Talino „ðirdyje“ – nakties serenados, vaiduokliai ir simfonijos
Birutë,
2004-06-01
Kà gali pasiûlyti Suomija sunkiosios muzikos gerbëjui? Tûlam juoduliui – tuzinà black metalo grupiø. Tam, kurio ðirdis linksta prie skambesniø melodijø – visà CHILDREN OF BODOM klanà ir nuo jø besiskirianèius melodinguosius. Nûnai uþëjus naujojo power metalo madai, daug kas þavisi STRATOVARIUS ir á juos panaðiais saldþiabalsiais graþuoliukais. Ir yra èia dar viena komanda, kurios patiekiamas poweris ádarytas simfonijomis ir uþpiltas klasikinës muzikos padaþu. Jos populiarumà didele dalimi nulëmë neeilinio balso vokalistë Tarja Turunen ir neámantrus, visiems suprantamas, bet vis dëlto patrauklus skambesys. Supratote teisingai – tai NIGHTWISH.
Prieð pradëdami eiliná europiná turà, jie nusprendë tiesiogiai parodyti, kokios panaðios estø ir suomiø kalbos. Kitaip tariant, net dvi dienas „apðilti“ Taline. Tà tuoj pat suuodë ir lietuvaièiai, kuriø trejos deðimtys, uþmirðæ paðaipas estø atþvilgiu ir ne visada draugiðkà pastarøjø nusiteikimà, paskutiná geguþës savaitgalá iðdûmë á tolimiausià Baltiðkàjà sostinæ. Tiesa, ne visiems teko garbë jà pasiekti, mat vienas visai neiðsiblaðkæs veikëjas sugebëjo vietoje paso pasiimti „Sodros“ knygelæ (ádomu, kam jis ketino rodyti savo metines pajamas?). Uþtat pasieniuose labai pasijuto buvimo ES privalumai, nes pagaliau vaþiavome pro atskirus „vartus“, o pasai buvo tik perþiûrëti.
Vakarop uosto prieigos sulaukë mûsø autobuso, o iki Talino senamiesèio, kurio paèioje „ðirdyje“ NIGHTWISH kvietë á „Von Krahl“ teatrà, teko pasivaikðèioti. Netrukus rankose jau turint bilietus ir laisvo laiko, galëjome ávertinti beveik suomiðkas Estijos sostinës uþeigø kainas ir estiðkà aptarnavimo tempà. Patikëjæ, kad koncertas nevëluos, dar prieð 20 val. áþengëme pro duris, kurios, kaip ir visas pastatas, panaðëjo á sandëlá, o ne á teatrà. Viduje toks áspûdis tik sustiprëjo, bent jau að pasijutau kaip avangardiniame klube. O pamaèius salytæ, kurioje, áskaitant ir balkonà, vargiai sutilptø 200 þmoniø, pasidarë ádomu, kur dësis tie 400 (maþdaug po tiek bilietø buvo parduota á abiejø dienø koncertus). Na, dar laiptai, bet tuomet, norint ið balkono nusileisti prie baro ar dar kai kur, tektø iðmokti Tarzaniðkø ágûdþiø. Èia þvilgsnis nukrypo á avangardinæ teplionæ ant lubø, o paskui – á kabanèius apverstus stalà su puodeliais bei þvakide ir këdes virð maþutës scenos. Na, keli þmonës tilptø ten, bet kur surasi leviatanà ar þmones vorà/ðikðnosparná? Galvosûká netrukus iðsprendë vaizdas ekrane, kuriame ðmëþavo kita scena. Paaiðkëjo, kad yra antra salë, kurios þymiai didesnën scenon áþengs NIGHTWISH nariø kojos. Ðioji maþoji skirta tik apðildanèioms grupëms.
