KUNIGUNDA LUNARIA 2005 – áþanginis, teatraliðkas ir artistiðkas tamsos triptikas
Birutë,
2005-05-05
Foto: Crazyte. Daugiau foto èia >>
Pirmasis paveikslas. Balandþio 29-oji, penktadienis, “Intro”: industrija ir elektronika
Na kodël, velniai griebtø, tà savaitgalá visur susigrûdo tiek renginiø? Gerai, jeigu esi konservatyviø paþiûrø ir gali grieþtai pasirinkti kurá nors vienà. O jei ne – nors persiplëðk. Taigi nutiko nelabai tikëtinas dalykas net man paèiai: alkanà arklá ir jo tàdien gromuluojamus metalinius akordus nusprendþiau sudëti ant Kunigundos altoriaus ir pasiklausyti ritmø, kuriø neklausyèiau namie. Átardama, kad tàdien viskas vis dëlto vëluos, ramiai vaþiuoju á “Intro” klubà, kuris, nepaisant kaþkada tûlo piktojo Viðinskio paþertø negraþiø epitetø, ir toliau priglaudþia ávairaus plauko renginius. Ðtai kaip tik uþmatau prie durø ir bûsimojo, kur kas “sunkesnio”, irgi èia vyksianèio koncerto organizatorius, su kuriais sudaromas velniðkas sandëris. O tada, biliete atsiradus papildomai skylutei, jau neriu á tamsiàjà erdvæ.
Ið tiesø, veiksmas prasideda po geros valandos nuo skelbtos pradþios, taigi per tà laikà ávairûs skysèiai liejasi laisvai, kur ne kur “uþliedami” maisto produktus. Dar akis bado nelemtas skelbimas, kad nebus èekø GAVORA, kuriuos labai norëjosi iðvysti. Kad já kur devynios tà sugedusá autobusà, dar daugiau – ið atminties uþkaboriø áþûliai iðlindo asmeninë karti patirtis, kai transportas ið tø platumø suþlugdë nuosavà renginá. Tiek to, I.V.T.K.Y.G.Y.G., siuvimo maðinø ir kitø instrumentø skleidþiami gamykliniai pramoniniai garsai susilieja á odæ Barui. Ádomus, nors neáprastas skambesys, þilagalviai dëdës ir jiems plojantis jaunimas. Visai smagi pradþia.
 Nejaugi reiks gràþinti publikai dalá bilieto sumos? Vis tik neatvaþiavo vieni ið uþsienieèiø. Ko gero, tada bûtø striuka su finansais, mat klubo erdvë ribota, ji vargiai sutalpintø tiek þmoniø, kad tokiu atveju viskas atsipirktø. Padëtá gelbsti draugystë, ir arenoje Makaro asmenyje pasirodo projektas DRAMA. Grieþti ir aðtrûs ritmai ir ûþesiai gal ne kiekvieno ausiai priimtini, taèiau niekur nesidësi – apsauga dar neiðleidþia á laukà. Tenka bastytis aplinkui ir siurbèioti alø, jei ne dëkojant uþ tokius ausø iðbandymus, tai bent dþiaugiantis, kad organizatoriai nenukentëjo. Po neilgos pertraukos latviai BIOS paþeria ne tokio arðaus industrinio elektronizuoto skambesio, taigi jau ne bëda, kad namie liko ausø kiðtukai. Muzika kaip muzika, bet madø demonstravimo ákarðtyje nutinka istorija, kurià galima pavadinti (ne)seksualiniu senio Ðalèio priekabiavimu prie gotiðkos þaltvykslës. Personaþai – na jûs gal ir nepatikësit, bet Zarraza ir visai nejuodai apsirengusi mergelë, UV ðviesoje atrodanti tarsi ið kapø atplevenusi þalsva liepsnelë. Krikðèioniðko sekso instruktoriau, na kuo gi tau nusikalto toji? Net labai norëdama ji nepasiektø tos raudonos kepuraitës, o nepaisant uþraðo ant raudonøjø marðkinëliø „piva net“, jo bare tikrai netrûksta. BIOS performanso fone ávykis virsta tuo, kad dalis apsauginiø pereina á þaltvykslës palydos gretas, taigi atrakcija turi baigtis. BIOS baigë taip pat. Buvo gerai.
