Pokalbis su THE PROPHECY „The Portland Arms“ pube Kembridþe
Romanas (SStorm),
2011-09-28
Po koncerto „The Portland Arms“ pube Kembridþe (Jungtinëje Karalystëje) ðiø metø birþelio 18 d. doom metalo grupë THE PROPHECY davë interviu Lietuvos radijo stoties „Start FM“ metalinës laidos „Audronaða“ korespondentui Romanui.
 Taigi, jûsø paskutinis albumas INTO THE LIGHT buvo iðleistas kiek daugiau nei prieð dvejus metus. Ar, praëjus tam laikui, jauèiate, kad albumas sulaukë tiek dëmesio ið gerbëjø, kritikø, þiniasklaidos, kiek nusipelnë?
Ne! Turëjo pasisekti þymiai labiau. Vis dëlto manau, kad mûsø albumà iðleidusi kompanija „Code 666 Records“ padarë viskà, kà galëjo, kad albumas pasiektø visus þmones, kuriuos jis galëjo pasiekti. Kita vertus, jeigu já bûtø iðleidæ „Sony“, bûtume tikëjæsi þymiai daugiau. Su „Code 666“ geras dalykas buvo tai, kad jie buvo susikoncentravæ ir gerai atliko savo darbà. Kai tuo tarpu „Sony“... Þmonës kartais tiesiog nusiperka kompaktà, nes jis guli ant lentynos, ir niekada á já neásigilina. Na, trumpai kalbant, mes norëtumëme bendradarbiauti su kokia didele leidybos kompanija, taèiau net ir dabar albumas susilaukë nemaþai recenzijø, o mes atradome daug naujø paþinèiø. Recenzijos buvo pakankamai neblogos, aiðku, pasitaikë vienas kitas þmogus, kuris nebuvo suþavëtas, taèiau tai juk skonio reikalas. Ðis albumas kol kas pasirodë geriau negu visi prieð tai buvæ, tai mes tikrai tuo patenkinti. Aiðku, albumas, ko gero, daugiausiai pasiekë tuos, kurie domisi doom metalo scena ir ðá bei tà nutuokia, juk tai ne pop metalas, ne kokie NIGHTWISH :). Tai niðinis þanras ir mes tà suprantame – tai niekada netaps masiniu produktu.
Ar manote, kad ðiais laikais sunku buti doom metalo grupe? Juk, reikia pripaþinti, þanro pikas buvo 90-ieji.
Na, jeigu kalbësime apie Jorkðyro doomà, - taip, taèiau po to juk iðkilo suomiðka doomo þvaigþdë ir visas funeral doom judëjimas, SHAPE OF DESPAIR, SWALLOW THE SUN ir taip toliau. Taip kad doomo dar tikrai yra ir jis tikrai netapo maþiau populiarus, deja, ko gero, labiau populiarus irgi ne, ir nemanau, kad kada bus. Bet juk paþiûrëk á kitus þanrus, pirma buvo bliuzas, tada bliuzrokas, bliuzmetalas ir taip toliau. Juk kiekvienas þanras nestovi vietoje, vystosi. Aiðku, yra daug grupiø, kurios nori skambëti kaip 90-aisiais, vaidinti savo dievukus. Bet ðiaip juk þanrai nestovi vietoje. Palygink pop muzikà 60-aisiais ir ðiais laikais, juk tai vis dar tas pats popsas, bet skamba visiðkai kitaip. Manau, kad su doom metalu tas pats – þmonës já stumia ir keièia sava kryptimi. Bet, atsakant á tavo klausimà, taip, tikrai sunku buti doom metalo grupe. Juk tai pogrindinë muzika, taigi fanø nëra tiek jau daug. Taèiau þmonës labiau fanatiðki ir niekada nebûna abejingi. Arba patinka, arba ne.
Kaip manote, kas iðskiria jus ið kitø doom metalo grupiø? Ir apskritai, kodël doomas, o ne kas nors kita?
Ko gero, èia klausimas Johnui... Kas mus iðskiria ið kitø grupiø? Mano byrkos dydis, aiðku! Turiu masyviausià byrkà pasaulyje! O jeigu rimtai, tai dauguma grupiø susikoncentruoja á tam tikrà doomo atmainà ir mirksta joje, o mes, mano nuomone, netelpame á vienà poþanrá. Manau, kad doomiðki esame labiau dainø atmosfera ir emocijomis, nei muzika. Daug ávairiø grupiø stiliø, nesvarbu, ar tai – dþiazas, deathas, doomas, ar juodmetalis, prieina prie tokios vietos, kai pasako sau – po velniø, mums patinka tas rifas, bet negalime jo groti, nes tai netilps á stiliaus rëmus. O mums nelabai rûpi, kad kaþkas neskamba tradiciðkai doomiðkai, svarbu, kad tai skamba gerai. Þmonës sako, kad mes ne visai doomas, nes grodami kartais ðypsomës. Vienas mûsø paþástamas, kuris buvo mums ðioks toks vadybininkas, po vieno koncerto sakë: „chebra, jums reikia liautis ðypsojusis, kol esate ant scenos“. Bet taip jau yra, stovime ant scenos, ir mums patinka muzika, nesvarbu, kad dainuojame apie niûrius dalykus, tiesiog kartais negalime nustoti ðypsotis.
Per savo grupës egzistavimà jums teko nemaþai paturuoti, ar yra vieta kur norëtumëte gráþti, kur prisimenate, kad buvo nerealus koncertas?
