„Velnio akmuo 2012“ – þvaigþdës ne ryðkios, bet spindinèios
Birutë,
2012-07-25
Foto: Crazyte. Daugiau foto: èia >>
Stovint per vienà þingsná nuo pirmojo „Velnio akmens“ festivalio jubiliejaus, ðiemet „akmená“ su bendraþygiais neðiau ilgai ir kantriai. Treèiadienio vakare ir naktá, kuomet dalis velniavos dalyviø jau apsireiðkë Anykðèiuose, Dainuvos slëná gausiai laistë lietus. Að tuo tarpu á vietà atkeliavau pirmàjà muzikinæ dienà, prieð tai dar pakeliui netikëtai uþsukusi á vienà sodybà, kurioje nuo krûmø ir ið darþo priëmiau gerà natûraliø vitaminø dozæ. Reikëjo gi pasiruoðti alaus maratonui :).
Velniðkojo penktadienio iðvakarëse muzika nuskambëjo vakare, ir vienoje scenoje. Atsiradusi antroji scena, sakyèiau, yra visai geras sprendimas, ypaè dël to, kad toje paèioje vienoje nebuvo grupiø stilistinës makalynës. Ir nors toje „Roko“ scenoje grojo labai ávairios grupës, ji taip pavadinta pakankamai taikliai. Taigi muzikinis ketvirtadienio vakaro meniu...
Þemas startas duotas 18:00. WULTURE. Nors mûsø scenoje heavy metalo atlikëjø nedaug, jie kaþkodël ëmë panaðëti vieni á kitus. Suprantama, kad neámanoma ne tik ið naujo iðrasti dviraèio, bet ir iðsiskirti deðimtmeèius egzistuojanèiame stiliuje. Taèiau WULTURE, kuriuos anksèiau laikiau labai perspektyvia jauna grupe, ëmë pavojingai panaðëti á „Soul Stealer“. Ir ne tik dël akivaizdaus abiejø grupiø vokalistø balso tembro panaðumo. Nors vilnieèiø pasirodymas buvo nuotaikingas ir energingas, patartina kuo greièiau ieðkoti kaþko naujo savo skambesyje.
Progresyvaus eksperimentinio roko atlikëjai, taipogi lietuvaièiai SPIRAL akiratin pakliuvo pirmà kartà. Todël smalsiai klausiausi, kà jie veikia mûsø muzikos padangëje. O veikia jie visai ádomius dalykus, bent jau kol kas nieko akivaizdþiai nekopijuoja. Sunku pasakyti, kurlink ilgainiui nukryps tas progresyvumas ir eksperimentavimas, bet tuokart grupë susiklausë maloniai. Reikia manyti, kûryba neims suktis spirale :).
Stonerá su roku ir metalu sumaiðæ graikai LUCKY FUNERAL pasiûlë ne tik egzotikos dozæ ir paðëlusios muzikos porcijà, bet ir gana pikantiðkà vaizdelá. Ásivaizduokite trejetà vaikinø, kuriuos net galëtum átarti sergant anoreksija, ir juos visus kartu sudëjus gaunamo stoto vokalistà, galintá sulauþyti scenà. Vaizdas iðties unikalus. Net nepaisant to, kad vienu metu frontmenas paragino visus þiûrovus atsukti scenai nugarà, o paskui pademonstravo savo masyvià plikà sëdynæ, kaip viso buvusio, ir po to dar besitæsusio ðou kulminacijà. Ðtai jums ir „linksmosios laidotuvës“...
Vienà kartà Lietuvoje jau sveèiavæsi ðvedø deferiai DEMONICAL ðá kartà davë ir garo, ir pipirø, ir pademonstravo uþtikrintà senosios Skandinaviðkos death metalo mokyklos ðou, pagal geriausius jos standartus. Vëliau pasigirdo kalbø, kad jie turëjo bûti to vakaro headlaineriai: toká didþiulá energetiná uþtaisà nutaikë á klausytojø galvas ir ðirdis... Pati asmeniðkai nesu tokios grieþtos nuomonës. Gal dël to, kad po to grojæ JAV thrash metalo scenos puoselëtojai WARBRINGER, kuriø skambesyje itin jautësi prodiuserio, vieno ið kultiniø traðystø EXODUS, ranka, susiklausë itin smagiai ir ádomiai. Tai pirmas ðiø amerikieèiø vizitas á Lietuvà, pirmoji ir mano akistata su jais. Neþinia dël ko jie kadaise nepataikë á pagrindiná thrash metalo eðelonà ir liko savotiðkame ðeðëlyje. Galbût atsigriebs dabar, kai ðis stilius gráþo savo n-ajam gyvenimui...
