„Tëvynei 2012“ – lietuviðkas desantas ir italø legionieriai
Birutë,
2012-03-27
Foto: Crazyte. Daugiau foto: èia >>
Jau raðydama áspûdþius apie kovo 9 dienos „Brutal Madness Fest“ prasitariau, kad muzikinis savaitgalis nusimatë itin turiningas. Kur gi ne – vos vienos dienos pertrauka tarp dviejø renginiø toje paèioje vietoje. Dar ir kovo 11-oji iðpuolë sekmadiená, taigi jokio poilsio po tokio maratono... Bet pasirinkau savanoriðkai, taigi kaltinti lyg ir nëra ko.
Ðalies nepriklausomybës ðventë tradiciðkai paþymëta eitynëmis, kuriose pati nedalyvauju dël tam tikrø asmeniniø sumetimø. Taèiau sudalyvauti mûsø ratuotø plieniniø þirgø savininkø klubo irgi tradiciðkai jau daug metø rengiamame koncerte visada stengiuosi. Taigi ir ðá kartà nepatingëjau jau 16 valandà uþsukti á „Propagandà“, kur visus susirinkusius þadëjo linksminti keturios lietuvaièiø komandos, o jø ðou turëjo apvainikuoti saulëtosios Italijos atstovai. Ryþausi „paaukoti“ pusæ sekmadienio dar ir dël to, kad „Tëvynei“ manau esant labai gerà bûdà atþymëti tautinæ ðventæ ir galiu tik pagirti organizatorius uþ didelá ir nenuilstamà pasiðventimà ðiam reikalui.
Taigi JUODVARNIS Sunkiàjà patriotinæ muzikà grojantys jaunuoliai kelis kartus spëjo pakliûti akiratin, ir visus juos paliko labai malonius áspûdþius. Ðá kartà jie, sprendþiant ið publikos reakcijos, pateko ne visai á jø muzikai tipiðkà aplinkà, bet lietuvybës gaida nugalëjo ir èia. Smagaus pasirodymo eigoje gana vangiai reagavæ þmonës pagaliau iðsijudino ir pabaigoje jau visai entuziastingai bujojo. Kaþkodël prisiminiau graþiàjà mûsø liaudies pasakà apie dvylika broliø juodvarniø. Mëgsta ðá motyvà mûsø sunkiosios muzikos atlikëjai – ir „Obtest“ albumas taip tituluojamas, o èia, þiûrëk, ir visa grupë taip pasivadinusi... Gera grupë. Lauksime kitø susitikimø.
Kas gi neþino roko scenos veteranø, kurie jau daugiau kaip tuzinà metø neða niekintos, draustos, kritikuotos, koneveiktos, o galiausiai ir pagirtos muzikos vëliavà? Ji ne trispalvë, taèiau ðie solidûs vyriðkiai, kaip kokie piligrimai, tvirtai eina koja kojon ir laikosi kadaise uþsibrëþto tikslo. Teisingai, jø grupë ir vadinasi PILIGRIMAS. O jos visada laukia ir jà gerbia kelios melomanø kartos. Ðá kartà pasikvietæ senuosius rokerius á ðventiná koncertà, organizatoriai pataikë tiesiai á deðimtukà. Publika kaip reikiant ásilinksmino, daugelis net uþmirðo þiûrëti maþosios salës ekrane besisukanèius pernykðèio festivalio „Kilkim þaibu“ vaizdus. Salëje pasidarë jei ne ankðta, tai karðta tikrai. Tiek nuo ðëlsmo, tiek nuo gerai þinomø ðios grupës hitø. Lietuviðkø – ar daug naujosios kartos grupiø taip gerbia savo kalbà? Na, ne pamokslams èia vieta, bet Piligrimieèius verta gerbti dar ir dël to. Ðaunus pasirodymas, kupinas energijos ir nuoðirdumo. Ir tai lietuviðko roko istorija...