 Oi, tokiø vietø buvo tikrai nemaþai. Labiausiai norëèiau gráþti á Maskvà, tai buvo neátikëtinas renginys. Taip pat á Kinijà – ten vykæs festivalis buvo labai geras, o gerbëjai – tiesiog neátikëtini, þiauriai ásijautæ á muzikà. Jeigu jiems leidþia valdþia, tai jie tikrai moka ásijausti. Ar teko kada matyti Bobo Geldofo áraðø ið Afrikos? Bûtinai paþiûrëkite. Esmë tame, kad buvome sutikti kaip kokia metalo Madonna ar Britney Spears, tà dienà tapome didþiulëmis pop þvaigþdëmis. Buvo þiauriai keista, bet taip pat ádomu. Per vienà koncertà bûgnininkas iðmetë lazdelæ, o jam jà atmetë atgal... Per vienà gabalà buvo mobilizuota armija, kuri buvo koncerto apsaugoje ir stovëjo prieðais scenà. Mums pradëjus groti ji iðsitraukë lazdas ir jau ruoðësi muðti fanus, nes galvojo, kad headbanginantys gerbëjai tuoj sukels riauðes. Tiesiog nebuvo matæ kratanèiø galvas þmoniø, nebuvo tikri, kaip susidoroti su situacija. Na, bet svarbiausia, kad po to nusiramino. O ðiaip tai kaip ir sakiau: Kinija ir Rusija. Dar Malta buvo gerai. Apskritai, kur bevaþiuotumëme, sutinkame labai maþai prieðø, norëèiau gráþti á beveik visas vietas. Be abejo, mes norime patekti ir á kuo daugiau naujø vietø, va, pavyzdþiui, bûsime pirma britø grupë, kuri gros Kuboje vëliau ðiais metais. Oi, atleisk, ar tai buvo tavo kitas klausimas?
Taigi, kalbant apie Kubà, ko tikitës ið tos vietos? Juk tai ne ta vieta, kuri ðauna á galvà, kai galvoji apie metalà?
Metalas tikrai neturi daug átakos Kuboje, taèiau metalistø gretos ten vis labiau didëja. Tiesà pasakius, su þmogumi, kuris organizuoja mûsø koncertà ten, susipaþinau atostogaudamas Kuboje. Jis man minëjo, kad yra apie 7-8 tûkstanèius þmoniø, einanèiø á metalo koncertus, taigi ne taip jau ir maþai. Taigi jie organizuoja toká nedidelá festivalá, kuris prasidëjo tik nuo vietiniø grupiø ið Kubos, o dabar jau kvieèiamos grupës ið viso pasaulio. Panaðu, kad þada bûti visai ádomu, esu buvæs toje vietoje, kur bus koncertas, ji tikrai nemaþa.
Esmë, kad ðá koncertà rems pati vyriausybë, taigi bus nemaþai reklamos per televizijà ir visur kitur. Bilietø kainos ið tikrøjø beveik juokingos. Kas galëjo pagalvoti, kad komunizmas ir metalas taip puikiai dera. Kinija, Kuba, kas bus toliau? Gal mus uþdës ant banknoto?
Kalbant apie pasirodymus stadionuose, kas yra geriau – groti keliø tûkstanèiø miniai ar nedideliame klube, kur telpa keliasdeðimt iðtikimø gerbëjø?
Priklauso nuo þmoniø! Jeigu groji stadione, o tavæs niekas neklauso, nes tiesiog laukia kitos grupës, tai nëra labai malonu. Ir sunku pasakyti, ar jiems patinka, ar ne. Kita vertus, tokioje vietoje, kaip èia, kur grojame kelioms deðimtims þmoniø, ið karto matosi, ar þmonëms patinka, ar ne. Kartà grojome Vokietijoje kaþkokiame roko ir metalo bare, ir turbût buvo penki þmonës nusipirkæ bilietus, nes koncertavome pirmadienio vakarà. Net ir vietiniai organizatoriai sakë, kad nieko per daug gero nesitikëtume, taèiau kaip priemone pakelti lankomumui jie mus pavadino MY DYING BRIDE tribute grupe. Ir kà tu galvoji, tie atëjæ penki þmonës buvo tiesiog suþavëti ir iðpirko beveik visà mûsø atsiveþtà atributikà! O po to grojome „Bloodstock“ festivalyje, kur palaikymas buvo þymiai prastesnis, nors minioje buvo keli tûkstanèiai þmoniø. Kokybë svarbiau uþ kiekybæ.
Kalbant apie pinigus, ar manote, kad ðiais laikais ámanoma gyventi ið metalo?
Ne! Kaip tik prieð koká pusvalandá apie tai ðnekëjome. Kai pradëjome ðià grupæ beveik prieð 10 metø, galvojome, kad daugiausia po 3 metø galësime nebedirbti, vaþinëti ferariais ir galbût persikraustyti á Los Andþelà. Praëjus kokiem penkiems metams pradëjome galvoti: na gerai, uþteks tik ferariø. Anksèiau ðnekëjome apie tai, kaip gerai priëmë ðá albumà, taèiau tiesiog galiu pasakyti – nëra pakankamai þmoniø, kurie klausytø tokià muzikà, ir tiek.
Kaip galvojate, ar yra prieþastis, kodël visos geriausios doom metalo grupës yra ið Britanijos?
Tai savaime aiðku – juk èia ðlykðèiai ðlapia ir ðalta!
Portale www.ferrum.lt paskelbtà informacijà naudoti, cituoti ar kitaip
atgaminti kitose interneto svetainëse ir tradicinëse þiniasklaidos
priemonëse be redakcijos sutikimo draudþiama.
|
|
