MORTIIS Vilniuje - rudeninis morèius Vilniuje buvo vienadienis, bet triukðmingas
Birutë,
2004-10-20
Sako, morèius bûna pavasará. Tada pats laikas apsirûpinti bulviø ar kitokiø darþoviø arsenalu balkone (akmenimis neleidþia Gyvûnø apsaugos tarnyba), antraip jûsø saldø miegà ne vienà dienà drums ásimylëjusiø katinø serenados. Taèiau, pasirodo, tokios linksmybës vyksta ir rudená, tiesa, tik vienà dienà. Tuo turëjome progos ásitikinti spalio 18–tàjà. Grësmingasis “Mulen Ruþas”, betampantis alternatyvios pakraipos renginiø Meka, eiliná kartà sukvietë ilgo ir trumpo plauko “neformalus” á visai neeilinæ fiestà. Jau gerà mënesá netilo kalbos apie istorinæ industrijos ir metalo sandûrà, importuotà ið Norvegijos. Po kiek laiko apie CANNIBAL CORPSE invazijà bylojusius plakatus pakeitë kiti, kuriuose puikavosi ilganosis ir ilgaausis trolis, taigi visa kas bylojo,kad ði sandûra neiðvengiamai ávyks. Matyt, legendinis norvegiðkø pasakø personaþas apsaugojo lediná takà nuo piktø funkcionieriø rankø, nes plakatai ne tik nedingo, bet ir nesusilaukë nemalonës. Taigi, pirmadienis, sunki diena, iðauðo…
Tàjà dienà ið tiesø sunkiai dirbosi, nes mintys vis sukosi apie vakarà. Juolab, kad buvo grieþtai prisakyta nevëluoti á veiksmo vietà, antraip grësë savaitës senumo ávykiø tæsinys (kiek ið jûsø nepamatë lietuviø grupiø spalio 9 d.?). Laukta besulaukta – vakaras nusileido, ir keli vieno klubo nariai susitiko “Iki”, o paskui metë iððûká lietui ir Kauðpëdui, nes iki soties prisisportavo, lipdami á Tauro kalnà. Dar kiek pasistiprinus (rudeniniam morèiui buvo pasiruoðta „laipsniø“) ir patikëjus, kad koncertas suveiks kaip tikslaus laikrodþio mechanizmas, be jokios spûsties patenkam á vidø. Ten jau stoviniuoja kelios deðimtys teisingai nusiteikusiø þmogystø, bet á pradþià po pusvalandþio niekas nepretenduoja. Suspëjama dar daug kas – atþymëti vienà 29 metø sukaktá, iðstudijuoti net trijø prekyvieèiø pasiûlà, ðnektelti su bûriu tik tokiose kultûrinëse priemonëse sutinkamø paþástamø etc. O kurgi toji tiksli pradþia?
 Pagaliau kantrybæ iðbando 45-oji aðtuntosios vakaro valandos minutë ir tuomet duodamas þemas startas. Ne, ne ðûviu, nes tokie dalykëliai paprastø odiniastriukiø kiðenëse nepraslystø pro rûstø Temidës þvilgsná, ko nepasakysi apie kameras, nors filmuoti lyg ir draudë kontraktas. Tiesiog driokstelëjo SAPROPHYTES (Made in Pabradë). Visai neblogas garsas mintyse vertë neberûstauti ant “STS” vyrukø, tiek kartø linksniuotø visais linksniais dël nekokio ágarsinimo. O pabradieèiai savo ne itin originalia, bet stipria muzika sutraukë á salæ didþiàjà þiûrovø dalá. Þemas vokalas, kokiu galëtø pasidþiaugti ir Ribeiro, ir Steele, pripildë malûnà gotiðkai metaliniø tonø ir mëlynoje proþektoriø jûroje paskandino kaþkoká mistiðkà þavesá. Atrodo, salëje buvæ neliko abejingi tiems augalams, èia mitusiems ne apmirusiomis kaþkieno audiniø dalimis, o visø susirinkusiøjø mintimis ir sielomis. Stoiðkai iðkenèiau ne toká ir trumpà seansà. Gal ið dalies dël to, kad prieblandoje tesimatë tik gotiðki siluetai, o baro ðviesoje, nelaimei, visu “graþumu” iðvysdavai kai kada iki koktumo atgrasios ekstravagancijos aukas, neretai dargi baisokais veideliais. Tada belikdavo þiûrëti á alaus bokalà, mintyse rezgant uþuojautos frazæ arba kikenant á kumðtá.