Aktyviai ákalbinëjant du uþsispyrusius tautieèius uþimti senkanèias autobuso vietas kelionëje á SLAYER ðou birþelá, baigiasi dar viena tylos minutë, ir veiklà scenoje pradeda gerai þinomas duetas LAUXNA LAUKSNA.  Matyt ðiosios muzikos garsai pradeda kai kà varyti á transà, nes Ledo Tako kompanija átartinai svyruoja. Kaþkas, pagautas turbût to paties transo sûkurio, nugvelbia ðiosios atstovams priklausanèius „laipsnius“, taigi tenka keliauti atgalios á artimiausià parduotuvæ. LL toliau kaifuoja patys ir tuo uþkreèia þiûrovus, o „Intro“ darosi karðta. Didysis Jonai, kodël skriaudi maþesniuosius? Jie juk ne tokie uþgrûdinti ir pajëgûs kaip pats, ðtai jau vienas ima ðnekëtis su demonais, o kitam rytoj vargu ar rûpës Kunigunda. LL baigia.
Senka ir nuosavos jëgos, taigi tenka ásitaisyti baltoje, á puodà panaðioje këdëje, tikintis, kad paþástami vis tiek eis pro ðalá, ir galima bus paplepëti. O, klasike, ðiandien maestro vël kaip reikalas „pasipuoðæs“, dar gerai, kad paties ðou tik poryt, spës viskas iðgaruoti. Ne, geriau neik pernelyg arti prie gotikiniø mergeliø, tas retkarèiais leistina tik veteranams. Dar vieni broliai latvieðai, STROPS. Na, turbût nesurasèiau deðimties skirtumø tarp abiejø latviðkø grupiø, dabar tik pamenu, kad abi paliko gerà áspûdá. Na, jeigu jau vakarëlis industriðkai elektroninis, matyt, ir STROPS stilius èia pataiko. Ádomiai atrodo atvirkðtinis projekcinis vaizdas ekrane, þiûrint pusiau ið ðono, pusiau uþnugaryje. Velniava, dar tenka kartas nuo karto þvilgèioti á ðalimais miegantá paþástamà kaimynà (gyvenamojo rajono prasme taip pat), kad ðiojo kiðenëms negrëstø tas pats, kas nutiko ledø ir demonø alkoholiui. Krito kaimynëlis nelygioje kovoje su tuo paèiu nelabuoju skystimu, net þalioji arbata negelbsti. Tegu pailsi, nes rytoj ðeðtadienis, taigi rytà teks paaukoti spaudos iðneðiojimui. STROPS buvo gerai, aha, jau minëjau.
 Po vidurnakèio, taigi lenkai RED EMPREZ pradeda savo ðëlsmà paskutiniàjà balandþio dienà (naktá). Ðieji, sakyèiau, ne itin stipriai susijæ su áþanginio vakaro stilistine tematika, bet bene geriausiai ir „draiviðkiausiai“ klausosi tànakt. Na, kas gi negirdëjo dainelës apie „katytes“? Liaudis ðoka, bujoja, svyruoja, miega, dar aktyviai kursuoja marðrutu salë-baras-WC-baras-salë. Seni Ðalti, ar kità vakarà tavo nugara nejus mergaièiø kilnojimo pasekmiø? Þiûrëk, kaþkuri tikriausiai aðtriais naguèiais net raudonuosius marðkinëlius áplëðë. RE varo ilgiau nei valandà, taigi maloniø akimirkø daugiau negu pakankamai. Uþsimirðta ir GAVORA netektis.
