà plokðtelæ...
Kas kûrë muzikà KATEDRAI? 
.jpg&contenttype=jpeg)