 Raudonojoje “Mulen Ruþo” patalpoje besistiprinant skysèiais, kurie èia, skirtingai nei prieð savaitæ, nereiðkë beviltiðkai iðsekusiø kûno atsargø papildymo, salës prieigose vël kilo ðurmulys. Tai reiðkë, kad tikriausiai tuoj pasigirs Made in Kaunas fanfaros. Tikra tiesa, ant scenos uþsiropðtë cyber XESS, kuriø ðeðetas jau nebeturëjo tiek erdvës, kaip keturi saprofitai. Tamsoje pasislepiu nuo rausvø baro þibintø intymios aplinkos ir stovëdama prieð pat garsintojø nosá, ásistebeiliju ir ásiklausau. Tai, kas vyksta scenoje, nelabai patinka, o ir operatoriai turbût sumano atkerðyti man uþ pagiriamàsias mintis jø darbo atþvilgiu, nes garsas kaip reikalas suprastëja. Kadangi norvego prie jø dar nematyti, lieka neaiðku, kame reikalas. Galbût iki morèiaus kulminacijos buvo sumanyta eiti garso bloginimo linkme? Tiek to, vis tik XESS savo gerokai “pasunkinta” programa pataiso beprasidedanèià nekokià nuotaikà ir net priverèia greta stovintá paþástamà ið po rûbø uþkaboriø iðsitraukti vis tik prasineðtà kamerà ir pafilmuoti, kol dar neuþmatë budri norvegø turo agento ar teisingumo deivës tarnø akis. Tuo tarpu prie scenos jau ðvysèioja plaukø malûnai ir norint galima pradëti rankioti iðkritusius (pagalvës kamðalui). XESS pabaigia garbingai, publika ir vël patenkinta (kaipgi kitaip, juk morèius). Pagiriamasis þodis Ledui uþ labai tinkamà lietuvaièiø komandø parinkimà ðiam ávykiui – në viena, taip sakant, neiðkrito ið konteksto.
Na, aiðku, didþioji pertrauka. Reikalas prieina iki bendrystës su broliais latviais, kuriø net 20 atvaþiavo ta proga, kad ðá kartà latvieðø þemëje neásispaus troliø pëdos. Tame tarpe ir apleistus laukus perëjæs Sergejus, kuriam beliko pareikðti uþuojautà dël spalio 2-osios ávykiø. Po “buèiuoju rankutæ” sesijos ir pasisëdëjimo ant aukðtos baro këdës (kad jus geriau matyèiau) pasigirsta demoniðka ðneka ir vidinis balsas suðunka: tuoj pasirodys SUSPERIA. Norëdama “natûroje” pateisinti pagiriamuosius  þodþius, vos prieð parà iðsakytus jøjø naujajam opusui “Unlimited”, neriu prie pat scenos ir ásitvirtinu kone per vidurá (kad juos geriau matyèiau). Na, ir ðou prasideda. Sakoma, gera pradþia – pusë darbo. Bet jeigu ji bloga, tai turbût ir visà sugadina. Sunku patikëti, kad taip “grybauja” norvegø garsistas, taèiau SUSPERIA skamba tiesiog tragiðkai. Vokalo tarsi nebûta, instrumentai “plaukioja” kas sau, net ir apynormaliai girdimas bûgnø kalimas taip pat padëties negelbsti. Toks áspûdis, kad norvegiðkai silkei paliepus ir net niekam nepanorëjus, specialiai buvo paryðkintas kontrastas tarp ðios ir vyriausiojo trolio formacijø ðou. Rodos, tai në motais priescenio avangardui, nes raudonos ir juodø striukiø katile uþverda visos pragariðkos nuodëmës. Ten ne vieta su perukais, nes, þiûrëk, imtø ir nuskrietø galvos pasididþiavimas. Su auskarais taip pat nelabai gerai, tuo netrukus ásitikinu. Laimei, vienà suèiumpu dar ausyje, kitas nukrenta prie pat. Tegu pabûna kiðenëje, o tuo metu jokio pasigailëjimo kojoms, sprandui ir ðeveliûrai. Mus vienija “subtilus” black metalas ir SUSPERIA, nelabai kas bekreipia dëmesá á negerëjantá skambesá ir vietomis nusidainuojantá Atherà, o að viena tarp daugelio prisitaikau paspausti tai frontmeno, tai Memnocho rankeles ar èiuptelti uþ Cyruso gitaros stygø. Kai pradeda skambëti naujojo disko gabalai, kone prarandu nuovokà ir laiko pojûtá, viskas susilieja jau paþástamø melodijø sraute. Deja, nesulaukiu kûriniø, kurie man labiausiai patiko ðiame produkte, bet tiek to. Kai antrameèiai sveèiai pabaigia, niekas neabejoja, kad bus bisas. Tiesa, jis trumpas, nes, matyt, susperieèiai pajuto garso problemø rimtumà. Ir kai jie nueina nuo scenos (kur kur, o èia neapsiverèia lieþuvis pasakyti “pagaliau”, greièiau “ech, jau”), metalistiðkai-gotiðkos priekinio flango masës nelabai turi jëgø reikðti nepasitenkinimà pabaiga. Kà gi, bisas didþiajai pertraukai.
Reikia pasiþvalgyti po norvegø stovyklà ir pasidomëti jøjø nuotaikomis. Èia demonai áspëja, kad SUSPERIA muzikantai susierzinæ ir pikti. Na, galvoju, man tai dar nuo vasaros paþástama. Nutaikau momentà ir ásprunku á kambarëlá, kur lieku akistatoje su Memnochu. Tenka vël pasitelkti savo iðkalbingumà ir kaip ámanant girti jøjø pasirodymà, taip pat naujàjá diskà ir pan. Balzamas netrukus suveikia, ir bosisto veide nuðvinta ðypsena, po ko seka stiprus draugiðkas apsikabinimas ir padëkos þodþiai. Aèiû pone daktare – et, nëra uþ kà...