Dar numatyta net trejeto DJø veikla iki ryto, taèiau muzikiniø áspûdþiø tuokart gana. Kaimynëlis taip ir nenubunda, o kitas, pusiau pakeliui, skelbia „karà“ gotiðkai aplinkai ir veda ið kelio dar vienà, maþesnæ. Pasirodo, ne tik „Bix“ baras, patapæs Kunigundos linksmybiø vieta, dirba iki paryèiø. Ten ir uþsibaigia kai kuriø nerimstanèiø sielø pirmojo paveikslo veiksmas. Atomazga – taksi marðrutu Þvërynas-Pilaitë ir poilsis iki Valpurgijø nakties...
Antrasis paveikslas. Balandþio 30-oji, ðeðtadienis, “Vaidilos” teatras: Valpurgijø naktis gotiðkai
Tà vakarà pagaliau atðilo, bet vakarykðtis þygis davë savo. Taigi sunku buvo iðsiruoðti á “Vaidilos” teatrà, kuris po pertraukos vël pasidavë Kunigundos kerams ir priëmë Valpurgijø naktá. Teatro aplinka dargi ápareigojo parausti garderobà ir iðsitraukti kai kà kita nei áprasta koncertinë apranga. Gal dar ne visi paþins (tai kartais tik á naudà).
 18.30 atsiranda antroji skylutë biliete, ir vësûs teatro palociai sugundo savo gana prabangia aplinka. Dar pasklinda kalbos, kad ðá kartà prasidës beveik laiku. Taip galiausiai ir nutinka, taigi patys kalti tie, kas pavëlavo. Kai kas pateko jau á treèios grupës ðou. Tà naktá ðurmulys visur: CD, atributikos, gotiðkø aksesuarø prekyvietëse, koridoriuose, ant laiptø ir, aiðku, gotikai pritinkanèioje salëje. ANTIGONË groja vos kelioms deðimtims þiûrovø. Tegu grauþiasi nagus tie, kas ir dabar nepamatë ðiø kadaise geriausia debiutanèiø grupe tapusiø merginø metamorfozës. O ji ið tiesø áspûdinga. Paslaptingai niûriame klaviðiniø skambesyje groteskiðkas raganø ðou, ásikûnijæs psichodelinëse pasakaitëse, ir stiprûs vokalai – puikus ávadas ne tik á teatraliðkà aplinkà, bet ir á ilgà Valpurgijø naktá. Vien improvizuota „Senelës pasaka“ ko verta. Kas pirmiausia tuomet atëjo á galvà – kaþkuo panaðu á dabartinius ARCTURUS.
 Pertrauka nedidelë, ir scenoje jau GOETHEANUM. Ne itin geras garsas soundchecko metu neramino Sigá su co., taèiau pagrindinio veiksmo metu skambesys beveik be priekaiðtø. Salëje galvø padvigubëja, ir specialia Valpurgijoms paruoðta ðios komandos programa gali gërëtis daugelis. Susidarau kur kas geresnæ nuomonæ apie GOETHEANUM, sakyèiau, toká repertuarà praverstø rodyti ir kituose renginiuose. Prieð akis ðmësèioja trikojis su laikoma kamera, o kai kurie fotografai jau uþsikorë net á balkonà. Ið tiesø, toká reginá verta áamþinti prisiminimui.
