2011 m. „Þaibai“ nuskambëjo galingai
Seniukas,
2011-08-01
Foto: Crazyte. Daugiau foto: èia >>
„Ei, varysi á „Kilkim þaibu“?“
„Þinoma. Kaip visada.“
Turbût toks pokalbis buvo daþnas ðiø metø pirmoje pusëje. „Þaibai“ galingai skambëjo jau ið pat pirmøjø anonsø, kai vasará buvo paskelbti pirmieji dalyviai: rumunø black metalo paþiba NEGURA BUNGET, gudø prisikëlëliai GODS TOWER ir ne ypaè daþnai scenoje matomi kaunieèiai LUCTUS. O paskui pasipylë kaip ið gausybës rago: MEKONG DELTA, ROTTING CHRIST, SKYFORGER, MERESSIN... Jokiø abejoniø negalëjo likti. Reikia vaþiuoti.
Ðiemet nusprendæ „Kilkim þaibu“ festivalá susieti su Rasø ðvente, organizatoriai nepraðovë pro ðalá, nes abiejø ðvenèiø sujungimas dviejø dienø festivalá pavertë kur kas platesnio akiraèio, nei tik metalinës muzikos, renginiu. Ðiemetiniuose „Þaibuose“ buvo ypaè daug folkloro – ðios pakraipos kolektyvai uþpildë bemaþ visà pirmàjà festivalio dienà.
Kadangi pats nesu labai didelis gryno folkloro mëgëjas, pirmosios dienos programoje domino tik du kolektyvai: SKYLË ir NEGURA BUNGET. SKYLËS ilgai aptarinëti tikriausiai neverta, idant ferrum.lt labiau yra skirtas sunkiajai muzikai, nors trumpai uþsiminsiu, kad SKYLË, pastaruoju metu itin susidomëjusi baltiðkàja prigimtimi, atitinkamai sudëlioja ir savo koncertinæ programà, kurios pagrindà sudaro albumø „Povandeninës Kronikos“ ir „Broliai“ dainos. Dël to ðiek tiek apgailestauju, nes SKYLËS „pieveliø himnai“ apie studentiðkà „sausrà“, tris mirksnius prieð auðrà ar nusipirktà balalaikà yra ne kà maþiau þavi istorija. O gal vilnieèiai, atsiþvelgdami á festivalio istoriðkai susiklosèiusá „profilá“, specialiai grojo vien rimtus kûrinius? Retorinis klausimas. Ta proga einu á grotuvà ásidësiu „Lukiðkiø Pievà“...
Antroji pirmo vakaro vinis – NEGURA BUNGET. Kad tai bus iðskirtinis pasirodymas, rodë vien neáprastø instrumentø gausa ant scenos. Ádomu, festivalio organizatoriai ið rumunø pateikto pageidavimø sàraðo, vadinamojo „raiderio“, suprato kur kà statyti? Kaip ten bebûtø, visi instrumentai savo vietose ir... magija prasidëjo. NEGURA pradëjo groti. Gal net ne groti. Burti. Burtais galima bûtø pavadinti visà NEGURA BUNGET pasirodymà. Gitaristas ir vokalistas Fulmineos su publika bendravo pakankamai nedaug, bet uþteko, kad festivalyje bent po vienà kartà taisyklingai nuskambëtø NEGURA BUNGET gabalø pavadinimai. Nepamirðo rumunai savo ankstyvosios kûrybos, bet kartu leido pasimëgauti ir muzika ið pastarojo opuso „Vîrstele Pămîntului“. Tenka pagirti „Kilkim þaibu“ organizatoriø sprendimà átraukti NEGURA BUNGET á pirmàjá vakarà, nes bûtent sveèiø ið Rumunijos atmosferiðka ir gili muzika panardino visus festivalio sveèius á magiðkos Rasø nakties gelmes.