Prieð pradedant kitø dviejø dienø veiksmo dvejose scenose apþvalgà, uþsiminsiu apie visas kitas atrakcijas, kurias „nelabasis“ ðákart pasiûlë. Grok ir kriok akcijoje teko matyti ir visai neblogø bandymø, ir daugiau dràsos vedamø jaunuoliø pasirodymø, bet ðiaip tai visai ádomi pramoga. Ið pradþiø nesupratusi, kà veikia kiti jaunikaièiai, pirðtais mikliai virpinantys nematomos gitaros stygas, netrukus prisiminiau skelbtà oro gitarø ðou. Vat ir buvo jos net ne pripuèiamos, o tik ásivaizduojamos. Ið to, kà iðvydau, galëèiau padaryti iðvadà, kad mûsø sunkiosios muzikos scena netrukus gali pasipildyti neblogais gitaristais. Aiðku, jeigu jie neapsiribos koveriais ir mokës deramai valdyti tikras gitaras. O vienas ið jø tokià ir gavo, tai prizas uþ geriausià grojimo imitacijà... MC growl nugalëtojo matyti neteko, taèiau ði atrakcija taipogi verta dëmesio. Svarbu persistengus paskui neprarasti balso. Na o VA barabanø vienà dalyvá paþástu asmeniðkai, gyrësi vaikinas nemaþai bûgnø lazdeliø dûþiø padaræs, bet laimëjo, berods, kaþkas kitas. Foto foto foto – maèiau tik visur besiblaðkanèius ir tarp dviejø scenø suspëti mëginanèius pagrindinius fotografus, todël tikrai nenutuokiu apie ðios akcijos dalyvius. Manau, kad ir jø netrûko. Galiausiai itin sëkmingai praëjo festivalio naujovë – VA galvûzai, kurioje teko ir paèiai sudalyvauti. Paties Aido Puklevièiaus diriguojamas protmûðis sulaukë keliolikos komandø dëmesio. Net 2,5 val., 5 turuose teko atsakinëti á vis suktesnius klausimus, kurie iðties reikalavo stipraus muzikinio pasikaustymo. Sveikinimai laimëtojams, bet vien sudalyvauti jau buvo puiku. Manau, kad ði priemonë turëtø prigyti ir kitàmet. Protmûðis konkuravo net su Fudbalu, ir manosios komandos dalis dalyvavo tai ten, tai èia.
Ádomus ir „Belzebubo“ meniniø paveikslø kampelis, kurio veikla neapsiribojo jø demonstravimu, o átraukë á pieðimo veiksmà ir festivalio dalyvius. Kurie nepasitikëjo savo meniniais sugebëjimais, galëjo uþsiimti interaktyviais ar intelektualiais stalo þaidimais. O vëliau pasiþiûrëti siaubiakø – kaip gi be jø naktá gûdþià? Jei ir tas ne prie ðirdies, galima buvo jaukiai pasëdëti „Arbatos magijos“ prieglobstyje, skanaujant èia pat ant lauþo garuojanèiø ávairiø arbatø, atsineðus visai ðalia esanèioje „Bebro blyninëje“ iðkeptø blynø. Maitinimas ðákart apskritai buvo geresnis nei pernai, „Bajorkiemis“, o ir „Baltieji drambliai“ árodë savo kulinarinius sugebëjimus. Malonu buvo pagelbëti ir keliems muzikantams, kurie gavæ maisto kuponus ne visada ið karto surasdavo atitinkamas maitinimo vietas. Ir jei ne vienur pasibaigæs tamsus alus (beje, alus ðá kartà buvo prastokas, bet gal bent jau ne skiestas, kaip vienu metu ëmë atrodyti?), o kitur – sidras, viskas bûtø iðvis gerai. Nelabai aiðku, kà tokiame renginyje veikë „Red Bull“ palapinë, akivaizdþiai sulaukusi kur kas maþesnio publikos dëmesio, nei anksèiau buvæs rûkalø kioskas. Vietoj ðio ðá kartà ðvietë þemën ábesta lentelë „Cigareèiø èia nëra“. Bent jau uþteko vietos albumø, atributikos, metalo dirbiniø prekyvietëms – ið Lietuvos ir Latvijos, visokiems skoniams. Ir alkotesteriui – viskas dël festivalio dalyviø saugumo...
