„Vilkø þiemà“ atðventus, galima laukti vasariniø þaibø
Birutë,
2011-12-16
Foto: Crazyte. Daugiau foto: èia >>
Nors ðiemet þiema vis dar nesukaustë ledais þemës, o ir griausmas su þaibais ne kartà nudundëjo, gruodþio 10 dienà ðventëme þiemà su vilkais, likus pusmeèiui iki vasariniø þaibø: klube „Propaganda“ Vilniuje karingojo festivalio „Kilkim þaibu“ organizatoriai sumanë þieminæ fiestà – festivalá „Vilkø þiema“.
Tiksliai nurodyta renginio eiga leido tikëtis startà nevëluosiant. Taèiau, kai spëriai uþlëkiau ant Taurakalnio, nes maniausi vëluojanti 15 minuèiø, nosimi atsirëmiau á uþdaras salës duris. Kà gi, bent pasportuota... O kai durys neatsivërë dar beveik valandà, ëmë sklisti visokios paskalos. Pradedant tuo, kad grupës pavëlavo atvykti ir laiku nepadarë soundchecko, baigiant tuo, kad nebus lenkø VESANIA. Asmeniná apsisprendimà pagerbti „vilkus“ nemaþa dalimi lëmë ði komanda, taigi sunerimau ir tuoj trumpam nuo organizaciniø rûpesèiø atitraukiau „Pikuolio“ galvà. Pasirodo, gandai ir liko gandais – grupës bus visos. Jau ramu...
Po 18 val. scenoje iðvystame saviðkius KIELWATER. Po ilgokos pertraukos, tas tiesa. Ir ið karto ði komanda maloniai nustebina. Seni kûriniai nuskamba kaþkaip ðvieþiai, vokalistë galbût kaþkur eina balso lavinimo ir valdymo mokslus, nes nebëra vokalo „pertempimo“ ir anksèiau erzinusio spiegimo. Dairausi aplink – þmoniø jau ið pat pradþiø nemaþai. Dþiugu, ne vien entuziazmas organizatoriams leis iððaukti „þaibus“. Tuo tarpu pirma grupë groja, groja, groja, rodos, jau ir nurodytas laikas baigësi. Nieko labai blogo, nes KIELWATER pasirodë iðties ðauniai, bet... Renginys jau ir taip nesibaigs 1:00, tas akivaizdu. O ðtai patys muzikantai netrukus prasitaria, kad neþinodami jiems skirto laiko, sugrojo 20 minuèiø ilgiau!
Laukiam tæsinio. Þmoniø daugëja, tarp pradþioje atrodþiusios pakankamai specifinës publikos padaugëjo „sunkiøjø“ renginiø „etatiniø“ lankytojø. O scenoje – LUCTUS. Ðie gana retai koncertuojantys jaunikaièiai ypaè laukiami juodmetalio gerbëjø. Vos uþëjus á salæ, pasijuto didelis garso perteklius. Nors garsas kokybiðkas, kiek galima iðpeðti gera akustika nepasiþyminèioje erdvëje, ausys juk ne geleþinës. Kai bûgneliai pradeda signalizuoti „sos“ ir ausyse jau spengë, salæ palieku. Uþ jos ribø dreba sienos, bet nors galima normaliau klausytis. Tik toli nenueisi, nes ekrane maþojoje salëje sukasi ðiømetiná „Kilkim þaibu“ festà pristatantis DVD. Tuo tarpu LUCTUS, nors tai nëra mano mëgstamas stilius, sugroja ugningai ir þvaliai. Ir, berods, nevirðija jiems skirto laiko :).
„Propagandos“ prieigose stovi máslingas þalias mikroauobusas, kuriame kartkartëmis pradingsta ir vël atsiranda kai kurie þiûrovai. Smalsumas nuveda prie jo, o kas ir kaip vyko viduje – istorija nutyli... Uþtat muzikinë fiesta tæsiasi, OBTEST. Labai gerbiu ðiuos mûsø scenos mohikanus uþ iðtvermæ ir ilgametæ patirtá, taèiau iðbûti valandà salëje, kai laukia dar trys grupës, nesiryþtu. Taigi uþeinu ten fragmentiðkai, ir kiekvienà kartà uþtaikaikau skambant „kultiniams“ kûriniams... Kadangi ðios grupës repertuaras daug kam þinomas mintinai, neverta jo minëti. O èia sklinda gandai, jog kaþkas ruoðiasi kelti sparnus á uþjûrius, kaip tikras „sakalo vaikas“, kaþkas pribrendo soliniams koncertams... Bet, kaip sakoma, pagyvensim – pamatysim, o tuokart galima dar kartà pasveikinti OBTEST paskleidus karingà pagoniðkà dvasià.
Ilgesnë pertrauka iðduoda, kad liko ákalti tris „vinis“. Pirmieji „kalviai“ – visada laukiami broliukai latviai SKYFORGER, kurie ne tik yra viena þinomiausiø ir smarkiausiø Baltijos grupiø, bet ir nuoðirdûs, paprasti þmonës. Kartu atvyko ir daugiau jø tautieèiø, taigi smagu pasiðnekuèiuoti su seniai bematytais personaþais.
