Pokalbis su LUCTUS idëjiniu lyderiu grupës deðimtmeèio proga
Gedas (Seniukas),
2011-08-24
Po kaunieèiø black metalo grupës LUCTUS koncerto Vilniuje, surengto grupës deðimtmeèio proga, radijo stoties „Start FM“ sunkiausios muzikos laidos „Audronaða“ vedëjas Gedas pakalbino LUCTUS ákûrëjà, muzikos ir idëjos autoriø, vokalistà Simonà.
 Labas vakaras, Simonai, labai malonu matyti tave, iðgyvenusá 10 metø sunkiosios muzikos scenoje su tuo paèiu projektu ar net grupe – tai dar kartà iðsiaiðkinsime ðiame interviu. Taigi, sveikinu su ðiuo garbingu jubiliejumi ir gal galëtum prisiminti paèià LUCTUS pradþià, idëjà, kaip tau ji atëjo á galvà, kad reikia sukurti bûtent toká projektà.
Nebuvo idëjos kaþkà sukurti strategiðkai, tiesiog pradëjau kurti muzikà, nes myliu ðià muzikà, kaip seniau, taip ir dabar. Viskas iðëjo natûraliai: buvau maþas vaikas, turbût 13-os metø, paëmiau á rankas paprastà akustinæ gitarà, norëdamas kaþkà sukurti savo. Ið to viskas ir iðsivystë. Ið pradþiø viskas vyko labai mëgëjiðkai, nors ir norëjosi pasiekti kaþkà tokio. Taip jau bûna pradþioje – viskas prasideda nuo trupiniø ir auga á virðø. Kadangi neradau jokiø kitø muzikantø, kurie pritartø mano idëjai, su kuriais sutartume, spjoviau „visiems á barzdà“ ir nusprendþiau viskà daryti pats. Pradëjau kurti ir po truputá lipdyti gabalus. Kaip ir kiekvienam þmogui, buvo noras iðreikðti savo jausmus. Á muzikà sudëjau visà save. Dabar jau praëjo deðimt metø, ir viskas yra pastatyta ant tø paèiø pamatø.
Kalbant apie patá deðimtmetá, LUCTUS tikrai nëra ið tø grupiø ar projektø, kurie bûtø labai nevaisingi. Per tuos deðimt metø iðleisti du demo áraðai, vienas splitas, vienas pilnas albumas. Kaip tu pats, kaip kûrëjas, ávardytum svarbiausius LUCTUS kûrybos etapus ar laiptelius, kuriais þengei á tà pozicijà, kurioje esi ðiandien?
Pirmas etapas buvo: grojau gitara, nieko neiðëjo, vienà dienà nuëjau á Dzûkijos miðkus, pasilikau ten visà naktá ir patyriau kaþkoká dalykà, apie kurá net sunku papasakoti. Èia buvo pradþiø pradþia, taip atsirado stimulas groti. O kalbant apie etapus, mano pirmas áraðas buvo labai mëgëjiðkas, áraðytas akustine gitara, jo niekas turbût negirdëjo. Á studijà nuëjau Italijoje pirmà kartà 2003 m., ten ir gimë áraðas, kurá sudarë visos mano iki tol raðytos dainos.
Paskui Italijoje susipaþinau su þmonëm, kurie mane në ið ðio, në ið to pradëjo vertinti, susidarau bûgnininkà, kuris padëjo áraðyti pirmà mini albumà ir splità. Kai gavau Tado Kazlausko ið „Ledo Tako“ pasiûlymà LUCTUS muzikà paleisti á platesnius vandenis, tai buvo vienas ið svarbesniø etapø – nebe mëgëjiðkas pasigrojimas, bet muzika, kurià tikriausiai klausys ir kiti.
Kitas etapas prasidëjo, kai pradëjau groti su draugais italais – buvome atvaþiavæ á Lietuvà, sugrojome porà koncertø Italijoje. Vis dëlto Italijoje buvo labai sunku prasimuðti, nes vietinës grupës yra smerkiamos, nëra visiðkai jokio palaikymo. Todël reikëjo labai daug paprakaituoti, kad iðkeltume LUCTUS á vieðumà, kad parodytume ne cirkà, o kaþkà, kas bûtø verta dëmesio. Aiðku, þmogus kuria sau, o ne kitiems, bet visgi, jei kuri, kaþkas tave pastebi. Taigi teko daug paprakaituoti, norint prasimuðti toj koðëj.
