WACKEN OPEN AIR 2002: 3-ioji ir paskutinë diena
Birutë Surinënaitë,
2002-09-26
Nors saulë ið palapinës vël iðkrapðtë 9 val., ðá kartà nutariau neskubëti. Uþsukau á "Metal Marketà", ne tiek kà nors pirkti, kiek akis paganyti ir pasirinkti idëjø kitam kartui. Gal sunku patikëti, taèiau 100% teisûs tie, kurie sako, kad vienà kartà pabuvæs Wackene bûtinai norësi èia gráþti. Að jau dabar neabejoju, kad vël vaþiuosiu. Reikia pajusti visà festivalio atmosferà, jos niekaip nenupasakosi.
 Taigi festivalio zonoje að tik 12:15. Ið karto prie "Black" scenos, kur gros AMON AMARTH. Ðiai dienai èia suplanavau iðvysti net 6 ið 8 grupiø. Nusimatë "karðta" dienelë, be to, saulë iðdþiovino ðiaudus, kurie labai dulkëjo. Bet vokieèiai ir tam pasiruoðë. Uþ scenos aptvaro buvo ðlangai, ið kuriø apsauginiai laikas nuo laiko laistë ákaitusià publikà. Tikrai pavyzdinga organizacija!
AMON AMARTH - tai ðvedø death metal grupë, grojanti pagal skandinavø scenai bûdingus ðio stiliaus standartus, bet kartu turi ir kaþkà savito. Negaliu paaiðkinti, kuo jie man patiko, bet, kaip sakant, uþkabino. Siûlau tiesiog paklausyti jø paskutinio albumo "The Crusher".
Toliau "True Metal" scena ir senieji VICIOUS RUMORS. Tai nenuilstanèio gitaristo Geoff Thorpe komanda ið San Francisko. Nors savo laiku jis iðkentë abiejø rankø operacijas, vis dar tebegroja, ir dar kaip! Wackeno festivalis átrauktas á grupës turnë, kuriame pristatomas 2001 m. iðleistas diskas "Sadistic Symphony". Ðou buvo iðties ásimintinas, ko vertas vien jø sceninis personaþas Horny Henry (su jauèio galva ant savosios, besisklaidantis su gitara scenoje, o po to vaikðèiojantis tarp þiûrovø, lydimas kameros). Nebloga pramoga.
MACABRE "Black" scenoje. Tai trys "beproèiai", kuriø gabalø tekstuose dominuoja pasakojimai apie serijinius þudikus, o jø nusikaltimai su visomis pikantiðkomis detalëmis nupasakojami prieð kiekvienà kûriná. Muzika - power metal, dþiazo, bliuzo, net folkloro miðinys. Na, bandykite ásivaizduoti. Bet ðiaip - visai ádomu.
 45 min. prie "True Metal" scenos su NUCLEAR ASSAULT! Taip taip, tai tie patys thrash/speed + core grojikai ið Niujorko su bosistu Dan Lilker prieðakyje. Susikûræ 1986 m., kai Dan iðëjo ið ANTHRAX, NUCLEAR ASSAULT buvo populiarûs, taèiau 1993 m. iðleistas albumas "Something Wicked" uþbaigë grupës dienas (1997 m. dar buvo rinkinys "Assault And Battery"). Ir ðtai 2002 06 08 grupë atsikûrë senàja sudëtimi, kuria ir pasirodë Wackene. Branduolinë ataka tikrai pavyko, publika liko suþavëta, nors dalis þiûrovø anksèiau gal net neþinojo apie tokios grupës egzistavimà.
NUCLEAR ASSAULT pasirodymas truko valandà, bet tame tarpe "Wet" scenoje pradëjo groti HOLLENTHON, tad að perëjau tenai. Pavadinimas labai taikliai nusako padëtá, nes ta scena, kaip minëjau, buvo dengta, tad kaitinant saulei visa publika stovëjo apsipylusi prakaitu. Taip pat jau anksèiau raðiau, kad HOLLENTHON yra PUNGENT STENCH nario, konkreèiai gitaristo/vokalisto Martin Schirenc, projektas. Tai fantastiðkai skambantis simfoninis blackas su folko ir dar kitø stiliø priemaiðomis, sunkiai nusakomas þanras (plaèiau galima pasiskaityti èia pat Ferrume, viename ið senesniø straipsniø). Galiu tik pasiguosti, kad dengta scena nebuvo geras variantas tokiai grupei, nes skambesys buvo stipriai iðkreiptas. Tad muzika neteko pusës savo þavesio.