Taline irgi vëluojama, renginys prasideda daugiau nei po pusvalandþio. Visø akivaizdon stoja ðeðetas estø WHISPERING FOREST muzikantø, su sunkiasvoriu vokalistu ir labiau á teatro solistæ panaðia, juodà tualetà baltu boa paávairinusia vokaliste prieðakyje. Smalsu iðgirsti devyneriø metø patirtá turinèià grupæ, nors pagal apibûdinimà daug ið josios nesitikiu. Tamsi, gotiðkai groteskiðka, doomiðkai melancholiðka muzika su vyriðko/moteriðko vokalo tandemu, daug kartø girdëta, jau tapusi savotiðku ðablonu. Bet turbût mëgiama vietiniø, kelianèiø ovacijas po kiekvieno kûrinio. Ypaè dþiûgauja sijonuoti ir suknelëti goèiø siluetai, kurie toli graþu ne tokie ekstravagantiðki kaip mûsø padangëje, bet þymiai skoningesni. Na, kaip nepastebësi nertomis pirðtinëmis aptrauktose rankose laikanèios gyvà roþæ bei vëduoklæ jauniklës, stovinèios netoli pulto lipnia juosta padarytame aptvare. Eksponato rankomis neliesti. Tiesa, muzika. Viena po kitos skambanèios panaðios kompozicijos, kurias iðskirti padeda geras ágarsinimas. Vokalistai geri, instrumentalistai vidutiniðki, taigi kyla klausimas, kà WHISPERING FOREST veikë nuo 1995 m.? Pasirodymas artëja prie valandos, o að vis godþiau þiûriu á senoviná langà uþ scenos, ásivaizduoju pro já áskrendant ðikðnosparniu virtusá grafà Drakulà, kurio sparnø sukeltas vëjelis tapo bûtinas iðrasojusiai kaktai ir vis tankëjanèiam kvëpavimui. Didysis vampyras taip ir neatskrido, bet scenoje pasibaigia veiksmas. Kà gi, pagaliau á grynà orà. Èia paaiðkëja, kad organizatoriai á laukà nusprendë neleisti iki pat pabaigos, tik á uþdarà terasà vidiniame kieme. Nors tiek gerai, nes plauèiai jau visu pajëgumu ðaukia apie oro trûkumà.
Po pertraukos á kiek pravësusià salytæ pakvieèia dar vienø estø, KANTOR VOY, akordai. Tai ið legendiniø CARNIFEX griuvësiø vos 2003 m. iðkilusi grupë, kurios avangarde – ne vienoje jø komandø matomas Kaido veidas. Tiesa, èia jis pasipuoðæs baltais marðkiniais, turbût priklauso pagrindiniam viso ðou organizatoriui. Netrukus senuosius skliautus uþlieja puikus progresyvusis metalas, kaþkiek primenantis latvius NEGLECTED FIELDS, bet, ko gero, dar brandesnis. Kaido èia visas jëgas atiduoda dainavimui, nors jo vokaliniai duomenys nelabai stiprûs. Muzika panaði á kitø „progresuotojø“, bet Baltiðkoje scenoje tai maloni staigmena. Kompozicijos sudëtingos, dël besikeièianèio tempo ir motyvø gausos verèianèios átempti smegenis, bet grojimo lygis ið tiesø aukðtas. Ypaè suþavëjo bûgnininko darbas. Pastarojo ásijautimas á ritmikà ir techniðkumas nekelia abejoniø profesionalumu. Toks pat laikas, kuris vertë nuobodþiauti grojant WHISPERING FOREST, dabar pralekia beveik nepastebimai. KANTOR VOY perspektyvos net labai geros, kad tik iðgirstø jøjø muzikà kokia nors uþsienio leidybinë kompanija! Nors tas gana realu, nes, kaip bebûtø liûdna, latviø ir estø metalo grupës þymiai toliau paþengusios uþ mûsiðkes tiek poþiûriu á kûrybà, tiek muzikos promocijos srityje.
Kà gi, dabar reikia atsipûsti kaip reikalas. Á kiemelá suguþa nemaþai þiûrovø, taigi ir ten greitai pasidaro ankðtoka. Atvësæ daugelis jau kyla á antrà aukðtà, kur susispieèia ties scena, pratæsianèia audeklu pridengtà arkà. Èia jau panaðiau á teatrà, taigi laukiame suomiø spektaklio. Laukti tenka ilgokai, salëje, kuri ne didesnë nei mûsø „Mulen Ruþo“, darosi panaðu á saunà, taigi kyla baimë ne tiek dël pabaigos laiko (mat vairuotojas liepë þût bût ateiti iki 1 val.), kiek dël to, kaip pavyks iðtverti visà ðià peklà. Bet ji netrukus dingsta, kai þydrø ir baltø proþektoriø ðviesose iðryðkëja penki siluetai. Kas neþino, be Tarjos po NIGHTWISH vëliava groja gitaristas Emppu Vuorinenas, klaviðininkas Tuomas Holopainenas, bosistas Marco