Na, ir tada prasidëjo naujas etapas, kai mes pradëjome groti Lietuvoje. Ið pradþiø grupei talkino Sergejus ið NAHASH ir OSSASTORIUM, Justinas Vabalas ið OSSASTORIUM. Vëliau mûsø keliai iðsiskyrë ir likimas ádomiai suvedë – visi keliai sugráþo á tà miestà, kuriame gimiau. Pradëjau groti su muzikantais, á kuriuos anksèiau þiûrëjau kaip á pavyzdá (negaliu sakyti kaip á þvaigþdes). Tai nuostabu, niekada negalëjau to tikëtis.
Paskutinis etapas yra dabartinis, kai esame pilna grupë. Muzikà ir tekstus vis dar kuriu að, bet visa sudëtis prideda pilnumo. Aiðku, að esu negeras diktatorius, niekam neleidþiu kurti – esame susitaræ. Vis dëlto man labai padeda, kai kiti þmonës ið ðono paþiûri á mano muzikà, mes jà aranþuojame. Manau, kad dabar prasidëjo naujas etapas – gráþau á Lietuvà ir viskas bus kitaip. Kûryba vystosi, auga, keièiasi, kaip ir mes gimstam, augam, senstam, mirðtam.
 Taigi ðiandien LUCTUS yra pilna grupë?
Taip, taip, pagaliau. Projektas gimë toks, kad tai turëjo bûti tik mano grupë, bet, jei nori groti gyvai, negali bûti gyvas orkestras. Malonu, kad þmonës suteikë nuoðirdþià pagalbà – tiek ið draugiðkos pusës, tiek ið ðirdies. Tie þmonës – Gytis, su kuriuo pirmiausiai susipaþinau ir pradëjome groti kartu, paskui Darius, kuris yra man beveik geriausias draugas, - jie áneðë savo indëlá ir myli tà muzikà taip, kaip að. Aiðku, að kitaip jà myliu, turiu savo poþiûrá, mes esam labai skirtingi, bet einam ta paèia kryptim. Tas, sakyèiau, yra labai teigiama.
Ilgainiui, pradedant nuo pirmøjø tavo áraðø, kurie buvo pavieðinti, ir einant iki albumo „Jauèiant Pabaigà Arti“, galima sakyti, kad maþëja ðiaurietiðko black metalo átakos ir daugëja tradicinio thrasho. Koks tavo poþiûris á toká teiginá?
Að visada sakiau, kad tai ne thrashas, o hardcoras, ið ko gimë visa muzika. Paprasèiausi dalykai yra patys geriausi – kitaip neþinau, kaip atsakyti. Bûdamas jaunas susiþavi kaþkuo, matai tà muzikà vienaip, klausai ir vieni dalykai atrodo labai paprasti, kiti sudëtingi, bet sakau, paprasèiausi dalykai yra patys geriausi. Kaip sakë Nyèë, gilûs dalykai kaukæ mëgsta. Taip ir man. Galima sakyti, kad dabar mano muzika labai supaprastëjo, bet ir tapo masyvesnë. Seniau gal buvo melodingesnë, o dabar paprastesnë, bet kietesnë.
Dar vienas dalykas, Simonai, kà norëèiau iðgirsti ið tavo paties lûpø: pikti lieþuviai daþnai vapa, kad tu Italijoje praleidai daug laiko ir kad tau nesunku dainuoti apie meilæ Lietuvai, kai gyveni sveèioj ðaly ir nematai tos buities ir blogø dalykø, kurie dedasi mûsø gimtojoje ðalyje. Kaip manai, ar tavo gráþimas èia gali daryti kaþkiek átakos? Lietuvoje yra tikrai nemaþai blogybiø – nenusistovëjusi visuomenës sistema, blogybës, kurios bado akis kiekvienà dienà ir t. t.
O kur jø nëra? Visas pasaulis pilnas ðlamðto. Þinoma, pasikeitimas bus, tai natûralu, þmogus keièiasi pagal aplinkà. Vis dëlto, mano manymu, svarbiausia, kad iðliktø pamatai. Yra idëja, o kaip menininkas jà iðvysto ir kaip aplinka, vieta veikia já, tame ir yra meno malonumas, nes jei visi visàlaik sëdëtume vienoje vietoje ir kurtume tà patá, bûtø kaip kompiuteryje – 0 ir 1.
