Dar nespėjus užbaigti visų darbų po Dismember koncerto, paskambino draugai iš Latvijos ir pasiūlė kartu vykti į Fear Factory koncertą Taline. Ilgai galvoti nebuvo laiko, o ir ką čia galvoti – kaip tik nuo šeštadienio atostogos, nuotaika buvo puiki, na ir atostoginiai sąskaitoje buvo dar beveik nepaliesti...

Tiesą sakant, prieš keletą savaičių lyg ir buvo minčių vykti į šį koncertą, surinkus daugiau žmonių, bet kadangi po skelbimo Ferrume atsirado lygiai nulis skambinusių ir susidomėjusių, teko šią mintį iš galvos išmesti.

Taigi šeštadienį per pietus išlydėję kelionėn švedus iškart pradedam galvoti apie sekančią avantiūrą - kitos dienos kelionę į Taliną. O galvą pasukti reikėjo – visų pirma, dėl to kaip nusigauti iki Rygos, antra, nebuvo 100% aišku, ar tikrai pavyks gauti bilietą į patį koncertą. Pirmąjį klausimą išsprendžiam pasiskolinę mano darbo mikroautobusą, na, o apie antrąjį klausimą tiesiog stengiamės negalvoti.

Iš Vilniaus išvykstam ankstų pirmadienio rytą. Nors iš pradžių planuota vykti keturiese, kelionės išvakarėse liekam tik dviese – aš ir Darius „Negatyvas“ (nepainioti su Ferrumo diskusijose panašiai pasirašančiu jaunuoliu). Kiti dėl įvairių (rimtų ir nelabai) priežasčių apsigalvoja ir lieka Vilniuje.

Iki Rygos nusigaunam sėkmingai ir be jokių nemalonių nuotykių. Tiesa, prie Panevėžio paimame dvi rygietes tranzuotojas ir išsikalbėjus paaiškėja, kad jos pačios yra panašios muzikos mėgėjos, o viena iš jų yra kažkurio Heresiarh grupės nario mergina. Ar tik ne mano „gero“ draugo Morgveldar‘io ? Koks vis dėlto mažas tas pasaulis...

Atvykus į Rygą mus pasitinka Sergejus iš NEGLECTED FIELDS ir paaiškėja, kad bilietai jau kainuoja 18 Latų (apie 95 litus) ir mums kaip tik pasiseka gauti paskutiniuosius. Na, jau kažkiek palengvėja – važiuota buvo neveltui. Paliekam busą saugomoj aikštelėj ir persėdam į rygiečių autobusą – alkoholio ir teisingos muzikos maratonas prasideda.

Vos privažiavus Rygos pakraščius paaiškėja, jog kažkuris pilietis namuose paliko koncerto bilietą ir laukdami sugaištam beveik valandą, kol jis su taksi sulaksto namo ir jį pasiima (na, toks žmogus, be abejo, turi būti kiekvienoj kelionėje).

Linksmas nukrypimas - mūsų ir latvių alkometalistų palyginimas. Kuomet benzino kolonėlėje autobusas sustoja dar neišvažiavus iš Rygos, vienas girtas pilietis išlekia į lauką ir juoko, plojimų, bei įvairių šūksnių lydimas puola tuštinti savo skrandžio turinį. Na, mūsuose vos prasidėjus kelionej, tokio vaizdelio matyti dar neteko – gal mūsų žmonės labiau užsigrūdinę?

Taigi, dėl užmaršaus bendrakeleivio ir dėl nuolat remontuojamų Estijos kelių, į koncertą šiek tiek vėluojame. Tačiau patys save raminame, prisimindami, jog gros dar dvi apšildančios grupės ir Fear Factory mes tikrai nepražiopsosim.