Ið karto nuëjau prie "Black" scenos, kur jau buvo pradëjæ groti IMMORTAL. Manau, visi puikiai þino ðiuos bliakerius, tad pristatinëti neverta. Juos jau teko matyti ðiø metø "Metalmanijoje" ir, tiesà sakant, ten jie man dar labiau patiko (tiesa, tada dar buvo keturiese). Tradicinis black metal, tradicinë iðvaizda. Jei atvirai, nesu didelë ðio stiliaus gerbëja, tad daugiau pasakyti nelabai turiu kà.
"True Metal" scenoje vël legenda, ðá kartà - EXODUS. Nelabai kas tikëjo, kad po vokalisto Paul Ballof mirties ði grupë neiðirs. O jie ne tik neiðiro, bet ir koncertuoja! Valandos trukmës pasirodymo metu nuskambëjo visi grupës hitai, vien ko vertas áþymusis "Fabulous Disaster". Vis dëlto muzikantai neuþmirðo velionio savo nario ir vienà ið gabalø paskyrë bûtent jam. Kadangi EXODUS pritraukë labai daug publikos, man teko stovëti toli nuo scenos, bet áspûdis vis tiek puikus.
 Belaukdama HYPOCRISY pasirodymo "Black" scenoje, susipaþinau su dviem italø þurnalistais (pressa, tuo metu buvome kolegos, su tokia paèia akreditacija). Linksmai paplepëjome, o tuo metu netoliese ðiauduose vartësi du girti vaikinai visai nuoga apatine kûno dalimi. Italai sakë, kad nesibaisëèiau, nes èia dar ne to bûna, bet að nesistebëjau, nes prieð porà dienø prie gretimos palapinës stovykloje ðlaistësi visai nuogas vyrukas, maloniai "papusryèiavæs" þolyte.
Taigi HYPOCRISY. Manau, daugelis juos matë Vilniuje 1998 m., o nemaèiusieji tikriausiai gerai susipaþinæ su ðiø ðvedø kûryba. Tiesa, paskutinis albumas "Catch 22" ne itin panaðus á ankstesniuosius, jis lengvesnis ir melodingesnis, bet ðiaip HYPOCRISY bent jau man visada buvo viena mëgiamiausiø ðvedø grupiø. Prasibroviau kiek galima arèiau scenos, Tagtgrenas buvo èia pat. Netikëtai atsidûriau prie dviejø mûsiðkiø, tad trys lietuviðkos galvos kratësi tarp vokiðkøjø. Atmosfera ákaito, radosi vis daugiau "keliautojø galvomis", ne kartà buvo paleista vandens srovë. Arèiausiai stovëjæ liko ðlapi kaip po duðo, tame tarpe ir mes. Smagumëlis! Na, o su HYPOCRISY praleista valanda buvo iðties viena ðauniausiø visame festivalyje. Gabalai skambëjo beveik be pertraukø, keturi muzikantai (bûtent keturi, matyt, vienas ið jø paimtas tik turui) padarë visa, kas geriausia, o Peteris vis dëkojo publikai uþ puikø palaikymà. Mes trise vieningai nusprendëme, kad HYPOCRISY yra viena geriausiø koncertiniø grupiø.
Deja, nepavyko pamatyti SINERGY, nes jie koncertavo kaip tik tuo pat metu, kaip ir HYPOCRISY. Tad mano programoje susidarë daugiau nei valandos pertrauka, kurios metu nuëjau á stovyklà pailsëti, uþkàsti ir iðgerti ko nors stipresnio nei alus. Radau mûsiðkius tà ir bedaranèius, tad beliko prisidëti. Ásilinksminus laikas netruko prabëgti, taigi gráþus prie "Black" scenos, á jà kà tik buvo iðëjæ CANNIBAL CORPSE. Jø, be abejo, irgi nereikia pristatinëti, net nemaèiusiems jø Kaune. Að ðià grupæ maèiau "Metalmanijoje", bet vis tiek norëjau tà padaryti dar kartà. Nors ekstremali CANNIBAL'ø muzika manæs niekada neþavëjo, jø elgesio paprastumas ir klasiðkas galvø sukimas negali nepatraukti dëmesio. Be to, buvo puikus apðvietimas. Vël valanda, ir vël gerai praleisto laiko.