Turbût ne veltui SAPROPHYTES buvo „Durø“ laimëtojai, o pernai „nuskynë“ velnià kaip geriausia gotiðka grupë. Teatro erdvë prisipildo ámantriais ir nelabai tokiais apdarais pasidabinusia publika, taip taip, senis Ðaltis ir þaltvykslë taip pat èia. Tik pirmasis ðá kartà skaièiuoja vien plikas bambas, o pastaroji nebeðvieèia tokia ryðkia spalva. Uþtat salëje neleidþiama rûkyti, taigi plevësuojantiems apdarams apsvilti negresia. Tuo tarpu SAPROPHYTES jau varo savo ne kartà girdëtà programà, neseniai ásikûnijusià diske „Marionette“. Kaip visada, galima þavëtis þemu vokalu, tegu jis ir panaðus á MOONSPELL ar TYPE O NEGATYVE vokalistø. Èia lyriðkai rami, èia net agresyviai dinamiðka muzika taip pat turi nemaþai ðarmo, taigi ovacijø netrûksta. Oi, kokia miela mergytë geltona suknyte ir juoda, po smakru pariðta maþyte skrybëlaite! Atsargiai, seni Ðalti, nepriekabiauk, mat uþ nepilnametes gali prastai baigtis. Tuo tarpu gana ilga made in Pabradë programa baigiasi, nukrenta sparneliai, pranyksta nëriniai ir grimas. Mat ir josios autoriams smalsu paþiûrëti á „gyvas iðkasenas“ DA17. Jûs nesuklydote, tai tas pats Arnas Kliveèka, tiesa, dabar jau keturiasdeðimtmetis.
 „Senukams“ pasiruoðti reikia daugiau laiko, taigi maunu á uþkulisius, prie baèkutës. Ten bazuojasi ir teroristiðkai atrodantys Teodorai, ir ekstravagantiðkieji suomiai, ir mûsø scenos iki sielos gelmiø gotiðka paþiba. Bet èia jau Arnas susiruoðë kopti ant pakylos, taigi tenka palikti dalyviø zonà ir ásimaiðyti á gausø þiûrovø bûrá. Kà mes girdime? Ðiek tiek „subrendæs“ bumèikas (pagal fonogramà), jau prieð dvideðimtmetá piktinæs arba þavëjæs, nelygu kokia publika. Kai kas ið dabartinës atstovø tada dar buvo negimæ arba teturëjo kelerius metelius ir dþiaugësi nerûpestinga vaikyste. Todël dabar smalsiai þiûri á antikvariná vaizdelá, turbût nelabai suvokdami, kodël anuomet buvo sukurta þymioji dainelë „Mes ne metalistai, ne pankai ir ne rokenrolistai“. Nuskamba ji ir ðiandien, apvainikuodama keistai ádomø ir net turintá „draivo“ ðou. Tiesa garsas ne koks (gal fonograma paseno?), bet vis tiek neblogai.
 Po ilgesnës pertraukos iðmuða THEODOR BASTARD valanda. Galvas arabiðkais apdangalais apsivyniojæ basi vyrukai ir plaèiakelnë dainuojanti merguþëlë atrodo ir keistai, ir egzotiðkai. Dar egzotiðkiau skamba jø sakralinë muzika, ið karto verèianti pakrikðtyti ðià grupæ rusiðkaisiais DEAD CAN DANCE. Na, turbût ásivaizduojate. Stovim ir siurbiam tà sakraliðkumà, ðalimais ásitaisiusiai Maruko „sultonei“ puèiant muilo burbulus. Kad tave kur þaltys, seni Ðalti, jau, matyt, pailsai mergeles beneðiodamas? Kam uþkliudei kaimynëlio bokalà ir iðliejai jo turiná ant manøjø taip pat ðiek tiek gotiðkø apdarø?! Salëje vis dar vësu, taigi ðlapiais drabuþiais ne kas, nors imk ir nusipirk Kunigundos suknelæ, bet paskui kabos spintoje. Tuo tarpu TB vis labiau átraukia á mistiðkà verpetà ir priverèia uþmirðti laikà. Kaþkas fantastiðko. Bet laikas, kaip dainuoja Lukas su Noreika, visagalis, taigi jis nesustoja. TB baigia.