Þadëtos didþiulës visà Lietuvà skalbsianèios liûtys ties Anykðèiais iðsikvëpë. Tik kelis kartus silpnai ðniokðtelëjo, daugiausiai naktimis. Matyt, kunigø maldos nuëjo á tà ausá, á kurià ir reikëjo. Nors tuo metu taip ir neáleido á baþnyèios bokðtà, kurio atidarymas apþvalgai buvo taip garsiai ir plaèiai paskelbtas. Ar dël to, kad mes vis tiek velniðkai atrodome? Bet ðá kartà, lyginant su ankstesniais trimis, nebuvo tokiø pragariðkø karðèiø. Vienok nemaþai festo dalyviø nërë á upës vandenis, juolab, kad puikiai sutvarkyta krantinë ir palapiniø zonos prieigos. Teko stebëti pramoginá pasiplaukiojimà baidare, kur keturi þmogënai ir ðuo, mano kaipmat pakrikðtyti „keturiais tankistais su ðunimi“, plaukë á Kavarskà. Linksmieji turistai siûlësi priimti dar vienà keliautojà, arba parveþti kontrabandos. Na, nebent tø vietoje nesanèiø cigareèiø, jei kà :).
Toliau apie muzikà, vis tik ji èia pagrindinis dalykas. Ið karto pasakysiu, kad abejose scenose besikertantys ðou laikai vertë migruoti aukðtyn þemyn (scenos buvo skirtinguose reljefiniuose lygmenyse). Patogumo dëlei nesiblaðkysiu ir aptarsiu kiekvienos scenos komandas atskirai.
Penktadienio, tryliktosios, pasiûla Roko scenoje buvo ávairi, taip pat nevienareikðmiðkai joje grojusias grupes ir vertinti reikëtø. Latviai 9HORIZON, primaiðæ savo kûryboje ávairiausiø stiliø, didelio áspûdþio nepaliko, sakyèiau, jie vis dar tebeieðko savojo muzikinio amplua. Sëkmës jiems tame kelyje. Su psichodelika draugaujantys stoner rokeriai ið Rusijos THE GRAND ASTORIA gal ir skambiai vadinasi, taèiau tos psichodelikos pervirðis ilgainiui ne tik nusibosta, bet ir ima varginti. Neturiu aiðkios nuomonës apie jø ðou, vertinèiau gana pusëtinai. Norvegai HONCHO iðsiskyrë baltai kostiumuotu, kone krepðininko ûgio vokalistu, neblogais instrumentalistais ir... beveik naftalinu atsiduodanèia muzika. Na, nenustebinsite ðiais laikais, gerbiamieji, tokiu skambesiu nieko, kol dar „gyvi“ senojo roko pionieriai, tæsiantys savo veiklà, ar á jà sugráþtantys. Nuobodu, neádomu, kas toliau...
Didelis asmeninis atradimas – latviai SOUNDARCADE. Progresyvo ir metalo simbioze dabar irgi nieko nenustebinsi, bet kaip puikiai visa tai sudëliota, iki smulkmenø apgalvota, nuðlifuota (geràja prasme)... Taigi ir skamba beveik idealiai. Likau be þado, në kiek neperdedu. Didelës pagarbos vertas vien ðios komandos nuoðirdus ir visiðkas atsidavimas tam, kà jie daro scenoje. Pagaliau ðvedø alternatyvios sunkiosios muzikos kûrëjai TRUCKFIGHTERS (beje, ðvedø grupiø ðiemet buvo itin daug) jei kiek ir nuleido susiþavëjimo Roko scenoje pasirodþiusiais atlikëjais kartelæ, tai áspûdþio tikrai nesugadino.