Hietala ir bûgnininkas Jukka Nevalainenas. Ið karto pasakysiu, kad ðviesø efektai taip puikiai parinkti ir suderinti, jog gana minimaliomis iðlaidomis pavyko sudaryti ne vienà tûkstantá kainavusio apðvietimo áspûdá. NIGHTWISH taip pat neþadëjo jokio áspûdingo ðou, taèiau nuskambëjus pirmiesiems akordams ir visà teatro pastatà uþliejus „stebuklingam“ Tarjos balsui, jokio ðou në nereikëjo. Èia dar Marco „derëjosi“ su publika, kalbëti suomiðkai ar angliðkai (laimei, vis dëlto praðneko pastaràja kalba, antraip ðimtas lietuviø ir latviø në velnio nebûtø supratæ). Pradëta kûriniais ið kà tik pasirodþiusio albumo „Once“, kuriø simfoniðkai/klasikinis, bet tuo paèiu modernus power metalo skambesys pademonstravo muzikos brandumà ir savotiðkumà. Vokalistës arijos ir antrinantis Marco (beje, panaðaus á buvusá ðvedø AT THE GATES frontmenà) vokalas, taip pat uþtikrintas visø muzikantø darbas privertë iðsiþioti ið nuostabos net ir tuos, kuriems ne itin patinka tokia „lengva“ muzika. Tuo tarpu pirmøjø CD kompozicijos (ið viso ilgametraþiø studijiniø darbø jau penki) leido palyginti, kaip nuo eilinio powerio pavyko pasiekti ðio stiliaus aukðtumø. Ðtai muzikantai suokalbiðkai delsia pristatyti kaþkoká kûriná, bet greit paaiðkëja, kad pastarasis labai tiks tokiai aplinkai (na, ne opera, bet vis kaþkas panaðaus). Dar nesupratote? Taip, pagaliau ir NIGHTWISH á savo repertuarà átraukë garsøjá „Phantom Of The Opera“. Tiesà sakant, net keista, kad jie to nepadarë anksèiau, nes iðgirdus, kaip galingai ir þaviai nuskambëjo Tarjos ir Marco duetas, neliko abejoniø, kad tai turbût geriausias variantas, koká teko girdëti.
Vël vienas uþ kità graþesni kûriniai, kol ateina eilë pareikðti solidarumà su jau iðirusiais MEGADETH, t.y. sugroti jøjø „Symphony Of Destruction“. O kaip puikiai nuskambëjo koveris (aiðku, ðákart be Tarjos), tikras saldainis brutalesnës muzikos mëgëjams. Salëje, rodos, nedaug trûksta, kad susikondensavæs prakaitas imtø laðëti nuo lubø, bet niekam tai në motais. Ðëlsmas, melodingumas, arijos, serenados, simfonijos, plaukø jûra, erdvæ skrodþiantys ðviesø srautai, rankø miðkas, þiebtuvëliø liepsnos, fotoaparatø blyksniai, á mobiliuosius raðomos melodijos ir vaizdai, ovacijos...Tuðtuma, nusivylimas, energingas kvietimas bisui, dar kelios dainos, á salæ skriejantys rankðluosèiai ir bûgnø lazdelës (viena, beje, atkeliaus á Lietuvà), nuoðirdi padëka publikai, nusilenkimas, tuðtuma. Tai finiðas, po daugiau nei pusantros valandos, kurios beveik nesijautë. Laimingø veidø masë, lëtai judanti klastingu laiptø labirintu link rûbinës, po to á laukà. Atsipûtimas ir maloniø áspûdþiø „virðkinimas“, trumpas pasivaikðèiojimas po naktiná Talinà, autobusas. Èia paaiðkëja kone anekdotiðka situacija: du mûsiðkiai, neátikëtinai spëriai atsidûræ viduje, pasirodo, nematë NIGHTWISH! Kaip èia taip? Ogi vienas iðëjo á laukà po KANTOR VOY pasirodymo ir buvo atgal neáleistas. Antrasis pasirodë besàs dar „iðradingesnis“, nes ið terasos sugráþo á tuðèià salæ (ne tai, kad paþiûrëtø, kurlink visi eina), sumàstë, kad NIGHTWISH nebus, ir patraukë „namolio“... Kà èia bepridursi.
Toliau, kaip visada, neádomioji dalis, kai pavargusi gauja suminga naktiniu keliu skriejanèiame autobuse, su vienintele mintimi: greièiau namo! O rytas iðauðta jau Lietuvoje. Nakties ðnabþdesio atgarsius nuðvietë saulës spinduliai, bet juk yra ir tamsioji pusë, taip pat ir mûsø sàmonës. Josios slëpiniuose ir uþsiliko NIGHTWISH noktiurnas, mistiðkas, paslaptingas, nepakartojamas...
Portale www.ferrum.lt paskelbtà informacijà naudoti, cituoti ar kitaip
atgaminti kitose interneto svetainëse ir tradicinëse þiniasklaidos
priemonëse be redakcijos sutikimo draudþiama.
|
.jpg&contenttype=jpeg)