Grupiø beliko dvi. Nuëjus pasiþvalgyti á gotiðkus aksesuarus, vienas dalyviø pradeda pirðti dygliuotà antkaklá. Bet paskui sutartinai nutariama, kad tada reikia atrodyti piktai, o man taip neiðeis, taigi pasiûlymas nebegalioja. Iðlenkus dar bokalà rëmëjø „Vilkmergës“ aluèio, kojose pasijunta nuovargis, taigi suomius pagerbti dëmesiu nusprendþiama „ið ðono“. Patogiai ásitaisau ðalia scenos ant palangës (èia bent alumi niekas nesilaistys) ir pro aparatûros krûvà pasiruoðiu stebëti  ICONCRASH pasirodymà. Netrukus jis startuoja. Penketas jaunikaièiø groja kapoto ritmo elektroninæ muzikà su ávairiø atspalviø kitø stiliø motyvais, ko jau spëjusi pavargti minia ið pradþiø neásikerta. Bet prie visko priprantama, tad netrukus ið paþiûros virð 500 personø jau kinkuoja á taktà arba tiesiog ðëlsta priekinëse pozicijose. Matosi èia ir raudonoji kepuraitë, galva po kuria, rodos, taip pat gerokai pailsusi. Tuo tarpu „graþus“ uþuscenio sargybinis turbût nelabai beáþiûri korteles ar apyrankes, taigi ten pradeda rodytis ir paðaliniai asmenys. Negatyve, tu sunkiai besilaikai ant kojø, atsargiai! – o varge, vël pusë bokalo ant rûbø. Teisingai, antrasis organizatoriau, padëk apsauginiam palydëti kolegà ten, kur jam ir reikëtø bûti. Tuo metu „ikonø dauþytojai“, ar kaip juos ten pavadinti, tæsia savo jau visai „veþantá“ ðou, kol staiga prieð vienà kûriná nieko nebesigirdi. Pasilieku uþkulisiuose ir stebiu besiblaðkanèius sunerimusius „STS“ garsintojus ir apðvietëjus su geltonojo lagaminëlio savininku prieðakyje. Apþiûrëjus visas galimas „avarijos“ vietas, nusprendþiama, kad aparatûrà ir ðviesas ið rikiuotës iðvedë laikinai mieste dingusi elektra, dël ko iðmuðë vienà fazæ, ar kaþkas panaðaus. Dabar viskas turi atvësti, taigi priverstinë 15 minuèiø pertrauka. Reikia laikytis atokiau nuo dar vieno (ðá kartà „legalaus“) VIP zonos lankytojo, kuris taip pat sunkiai benulaiko alaus bokalà, taigi pasitraukiu á salës gilumà. Aha, pravartu aplankyti dviejø raidþiø kombinacija paþymëtà vietelæ... Per tà laikà atsigauna technika, ir suomiø penkiukë tæsia ðou. Jis trunka dar tiek, kiek iki nenumatytos pertraukos, bet në kiek nenusibosta. Dar vienas malonus siurprizas.
 Vidurnaktis, taigi pats laikas paþvelgti, kas glûdi tamsiosiose sielose. O kas gi geriau tà padarys uþ scenos senbuvius, taip ir besivadinanèius – SIELA? Nors ðieji irgi daug sykiø girdëti, þiûrovai nesiskirsto, matyt, laukia kaþko iðskirtinio. Ir kuo toliau sielininkai groja, tuo daugiau juntamas ðio karto iðskirtinumas. Sunku ávardinti tai, kuo visus jie taip uþbûrë, bet bisui Sirgedo kompanija eina net tris kartus. Turbût reikëtø ir daugiau, bet publika pagaliau pasigaili muzikantø ir juos paleidþia. Èia man pritrûksta þodþiø iðsakyti áspûdþius ið Valpurgijos nakties finalininkø seanso. Jie tiesiog nepakartojami.