Velniðkà dienà Metalo scena priëmë kur kas arðesnës, dinamiðkesnës, maþiau sudëtingos ausiai muzikos atlikëjø kompanijà. Pirmiausiai joje „apðilimà“ prieð ilgai lauktà iðvykà á „Wacken Open Air“ festivalá padarë mûsø avangardinio juodmetalio propaguotojai INQUISITOR. Neþinia kodël ðá kartà jie neatsiskleidë visame graþume, kaip jau tapo áprasta ðios grupës pasirodymuose. Nemanau, kad buvo tiesiog taupomos jëgos vienam ið svarbesniø ávykiø grupës karjeroje. Galbût kortas kiek sumaiðë jaudulys prie starto linijos, atsakomybë prieð „didþiàsias“ festivalio komandas ar dar kipðas þino, kas. Pastangos buvo, taèiau iki pilnos laimës, t.y. áspûdingo ðou, kaþko pritrûko. Linkime reabilituotis rugpjûèio 1-àjà Vokietijoje ;)
Latviai SANCTIMONY kadaise buvo nemaþas atradimas. Tokie Entombediðki death‘n‘roll‘istai. Senokai juos begirdëjau, ir nors nuo to laiko didelio progreso nepamaèiau, nes varo jie savo áprastà linijà, vis dëlto pasirodymas „Velnio akmenyje“ nuteikë maloniai. Bent jau dël to, kad nemirðta kaimynø metalo scena, kokia bjauri ta ekonominë krizë bebûtø...
Jei Inkvizitoriai dar tik ruoðiasi „paimti“ Vokietijà, PARALYTIC komanda tai jau padarë pernai. Sekësi jiems neblogai, o ðtai ðiemet Vilniuje jie apðildë net thrash metalo grandus MEGADETH. Tada girdëjosi nemaþai kalbø, kad stilistiðkai ðios dvi grupës pernelyg skyrësi tarpusavyje. Uþtat „Velnio akmenyje“ stilistinë ávairovë tik á naudà. Taigi PARALYTIC èia ir þiûrëjosi, ir klausësi puikiai. Suomiø thrash‘n‘rolistai DEAD SHAPE FIGURE matyti labai fragmentiðkai, nes jø pasirodymas beveik visiðkai dubliavosi su jau minëtais latviais SOUNDARCADE Roko scenoje. Patrakëliðkas suomiø benefisas kaþkuo priminë jø tautieèiø KORPIKLAANI pasiutpolkes ar piktas IMPALED NAZARENE uþmaèias, taèiau nieko ypatingo apie juos nepasakysi.
Tuo tarpu egzotiðkojo Egipto atstovai SCARAB ið peties tvojo savo death metalà. Ir taip galingai, kad nuaidëjo toli toli, tikriausiai net iki Velnio akmeniu, pasak legendos, taip ir nesudauþytos baþnyèios. Tiesiog nuostabu. Jau vien ðis ðou galëjo laisvai tapti penktadienio vakaro apogëjumi. Betgi ne, desertui dar turime porà puikiø komandø...
Norvegai bliakeriai, su vikingø ðalmais :). KAMPFAR apskritai daug kam buvo viena pagrindiniø festivalio grupiø. Maniau, kad man tai nelabai, bet tik iki to, kol pamaèiau juos scenoje. Ten ðie senovës jûrø kariø palikuonys organizavo jei ne pragariðkai karðtà, tai tikrai „juodà“ ðou. Viskas buvo kone tobulai gerai – ávairios kompozicijos, ádomus skambesys, be dideliø kai kuriems juodmetalio grojikams bûdingø „iðsidirbinëjimø“, gera atmosfera. Laikas iki vidurnakèio prabëgo beveik nepastebimai...
Na, ir ðvedai ENFORCER, relaksui, taip sakant. Gana lengvas heavis, pagardintas speed metalo proverþiais ir thrash metalo ekspresija, buvo pats tas jau pavargusiam kûnui ir sielai. Tai buvo puiki pabaiga, ir kartu áþanga á rokotekos meniu, kuris skambëjo kaip geriausia lopðinë...