Þinoma, gráþus á Lietuvà pasikeitë aplinka, bet að negyvenau kaþkur kosmose. Þinojau, kas Lietuvoje vyksta, ir bûdamas Italijoje, nebuvau atsiribojæs.
Pakreipiam pokalbá kita linkme: esi labai darbingas þmogus – turi LUCTUS ir FUCK OFF AND DIE, kurie yra geriausiai þinomi ið visø tavo projektø, bet ðtai neseniai ávykusiame festivalyje „Ont Grind‘ø“ vëlgi dalyvavai kaþkokiame projekte. Kiek pats priskaièiuoji projektø ið viso?
Sunku pasakyti – realûs projektai turbût dabar yra trys ar keturi. Turëjau daug projektø, skirtingø þanrø grupëms kûriau muzikà – tai pastovus savæs ieðkojimas skirtingomis kryptimis, bet ant tø paèiø pamatø. Festivalyje „Ont Grind‘ø“ grojome su seniai sukurtu, bet neseniai Lietuvoje uþgimusiu projektu – atsivërë visiðkai nauji horizontai ir, manau, kad grosime su juo ir toliau.
 Ar neatsiranda paties galvoje sumaiðties, kai tiek daug projektø raðai muzikà, galvoji apie konceptà, kuriam kà galima pritaikyti? Ar tai iðeina natûraliai?
Manau, kad blogiausias dalykas yra, kai tu atsisëdi kaip koks architektas, kuris turi pastatyti namà, ir pradedi daryti apskaièiavimus: ten statysiu tà kolonà, ten padengsiu tokiomis èerpëmis, ten ádësiu tokius langus... Tiesiog reikia statyti ir viskas. Manau, kad geriausia kûryba yra ta, kuri nebuvo niekieno paveikta. Neturi bûti jokios strategijos. Menas gimsta ið to, kad kaþkuo susiþavi ir bandai tai pakartot – tai yra pagrindinis kûrëjo variklis, nes ið niekur niekas negimsta. Gauni kaþkokius áspûdþius ir bandai juos „iðmesti“ atgal. Man yra taip, taigi man bûtø keista, jei þmogus bûtø nusistatæs daryti dalykus vien tik taip ir niekaip kitaip. Manau, jis pats save apgaudinëtø tokiu atveju.
Dël sumaiðties – manau, kad yra atvirkðèiai. Jei turëtum sudëti viskà á vienà, tada tikrai laukia kilpa arba pistoletas á smilkiná, nes kai vienu metu ájungti 600 kanalø ir turi juos rodyti per vienà ekranà, tada imi ir paskirstai tuos dalykus. Bet esmë yra ta pati – pats procesas, darai tai, kas tau patinka.
Gal tada atskleisk planus apie artimiausius darbus, kuriuos esi numatæs bûtent dviem tavo garsiausiems projektams, LUCTUS ir FUCK OFF AND DIE. Gal turi sukûræs kaþkà naujo?
Su LUCTUS mes dabar repetuojame, ðià vasarà LUCTUS koncertø turbût buvo daugiau negu per visà pastaràjá laikotarpá. Kuriu naujus gabalus, kartu repetuojame, aranþuojame ir viskà lipdome. Naujo albumo dar turbût reikës ilgai laukti, nes jis turi pribræsti. Mes kol kas susitelkæ á gyvà procesà. Kalbant apie FUCK OFF AND DIE, naujas albumas turëtø jau greitai pasirodyti, nes að kaip tik ðiø metø pavasará Italijoje baigiau naujo albumo áraðus ir dabar jau reikia teirautis Skabardo, kada jis bus iðleistas.
Koks FUCK OFF AND DIE naujo albumo konceptas?
Nëra jokio koncepto. Visko sunaikinimas.
Pereinam dar prie vieno dalyko, kuris yra labai ádomus ir turbût maþai kas apie tai þino – tu esi ne tik muzikantas, bet ir filmø kûrëjas. Ðtai liepos pabaigoje pristatyti tavo du filmai: trumpametraþis „5:32“ ir pilnametraþis „Nesamos dievybës ilgesys“. Papasakok apie tai trumpai – ið kur gavai ágûdþiø kurti filmus ir kà nori tais filmais pasakyti ir parodyti þiûrovams?