Po pusvalandþio "Party" scenoje pasirodë gerai þinomi ðvedø deathsteriai UNLEASHED. Jie kà tik iðleido savo naujà albumà "Hell's Unleashed", tad jø gerbëjai daugiausia vilkëjo marðkinëlius su ðio disko vaizdais. Grupës muzikoje niekada nebuvo ko nors ypatingai originalaus, bet naujas albumas nëra toks nuobodus, kaip ankstesnieji. Bûtent jo medþiagos að ir norëjau paklausyti gyvai, nes paèià grupæ jau buvau maèiusi Lenkijoje 1995-aisiais. Koncertas nenuvylë, taèiau jo metu ávyko nelabai malonus nuotykis. Minia virð galvø neiðlaikë vieno sunkiasvorio vaikino, kuris krisdamas vienu batu neblogai brûkðtelëjo man per rankà, o kitu uþkliudë kaþkieno alaus bokalà, kurio turinys iðsipylë man ant kelniø. Gerai, kad jos buvo juodos, bet dar geriau, kad buvo ranka, o ne galva. Tiek to, vis tiek visi draugiðki.
 Po to bëgte prie "True Metal" scenos, kur jau daugiau nei valandà grojo BLIND GUARDIAN. Visas jø pasirodymas truko net 2 val., kuriø metu matëme nuostabø muzikos, ðviesø bei pirotechnikos efektø reginá. Tai neabejotinai pats áspûdingiausias ðou ðiame festivalyje. Puikiausiai tiktø ir jo uþbaigimui.
"Black" scenoje pasirodë KREATOR. Ðià grupæ að "medþiojau" jau kone 10 metø ir niekaip nepavyko pakliûti á jø koncertà. Pagaliau! Didþiulë drobë su albumo "Violent Revolution" vaizdu, graþus vibruojanèiø, besisukanèiø ir kitaip judanèiø ðviesø þaismas, muzikantai dûmø pilnoje scenoje ir senos thrasho mokyklos kûriniai. Kas gi neþino "Extreme Aggression", "Pleasure To Kill" ir kitø "perliukø"? Buvo nemaþai gabalø ir ið paskutinio albumo, bet nei vieno ið "Endorama", kuris, ðvelniai tariant, buvo nevykæs eksperimentas. Apskritai pasirodymas patiko, senieji thrasheriai dar nesiruoðia sudëti ginklø.
Nors jau 00:40, dar nesinorëjo iðeiti, juk paskutinë diena. Tad "Party" scenoje klausiausi GREEN CARNATION (norvegø metalistai, kaþkada grojæ death metal, pastaruoju metu pamëgæ eksperimentus su psichodelika ). Paskui, þinoma, UDO, kuris buvo paskutinis "True Metal" scenoje. Malonu buvo girdëti senus gerus ACCEPT kûrinius, kurie dominavo ðio tëtuðio pasirodyme. Stovëjau atokiau, nes ðëlsmo minioje nebeatlaikytø nerealiai pavargusios kojos. Kitose scenose dar buvo ONKEL TOM bei HAGGARD, abi ðios grupës grojo iki 3 val. ir uþbaigë "Wacken Open Air 2002". Pamatyti HAGGARD ið pradþiø norëjau, tai labai ádomi ðvedø progresyvaus death metal grupë su orkestru. Norai norais, bet fizinë bûsena bylojo kà kità. Vos nuëjau link palapinës, HAGGARDØ teko tik klausyti. Dar reikëjo atlaikyti atsisveikinimo vakarà…
Ryte stovyklavietës ir festivalio zona panaðëjo á sàvartynà. Nyko palapinës, automobiliai kelioms valandoms uþkimðo visus iðvaþiavimus, bet liko krûvos ðiukðliø. Tvarkymosi tikriausiai visai savaitei…
Taigi atsisveikinome su Wackenu. Iðsivaþinëjome ávairiais keliais, vieni kitiems ir kiekvienas sau pasiþadëjæ bûtinai èia sugráþti. Todël ir savo áspûdþiø apraðymà uþbaigsiu taip: iki pasimatymo "Wacken Open Air 2003"!
Portale www.ferrum.lt paskelbtà informacijà naudoti, cituoti ar kitaip
atgaminti kitose interneto svetainëse ir tradicinëse þiniasklaidos
priemonëse be redakcijos sutikimo draudþiama.
|