Juodoji subata festivalio dalyvius „terorizavo“ jau nuo ryto. Taigi pradësime þvalgytis po Metalo scenà. 11:30 vilnieèiai LUCIFER savo instrumentinius ir kriokimo sugebëjimus ëmësi demonstruoti jau ne stovykloje ar kitur, per garsiakalbá, o ðioje scenoje. Ir sugebëjimai tie, reikia pasakyti, kaskart tobulëja. Manau, kad ði Liuciferio sandrauga yra stabili, pakankamai stipri ir gerai susigrojusi, taigi belieka palinkëti ðiam penketui tolimesnës kûrybinës sëkmës. Po ilgesnës pertraukos sugráþæ kaunieèiai OSSASTORIUM liko iðtikimi death metalui, bet tenka pastebëti, kad dabar jø skambesys kur kas brandesnis, átaigesnis, labiau iðbaigtas. Tikëtina, kad grupë nedings ið arenos taip staigiai, kaip jau syká atsitiko, nes perspektyvø, bent jau mano nuomone, turi gerø.
Latviai SACRAMENTAL, gana sëkmingai balansuojantys tarp heavy ir thrash metalo, ne itin ásiminë savo ðou, nors dar kartà juos, manau, pamatyti norëèiau. Tuo tarpu estai HORRICANE, kadaise itin suþavëjæ „Hard Rock Laager“ festivalyje Estijoje, paskui taip pat ásiminæ Latvijoje ir galiausiai kiek anksèiau prisikviesti á Lietuvà, vël paliko labai gerà áspûdá. Tikras uraganas dvelkë nuo scenos sulig kiekvienu akordu. Estams puikiai antrino stilistiðkai panaðûs èilieèiai THORNAFIRE, paþintis su kuriais èia ir dabar taipogi paliko kuo geriausius prisiminimus.
Atëjo þvaigþdþiø valanda. Na, kelios valandos. Pirmàjà pradëjo daug apðnekëti, ir daugelio laukti gotiðkieji doomeriai LAKE OF TEARS. Atmosferinis skambesys, graþios kompozicijos, átaigus vokalas ir romantiðkai aðtri muzika – idealus komplektas paskutiniam festivalio vakarui. Nors nerinkau ðios grupës diskografijos, apie jà þinau tiek daug, kad galiu atsakingai konstatuoti: tai bet kurio festivalio paþiba...
Prancûzø sunkiosios muzikos scenai nuo seno jauèiu ypatingas simpatijas. Dël to, kad èia kiekviena grupë kaþkuo iðskirtinë, nepasiklydusi muzikiniø ieðkojimø kelyje ir neuþsiciklinusi skambesio kanonuose. ALCEST ne iðimtis. Jau temstant, ðviesø aureolëse skendinèioje scenoje , ðie vienu þodþiu nenusakomo stiliaus atlikëjai, galima sakyti, uþbûrë savo dainomis. Tokio áspûdþio niekaip nepaliktø paprasèiausias jø albumø klausymas grotuve. Daugiau þodþiø nebereikia...
Norvegai AURA NOIR, ið kuriø buvo daug tikimasi ðiame renginyje, netikëtai atvyko be vieno nario, kuriam sutriko sveikata. Nors buvo laukiama, kad ir be jo grupë pasirodys ástabiai, to nenutiko. Instrumento trûkumas buvo juntamas. Ir blankokas ðou pakankamai nuvylë. Turbût teks palaukti geresniø laikø...
Èia leisiu sau perðokti prie Roko scenos ávykiø kronikos, nes apie britus ANATHEMA neiðeina kalbëti kitaip, kaip apie absoliuèius festivalio headlainerius. Nors kai kas ir porino, kad ðiemet tokiø apskritai nebuvo... Taigi ðvedø rokeriai BLOWBACK. Nieko naujo, nieko gero. Neádomûs jie pasirodë besà, kaþkokie beveidþiai. Uþtat britai HAKEN, progresyvaus roko atlikëjai, suþavëjo ne tik savo retro stiliaus apranga ir ðukuosenomis, bet ir kokybiðka, patrauklia, stipria muzika. Kur kas vëliau po ðio pasirodymo prie blyninës teko sutikti vienà jø nará, ðis iðgirdæs, kad maèiau jø pasirodymà, itin dþiaugësi ir taip ásiðnekëjo, kad tuokart nebereikëjo jam në blynø :). Smagø pokalbá nutraukë tik ðeðtadienio naktá pliûptelëjæs stipresnis lietus, kaip tik per HAKEN tautieèiø ðou. Apie já vëliau.