Dar šiek tiek paklaidžiojam po Taliną, kol pavyksta surasti klubą „Holivudas“, kuriame ir vyksta koncertas. Vos patekus, į salę paaiškėja, jog vieną apšildančią grupę HORRICANE jau pražiopsojom. Bet iš esmės, dėl to niekas labai nesigraužia. Graužtis buvo galima tik dėl nežmoniškos alaus kainos (bokalas – 40 Estijos kronų – kažkur 9 litai) ir nepakeliamo karščio, tvyrojusio klube. Velniškai keista – puikiai sutvarkytas ir išoriškai gan solidžiai atrodantis klubas neturi visiškai jokios ventiliacijos. Po koncerto juokavome, kad matyt per daug pinigų buvo investuota i scenos pašvietimą ir ventiliacijai ar oro kondicionieriams jų tiesiog pritrūko.

Taigi, salė buvo visiškai užpildyta – teko girdėti, kad bilietų buvo parduota kažkur apie tūkstantį. Jau antrosios apšildančios grupės pasirodymas leidžia suprast, kas dėsis per FEAR FACTORY – puikus apšvietimas (seniai neteko matyti tokio apšvietimo per metalinį koncertą klube) ir garsas. Pati estų grupės juokingu pavadinimu PEDIGREE muzika jokių jausmų nesukelia – kažkoks bandymas groti RAMMSTEIN, KORN ir FEAR FACTORY muzikos mišinį. Juo labiau, kad normaliai stebėti jaunos grupės pasirodymą trukdo nuolatinis lakstymas į WC tam, kad pakišti galvą po šalto vandens čiaupu. Tai daryti buvo neišvengiama, norint gyviems ir sveikiems sulaukti vakaro žvaigždžių.

Pagaliau estai dingsta nuo scenos ir po ją pradeda šmirinėti amerikiečių garsistai. Tiesa sakant, pamačius kai kurių iš jų kūno sudėjimą, atrodo keista, jog po jais neįlūžo scena. Pusvalandžio trukmės laukimas ir pasigirdus sintezatoriaus garsams, scenoje pasirodo FEAR FACTORY muzikantai. Tada ir prasideda... Garsas plėšo ausų būgnelius, bet kartu jis toks kokybiškas ir nušlifuotas, kad prikibti nėra visiškai prie ko. Puikiai girdėjosi viskas kas ir turėjo girdėtis – kartais net susidarydavo įspūdis, kad vyrai pliekia pagal fonogramą - taip kokybiškai ir juvelyriškai tiksliai viskas buvo atlikta.

Apie apšvietimą jau minėjau – jis taip pat buvo nerealus. FEAR FACTORY atliko tiek visus savo senus hitus, tiek ir keletą gabalų iš naujojo disko „Archetype“. Įdomiai nuskambėjo seno Nirvanos gabalo koveris (berods, iš pirmojo disko „Bleach“). Už mūsų stovėję estai visą koncertą garsiai rėkdami prašę gabalo „Replica”, jo sulaukia tik pačioje pasirodymo pabaigoje – praktiškai nieko tarp gabalų nekalbėjęs vokalistas ištaria – „Ladies and Gentelmen, we are Fear Factory. This is for you – Replica“. Prasidėjo tokia makalynė – net ir stovint atokiau sunku buvo išstovėti ramiai.

Apskritai koncerto atmosfera buvo žudanti (norint ją įsivaizduoti siūlau pasižiūrėti naujausią FEAR FACTORY videoklipą) - jam pasibaigus nesinorėjo nieko, kaip tik ilgam išsijungti ir atsigauti. Iš esmės, tai, ko gero, geriausias koncertas nedideliam klube, kokiame tik teko lankytis. Nėra daugiau čia ką ir pridurti – jeigu turėsit galimybę kur nors išvysti FEAR FACTORY – net negalvokit jos praleisti.

Ilga kelionė namo su užsilaikymu Rygoje ir trečiadienį vakare pasiekiam Vilnių. Viskas – „Baimės Gamykloje“ išgyventi pavyko.



Portale www.ferrum.lt paskelbtą informaciją naudoti, cituoti ar kitaip atgaminti kitose interneto svetainėse ir tradicinėse žiniasklaidos priemonėse be redakcijos sutikimo draudžiama.

Komentarai

Tik Prisiregistravę vartotojai gali rašyti komentarus