Pasakyti visiðkai nieko nenoriu – ieðkau savæs. Jeigu ir kiti tame kaþkà mato ir matydami bando ieðkoti savæs, man tai malonu. Italijoje studijavau kinematografijà ir tai yra mano kitas hobis, aistra. Negalëèiau pasakyti, kà labiau myliu – muzikà ar kinà. Jau seniai kaþkà dariau, bandþiau filmuoti, lipdþiau tuos projektus ir galiausiai jie pribrendo. Ðie du filmai yra vaisius, kà að sukûriau per paskutinius buvimo Italijoje metus. Lietuvoje vëlgi atsiveria nauji horizontai – èia tikrai yra daug kà filmuoti, tik að esu vienas, mano galimybës ribotos ir reiks kaþkaip stengtis.
Trumpai – apie kà filmas „5:32“?
Tai filmas apie pasàmonës terorà, kaip þmogus nesugeba suprasti, kas dedasi jo galvoj ir kaþkokia jëga traukia á tà pusæ, kur jis nenori, o gal ir nori, bet nesupranta, ir jis tarsi tampa ið virðaus valdoma marionetë. Tai filmas pusiau apie sapnus ir pusiau apie tikrovæ. Galø gale, kas yra ta pasàmonë – ar ji tikra, ar tik dalykas, kurio mes dar visiðkai nesuprantame. Taigi filmas ir yra apie kaþkoká ieðkojimà ir bandymà suprasti.
 Na, pilnametraþis filmas „Nesamos dievybës ilgesys“ yra turbût kiek þemiðkesnis. Taigi trumpai – apie kà jis?
Ið vienos pusës tai filmas apie vyriðkos ir moteriðkos lyties santykius, ið kitos pusës – apie menininko destruktyvià energijà, kurios nesupranta jis pats, negali suvaldyti, o ir kiti jo negali suprasti ir priimti. Kitaip tariant, tai apie kiekvieno vyro ir moters, kurie bendrauja, istorijà. Apie kà Bergmanas visà gyvenimà statë filmus? Apie tà patá – tai neiðsenkama tema. Vyras ir moteris yra tokie skirtingi ir keisti padarai, kad apie juos galima kurti, naikinti, vël kurti, iðardyti, suklijuoti – tai nesibaigiantis ðaltinis kûrybai.
Þiûrint abu filmus, man kaip metalistui, kilo natûralus klausimas, kodël në viename ið filmø neskamba nei LUCTUS, nei FOAD muzika? Nors ðiaip jau tavo muzika ten skamba.
Taip, mano muzika ten skamba, tik kitoj formoj – ten daugiau ambientinë elektroninë muzika. Neþinau, tai ne ta sfera, kur tinka ðiø grupiø muzika, ten visiðkai kitos platybës, að nardau visiðkai kitur. Galø gale praeitais metais mes paskelbëme video klipà, kurá að irgi visà nufilmavau. Ten skamba mano muzika. Tiesiog tie filmai yra visiðkai kita þemë, kurioje kapstausi, ir nenoriu jos maiðyti. Kada nors – galbût.
Ar gali kiekvienas norintis pamatyti tuos tavo filmus?
Manau, kad að vëliau juos paskelbsiu internete ir visi, kam ádomu, galës juos pamatyti. Að tokios nuomonës, kad kuo daugiau þmoniø pamatys, tuo bus geriau. Kuo daugiau jie susinervins, susiþavës ar pasipiktins, tuo geriau, nes meno paskirtis yra suþadinti jausmus. Plyta filmà paþiûri ir lieka plyta, o þmogus paþiûri filmà ir pradeda galvoti.
Kà gi, priëjom pokalbio pabaigà. Aèiû uþ interviu ir darkart sveikinu su deðimtmeèiu. Deðimt metø sunkiosios muzikos scenoje ið tiesø yra didelës kantrybës rezultatas. „Audronaðos“ kolektyvo vardu linkiu tau didþiausios sëkmës ir tikiuosi, kad þmonës, kurie tau padeda realizuoti tavo idëjas koncertuose, iðliks su tavimi ilgam. Tavo paskutiniai þodþiai „Audronaðos“ klausytojams ir bet kuriam Lietuvos metalistui, kuris klausosi, mëgsta LUCTUS ir tikisi naujø áraðø ateityje?
Tikiuosi nenuvilti pirmiausiai savæs, o paskui ir tø, kurie klauso.
Portale www.ferrum.lt paskelbtà informacijà naudoti, cituoti ar kitaip
atgaminti kitose interneto svetainëse ir tradicinëse þiniasklaidos
priemonëse be redakcijos sutikimo draudþiama.
|
|