Vienintelë grupë, kurios nemaèiau, buvo mûsø FREAKS ON FLOOR. Tikrai nekraipiau dëmesio á kalbas, kad jie èia iðvis ne á temà. Tiesiog jø pasirodymo laikas sutapo su LAKE OF TEARS antràja ðou puse, be to, labai norëjosi pagaliau pailsëti ir tuo metu niekur nebeiti nuo Metalo scenos. Prie Roko scenos vis tik sugráþta buvo, grojant dvejoms paskutinëms grupëms joje. Ðvedai ilgiausiu pavadinimu NEW KEEPERS OF THE WATER TOWERS ir ne kà trumpesniu stilistinio jø apibûdinimo sàraðu. Nors dël daþno ritmikos ir skambesio motyvø kaitaliojimosi jø klausytis sunku, viskà atpirko nuoðirdus bendravimas su publika. Bet ir jø muzika net labai verta dëmesio. Dargi verta paþiûrëti á ðios grupës nuotraukas – bent vienoje ið jø á mus þvelgia tarsi ið Anapilio gráþæs Romas Kalanta...
Suomiai HEXVESSEL ir jø psichodelinis neofolkas. Psichodelikos èia nedaug (laimei). Folko – taipogi (èia turbût nelaimei :)) Tai kà gi ði grupë groja? Nelabai ir aiðku, nors pasirodymas jø buvo visai simpatiðkas. Paliksime ðá klausimà atvirà...
ANATHEMA. Seniai seniai ði grupë viena pirmøjø praskynë kelià á Lietuvà uþsienio sunkiosios muzikos atlikëjams. Tada jie buvo jauni, paðëlæ, grojo tikrà doom death metalà ir sukëlë èia tikrà publikos euforijà. Bëgo metai, keitësi grupës sudëtis, o stilius pakito dar kardinaliau. Kai kurie jos nariai mûsø kraðtà dar kartà aplankë pavieniui, taèiau ðie vizitai në ið tolo nepakartojo anuometinio triumfo. Ir ðtai po daugelio metø, tiesa, jau ðiuolaikinë ANATHEMA, vël pas mus. Kaip minëjau, prapliupo lietus, turbût kad ðou bûtø ypatingesnis. Laimei, jis tæsësi neilgai, ne dvi valandas, kaip britø koncertas. O ðis buvo tikrai neeilinis. Naktis. Tamsà skrodþia tik ðviesos. Liejasi lyriðka, atmosferinë muzika. Po kiekvieno kûrinio – tai prisiminimai apie ankstesná apsilankymà pas mus, tai padëka uþ dabartiná palaikymà... Bet kas tai? Paskutines kokias 40 minuèiø skamba... senoji ANATHEMA kûryba? Tikrai taip. Vienas po kito atliekami laiko patikrinti, bet vis dar puikûs kûriniai. Paþástami iki sielos gelmiø. Nenusibodæ. Tiek metø laukti, kada vël nuskambës scenoje... Ir kas pasakys, kad vël pamatyti ðià grupæ nebuvo verta? Visus mestus akmenis atmuðiu :).
Girdëjau, kad þmoniø ðiemet buvo kone daugiausiai ið visø keturiø „Velnio akmens“ vyksmø. Galbût, net apyrankiø, sako, pritrûko... Jei taip, turbût reikia sveikinti organizatorius. O uþbaigsime, ir tos 31 grojusios grupës vardu, palinkëjimu: kad kelias á penktàjá „Velnio akmená“ nedulkëtø...
Portale www.ferrum.lt paskelbtà informacijà naudoti, cituoti ar kitaip
atgaminti kitose interneto svetainëse ir tradicinëse þiniasklaidos
priemonëse be redakcijos sutikimo draudþiama.
|
.jpg&contenttype=jpeg)