Kad istorijos nesuklastosi, netrukus imasi árodinëti DIKTATÛRA, vienintelë dalyvavusi visuose „Tëvynei“ koncertuose. Jos galima nemëgti, ignoruoti ar nuo jos kaifuoti – vis tiek ðie vyruèiai yra tokie kokie yra. Pasklinda keistos kalbos, neva jie susipyko su ðiaip itin gausiai á jø pasirodymus susirenkanèiø skinø subkultûros atstovais ir ðie neateis á renginá. Tiesa, pastarøjø gretos iðties buvo kur kas retesnës nei kitus metus, bet kad DIKTATÛROS repertuaras buvo entuziastingai palaikomas, tai faktas. Ir trispalvë plaikstësi, kaip turi bûti. Ir „Lietuva lietuviams“ skambëjo, nors ðá ðûká daug kas vertina dviprasmiðkai. Ir kone mintinai þinomos patriotinës (oponentus jau girdþiu tariant „nacionalistinës“) dainos liejosi laisvai. Kà gi, retai matoma komanda sutvojo iðties smagiai ir tik po geros valandos paliko scenà. Kam?
Ogi èia gana netikëtai pakviestai gotiðkàjai SIELAI. Susidarë áspûdis, kad grupës buvo renkamos pagal tokius kriterijus: lietuviðkas pavadinimas – lietuviðki tekstai, o muzika, sakykim, suderës savaime. Ko gero, tai ir buvo renginio, kurá asmeniðkai gerbiu, matau daug jo gerø pusiø ir linkiu geros kloties, koziris. SIELA dainavo ið visos sielos, kas tikriausiai pasiekë ir kitø sielas. Ðtai koks eilëraðtukas gavosi. O jei rimtai, ðios uteniðkiø grupës dainos man itin savos ir mielos, ir svarbiausia – nenusibostanèios. Tai ir stengiuosi nepraleisi progos juos pamatyti. Ðtai ir èia lietuviðki tekstai, ir jø klausantis supranti vienos archajiðkiausiø kalbø groþá. Ne lingvistines tiesas dëstyti èia ruoðiuosi, tiesiog sakau, kad savo þodþio menkinti nevertëtø...
LEGITTIMA. Dar gerokai prieð italø pasirodymà teko su jais pabendrauti prie baro – pasirodë savi, linksmi, net juokingi vyruèiai. Ásivaizduokite, kà jie turëtø iðdarinëti ant scenos? Po kiek ilgesnës pertraukos netrukus tai ir pamatëme. Pankiðka dvasia, italiðkas romantizmas, linksmi plauèiai ir patriotinës nuotaikos – taip trumpai galima apibûdinti ðá kvartetà. Nors dainos gana vienodos, taèiau itin nuotaikingos ir smagios. Tada jau ásismagino ir pogo mëgëjai, ir visi kiti, dar pasilikæ salëje. Ypaè ásiminë kûrinys apie legionierius, kurio þodþiø, aiðku, nesuprasi (italai irgi patriotai – dainuoja sava kalba), bet dvasià pajusti gali kuo puikiausiai. O èia nei ið ðio nei ið to keli aistruoliai ëmë ðlovinti B.Musoliná, kas LEGITTIMA vyrukams, atrodo, labai patiko. Tai ir uþkûrë jie dar karðtesnæ pirtá, kuri, rodos, niekada nesibaigs...
Nenoriu per daug liaupsinti ðio renginio, nes Zaratustra neleidþia :). Bet vis tiek jis, nori to kas ar ne, tampa savotiðku trankiu pavasario ðaukliu ir vieninteliu tradiciniu renginiu, vykstanèiu tà paèià dienà – tà, kurios minëjimui jis ir skirtas. Taigi pasveikinkime vieni kitus „kitaip“ sutikus dar vienà kovo 11-àjà. Tegul tai bus triumfo, o ne neapykantos diena...
Portale www.ferrum.lt paskelbtà informacijà naudoti, cituoti ar kitaip
atgaminti kitose interneto svetainëse ir tradicinëse þiniasklaidos
priemonëse be redakcijos sutikimo draudþiama.
|
.jpg&contenttype=jpeg)