Festivalio naktis, sako, irgi buvusi áspûdinga. Ðokiai aplink lauþà, braidymai Lûksto eþere ir kiti smagûs Rasø ðventës atributai átraukë visus iðtvermingiausius. Deja, tarp iðtvermingiausiøjø manæs nebuvo.
Kitos dienos koncertas turëjo prasidëti gana vëlai – 14 valandà. Dar vienas sveikintinas organizatoriø sprendimas, kadangi buvo pakankamai laiko atsigauti, iðsimiegoti ir sukaupti jëgas antrai dienai, kuri þadëjo bûti dar intensyvesnë.
Taigi pirmoji grupë antràjà dienà – LUCTUS. Tenka apgailestauti, kad kol kas ðiai grupei didþiuosiuose festivaliuose tenka groti dienos metu. Neabejoju, kad su tinkamu apðvietimu LUCTUS karinga muzika skambëtø kur kas stipriau. Visgi ðios grupës (projekto?) muzikantø tarpusavio bendravimas uþ scenos ribø duoda vaisiø, nes visi keturi muzikantai jauèiasi ant scenos jaukiai, muzika skamba tvirtai. LUCTUS dainos apëmë didþiàjà dalá diskografijos: nuo „Ad Arma“ iki „Jauèiant Pabaigà Arti“. Publika ðiek tiek apsnûdusi, bet tai normalu – metalas, kaip ten bebûtø, yra tamsos muzika, todël prie dienos ðviesos jis ðiek tiek netenka savo svorio. Tenka pripaþinti, kad LUCTUS teko nelabai dëkingas vaidmuo – atidaryti renginá, bet su savo uþduotimi kaunieèiai susidorojo puikiai. Be to, pabaigai parengë siurprizà – Kauno metalo legendos ANGIES dainos perdirbtà versijà. Ir kas dar smagiau – su senuoju ANGIES vokalistu Aivaru. Atrodo, kad ðis vyrukas savo vokalinio kredito niekur neiððvaistë, greièiau atvirkðèiai – daina „Sugráþimas“ skambëjo puikiai. Uþ malonø siurprizà ir savo pirmtakø palikimo puoselëjimà padëka LUCTUS.
Po LUCTUS tenka daryti pertraukà, todël ukrainieèius KHORS iðgirstu tik viena ausimi. Kiek iðgirstu, didelio gailesèio dël to nejauèiu. Reikia spëti apsisukti iki GODS TOWER pasirodymo.
GODS TOWER. Bent jau man ðie du þodþiai turi magiðkà reikðmæ. Uþpraeità deðimtmetá Lietuvoje ypaè populiarûs gudai iki savo iðsiskirstymo spëjo Lietuvoje apsilankyti tik kartà. Ir tai tuomet viskà sukniso ypaè tragiðkas garsas „Pepsi Zete“, todël visà jëgà tekdavo pasisemti ið áraðø. Po gitaristo Aleksandro Urakovo mirties iðvysti GODS TOWER gyvai net neturëjau vilèiø, o èia ðtai –GODS TOWER groja „Kilkim þaibu“! Pirmas gabalas – „Seven Rains Of Fire“. Kaip tyèia, pradeda lyti, bet ar gali sutrukdyti keli vandens laðai mëgautis nepakartojama GODS TOWER muzika? Bijau iðsiplësti, raðydamas apie gudø pasirodymà, nes riba tarp seilioniø ir susiþavëjimo yra labai menkutë. Smagu buvo tai, kad lietuviai (kartu su atvykusiais gudais) ypaè palaikë GODS TOWER ir tai neliko nepastebëta. Vokalistas Lesley Knife, prieð pradedant groti dar negirdëtà „Evil“, nuo susijaudinimo sunkiai rado þodþiø padëkoti susirinkusiems. Nuoðirdu ir stipru. Lesley, pasirodo, në kiek nepraradæs savo vokaliniø sugebëjimø, dainuoja kaip ið pypkës, be uþlûþimø ir karkimo. Reikia pagirti ir naujàjá GODS TOWER gitaristà Dmitrijø Lazarenko, kuriam teko nelengva uþduotis uþpildyti A. Urakovo paliktà tuðtumà, bet vyrukas su ðiuo uþdaviniu puikiai susidorojo. Matyti, kad muzikantas pats mëgaujasi kiekviena iðgrota nata. Mëgaujasi natomis ir publika – smagu matyti senus krienus, ásijautusius á savo auksinës jaunystës laikais klausytas nuklausytas dainas. Smagu ir paèiam dainuoti mintinai þinomus dainø þodþius...