Ne pro ðalá bûtø prisësti, nes atlaikiusios nemenkà spaudimà prie scenos, kojelës ima maiðtauti ir palaipsniui atsisako tà daryti toliau. Nuèiumpu tà paèià aukðtàjà këdæ, taèiau mane pasiveja barmenë ir paaiðkinusi, kad tai apsauga nuo mëgstanèiø patiems apsitarnauti bare, nusineða jà atgal. Prabangesnæ restorano këdæ vos pakeliu ir jau prarandu viltá baro teritorijoje prisësti ne ant þemës. Èia iðgelbëja didysis þiniuonis, kuris sunkiosios ir kitokios muzikos dvasia spëjo uþkrësti ne vienà kartà. Susmunku „soste“ ir stebiu aplinkà, reikia kaupti jëgas morèiaus kulminacijai.
 Iðkalbingas eilinio paþástamo galvos mostas link salës parodo, kad didysis trolis ir co. jau okupavo scenà. Iki ðio momento nelabai gerai buvau susipaþinusi su MORTIIS kûryba, taigi vël ásitaisau ant laiptelio prieð garsininkø valdas (ðá kartà ten karaliauja nevidonas vikingø palikuonis) ir pradedu þvalgybà. Pirmasis áspûdis neblogas, antrasis geresnis, treèiasis – net labai geras. Na, pamanau, uþteks èia kiurksoti salës gale. Paskutinis putotas gurkðnis pamalonina gerklæ ir skrandá, ir në nepajuntu, kaip vël atsiduriu prieðakinëse pozicijose. Nors scenos kraðtelis ranka pasiekiamas, pritrûksta jëgø. Èia á pagalbà vël ateina minëtas didysis geradëjas, kuris pora rankø mostø parûpina iðsvajotàjà vietelæ. Kà gi, dabar jau ir troliai ranka pasiekiami. Mortiis, nepamirðæs savo garsiosios ausylos ir nosëtos kaukës, þybèioja maþomis piktomis akutëmis, ðvysèioja juodais kaip naktis dredais ir troliðkai ðëldamas, lauþo mikrofono stovus arba pastoviai juos svaido link bûgnø komplekto. Prie to pripratusi technikø komanda nuolat taiso padëtá, ir ritualas prasideda ið naujo. Kelis kartus pavyksta paspausti liesojo ðviesiaplaukio gitaristo letenëlæ, bet paþvelgus á ðá Maiklo Dþeksono mumijos antrininkà, net ðiurpas nukrato. Verèiau jau þiûrëti á Morèiø, kaip baisiai ðis beatrodytø. Juk visa tai tik ávaizdþio kaukë. Norëtøsi iðbandyti ir vyriausiojo trolio ðaltà prisilietimà, bet pastarasis kaþkodël jauèia potrauká bûgnams, pastoviai malasi ties jais ir neketina priartëti. Bet kantrybë duoda vaisiø, ir ðtai iðprovokuotas baisûnas pamalonina ilgu rankø kontaktu. Kaþkas bando raginti traukti já þemyn, deja, jëgos nelygios. Gerai, juk muzika èia svarbu. Negirdþiu nei ambiento, nei darkwave, nei pirmapradës industrijos skambesio. Viskas èia susimaiðæ, bet programa „sunki“ ir netgi arði. Matyt, sandûrai pasiruoðta kaip reikalas. Super ðou, iðties ádomi ir smagi muzika, super pirtis priekinëje linijoje. Tos 75  minutës prabëga akimirksniu, áskaitant ir bisà. Pakerëti troliø istorijos þmogeliai dar bando protestuoti prieð spektaklio pabaigà, taèiau negailestingi crew (tikri „kriu“, va) vyrukai pradeda gesinti aparatûrà, ir tai jau viskas.
Neþinia, kam labiau pasisekë: ar tiems, kas iðëjo anksèiau ir dar spëjo pasinaudoti paskutinio transporto bei saldaus miego privilegija, ar tiems, kurie laikësi iki galo ir lietui lyjant galbût pëdino pëstute. Buvo ir tokiø, kas namo gráþo ketvirtà ryto, bet prisibendravæ su visu norvegø legionu, sutepæ jam krûvà sumuðtiniø ir ásiamþinæ su paèiu paèiu...
Ðioje vietoje turëtø bûti epilogas, bet vos pora valandø tepailsëjusiø smegenø làstelës galutinai praranda kontaktà ir nieko doro nebesurezga. Taigi teks uþbaigti dar anksèiau sugalvota fraze: dissect or be dissected!
Portale www.ferrum.lt paskelbtà informacijà naudoti, cituoti ar kitaip
atgaminti kitose interneto svetainëse ir tradicinëse þiniasklaidos
priemonëse be redakcijos sutikimo draudþiama.
|