SKYFORGER. Simboliðka, bet kitàkart nematomi kelis metus, ðiemet jie Lietuvoje jau antràsyk. O dar simboliðkiau, kad prieð tai pasirodë bûtent „Kilkim þaibu“. Taigi dabar jau pasiruoðiu iðtisiniam ausø iðbandymui. Ádomus muzikantø ávaizdis – uniformos, dygliuota tvorelë scenoje... Bet dainos tos paèios – dvelkianèios tautiðkumu, senovine dvasia, stiprios ir patrauklios. Vëlgi neverta daug ðnekëti apie dainø sàraðà, nes SKYFORGER gerbëjams jis gerai paþástamas. O jø èia tikrai daug – beveik pilna salë. Tolesni ávykiai parodys, kad latviai tà vakarà (na, jau naktá) sutraukë bene daugiausiai publikos. Ir valanda su viena pagrindiniø renginio grupiø, man asmeniðkai visada labai laukiama, prabëgo vienu ypu. Ir kaip ir kitus kartus, labai maloniai. Jau dabar laukiu, kada pavyks SKYFORGER vël kaþkur uþmatyti...
Tikriausiai karingumas, kurio netrûksta latviø muzikoje, persiduoda publikai, nes èia pat uþ salës durø subræsta truputá krauju nudaþytas konfliktas. Vis dëlto „kariai“ greitai atlyþta, ir vël viskas ramu. O laukiam dabar baltarusiø GODS TOWER, kurie Lietuvoje taipogi jau tapo savotiðku „kultu“, nors tai, berods, vos treèias jø vizitas. Artimiausias kitas buvo kaip tik ðiemet „þaibuose“, taigi vël gana simboliðkas akcentas „Vilkø þiemai“. Jei prisiminsime CHEMICAL WARFARE laikus (susikûræ jie vadinosi bûtent taip), grupei jau daugiau nei 20 metø. Taigi yra kà parodyti gerbëjams. Ir grupë ði verta pagarbos, nes sugebëjo atsitiesti ir sugráþti po vieno ið pagrindiniø nariø netekties. Paþiûrëjus á jiems groti skirtà laikà, lyg ir headlineriai, nors dar yra VESANIA. Aiðku, iðbûti vienoje vietoje virð valandos, juolab vis labiau ásigalint nuovargiui, sudëtinga, taigi migruoju á laukà ir atgal. Nors GODS TOWER muzikos þavesys ir jëga kaip magnetas traukia ilgiau bûti salëje nei uþ jos ribø. Nëra kà èia daug ðnekëti – ðou buvo puikus. Ir gerai, kad kaimynai, apie kuriuos istorija ir politika byloja dviprasmiðkai, turi tokiø muzikos „perliukø“.
Renginys turëjo baigtis prieð valandà... Nuovargis lenkia taip, kad labai praverstø degtukai, prilaikantys sunkius akiø vokus. Deja, aplinkui rûkantieji su þiebtuvëliais, taigi tenka pajungti savas pastangas. VESANIA pradeda jau po antros naktinës valandos. Senokai bematytos grimuotos fizionomijos kelia greièiau ðypsenà nei nostalgijà vienam ið tipiðkø bliakeriø atributø. Nors ðiø lenkø grimas visai elegantiðkas. Ði komanda taipogi pakankamai ilgaamþë, ir sugebëjo nepranykti didþiulëje savo ðalies juodmetalio ir mirtmetalio grupiø ðeimoje. Paskutinë renginio komanda groja kokiam ketvirtadaliui buvusiø þiûrovø, nors be kompromisø stengiasi juos papirkti savo skambesio arðumu, nirtuliu ir greièiu. Lenkø metalo scena unikali – nors yra tam tikras regioninis skambesio ðablonas, kiekviena komanda turi savitø niuansø. Tas pats pasakytina apie VESANIA – vos simfoniniu skambesiu „pagraþintas“ black metalas lyg ir daug kartø girdëtas, bet vis tiek turi kaþkokio originalumo. Trimis kûriniais lieku visai patenkinta.
Deja, jau 2.30. Toliau, taip sakant, ásijungia „force majeure“. Ausys atbuko, akys pavargo, kojos vos laiko – kokia jau tada klausymosi kokybë... Taigi pasinaudoju komplektuojamo ekipaþo situacija ir palieku ðià parapijà. Kada ir kaip vilkai „gráþo á savo irðtvà“, tegul papasakos paskutiniai palikæ „Propagandà“ ankstyvà gruodþio 11-osios rytà. O ði kronika èia ir baigsis. Iki vasaros, pakilsime þaibu!
Portale www.ferrum.lt paskelbtà informacijà naudoti, cituoti ar kitaip
atgaminti kitose interneto svetainëse ir tradicinëse þiniasklaidos
priemonëse be redakcijos sutikimo draudþiama.
|