Tàkart daugelis prisiglaudþiam „Bixuose“, kur didþëjø muzika leidþia linksmintis iki ryto. Sustumti stalai, alaus upës, sveikinimai vienam ICONCRASH nariui gimtadienio proga... Makarai, Povke, kas nutiko, kuo taip jûsø galvas patraukë tas medinis stalas? Juk èia nepatogu miegoti. Ne tokie taikûs dalyviai iðvedami apsauginiø. Prieð 5 ryto nutyla muzika, uþtat pasigirsta liaudiðkos dainos, kurios nutyla tik uþsitrenkus baro durims. Daugelyje taksi firmø netyla telefonai, nors jau esama pirmøjø troleibusø. Bendros nuotraukos su suomiais, pastarieji iðvaþiuoja ilsëtis, mes taip pat (juk ne geleþiniai), nors humoro jausmà turintys kolegos pasiûlo pratæsimà geru adresu, Gedvydþiø g. 2. Jau visai praðvito, prie namø sutinka rytinës paukðèiø giesmës. Greièiau nors kiek nusnûsti, nes dar laukia „baþnyèia“, o vakare – treèiasis, paskutinis, veiksmas...
Treèiasis paveikslas. Geguþës 1-oji, sekmadienis, “Artistai“: pabaigtuvës Motinos dienà
Uf, sekmadienis, pasirodo, irgi sunki diena. Ypaè jei po keliø valandø neramaus miego tæsiasi savaitgalio maratonas. „Baþnyèia“, kaip kai kam vadinasi miðko plotelis Antakalnio gale – ðventas dalykas, taigi nelabai tvirtai einanèios kojos nuneða dar ir ten. Vakare gi laukia Kunigundos pabaigtuvës, reikia uþbaigti garbingai. Pasveikinu mamà ir, pamojus ranka, lekiu á „Artistus“, jau átariu, kad vëluoju. Skubant nuo artimiausio transporto senamiesèio labirintais, ið tolo girdisi dundesys viename kiemelyje. Viskas aiðku, LINOJA jau sugrojo. Ðiek tiek apmaudu, nes norëjosi iðgirsti vienos ið ðiømetiniø geriausiø kraujo donorø vokalistës naujàjà buvimo vietà. Na, gal ðioji nebus pakeista taip greit, kaip HERSH TU? ir dar teks susipaþinti. Tuo tarpu jau griaudëja naujøjø STRANGERS IN AVALON muzika, kuri ne itin gausiai kiemelyje susirinkusiems þiûrovams aiðkiai patinka. Klasikas þvalus, lyg nieko nebûtø vartojæs pastaràsias dvi dienas, tuo tarpu debiutuojantys grupës nariai atrodo susikaupæ. Bet pasirodymas visai ðaunus, net ir gerai þinomas gabaliukas „Lyja“ nepriðaukia lietaus, taigi linksmybës tæsiasi. Net ir vakarykðèiai pavargëliai atrodo pailsëjæ. Nelinksma turëtø bûti tik vienam ið Lietuvà jau palikusiø IRONCRASH muzikantø, nes sklinda kalbos, kad jis lyg ir gerai turëtuose saugoti uþkulisiuose prarado savàjà gitarà. Na, nëra namø be dûmø, bet jei tai tiesa, nejauku, ir taip garsëjam kaip vagiø tauta. Dar pristatomas SIELOS „The Crow“ videoklipas, pasistiprinama dþinu su kaktusais, o tada tereikia paëjëti pora ðimtø metrø.
Paskutinis „patepimas“ vyksta „Bix“ bare, kur labiausiai ásijautæ personaþai pusplikiai surengia sambos ðokio pamokas dalyviams ir barmenams, o antrame aukðte ásikuria ramiau nusiteikæ asmenys, galvojantys apie gráþimà namo visuomeniniu transportu. Nematyti tik senio Ðalèio, kuris tikriausiai paþinæs vasarà nutarë padaryti pertraukà. Kokteilis „Vampyro buèinys“ tampa paskutiniu laðu, atgaivinusiu sielà, á Mënulio deivës sveikatà. Tik mënulio ðviesa ðvies man kelià tolyn...
Portale www.ferrum.lt paskelbtà informacijà naudoti, cituoti ar kitaip
atgaminti kitose interneto svetainëse ir tradicinëse þiniasklaidos
priemonëse be redakcijos sutikimo draudþiama.
|