Kai pasirodymo viduryje iðgirdau „Twilight Sun“ pirmuosius akordus, supratau, kad nieko geriau ðiemetiniuose „Þaibuose“ nebeiðgirsiu. Kaifuoju nuo kiekvieno garso iki pat „Mysterious“, kuriuo GODS TOWER baigia savo koncertà. Dabar jau man ateina laikas beveik apsiverkti. Einu tolyn nuo scenos. Atsigauti.
Deja, bet po GODS TOWER turi groti MERESSIN ir, kadangi turëjau ðiokios tokios „uþklasinës“ veiklos, ðiø þemaièiø pasirodymà praleidau. Ið tolo girdëjau tek gabalus ið „Baphomet‘s Call“, tiek naujuosius kûrinius þemaitiðkai. Në kiek neabejoju, kad Telðiø metalistai dëjo ið peties ir jø pasirodymas buvo vertas dëmesio, bet... iki kito karto. Labiausiai laukiam naujo albumo!
Gaila, kad viskas taip susidëliojo, bet vietoj MERESSIN galëjau paþiûrëti tik po jø grojusius rusus TEMNOZOR. Bene blankiausias antrosios „Þaibø“ dienos pasirodymas. Ðabloniðka folkas-metalas-folkas-metalas formulë këlë snaudulá, todël nebuvo sunku TEMNOZOR pasirodymà skirti bendravimui su draugais ir paþástamais. Bendravimui laiko buvo pakankamai, juolab, kad po TEMNOZOR buvo numatyta pertrauka iki taip vadinamosios esminës „Kilkim þaibu“ trijulës: MEKONG DELTA, SKYFORGER ir ROTTING CHRIST.
Po pertraukos – paskutinis dalis, paskutinis trenksmas. Prasideda jis MEKONG DELTA. Grupë, privertusi daug kà pakelti antakius ir pagûþèioti peèiais: „Kà jie veikia „Kilkim þaibu“. Visgi organizatoriø sprendimas pakviesti „mekongus“ pasiteisino 100 proc. Pirma, vokieèiai leido atsikvëpti nuo gausaus folkloro prisotintos muzikos srauto; antra, MEKONG DELTA – thrash metalo legenda, linksniuota tarp metalistø daugiau kaip 20 metø. Ir ðtai – MEKONG DELTA Lietuvoje. Pasiruoðiu mëgautis senu geru thrashu ir... ko tikiuosi, tà ir gaunu. Tiek seni, tiek nauji kûriniai plaukia ne pro ausis, kaip áprasta, o pro smegeninæ. Kaþkur giliai kabina „mekongø“ muzika, kaþkokios keistos mintys kyla jø beklausant. Natos, tarsi smegenø impulsai, laksto ðen bei ten, ið chaoso sudarydamos vienà didelá, sudëtingà atomo pieðiná. Stipru. Áspûdinga. Ir techniðka. Kaip man rëkia á ausá vienas gitaristas: „Nu n...ui jiems reikëjo parodyti, kaip að nemoku groti???!!!” :) Dþiugu ir tai, kad vokieèiai nepiktnaudþiavo naujàja kûryba, o ir ið jos atsirinko bene stipriausius gabalus. Dar vienas ðûvis á deðimtukà.
MEKONG DELTA árodë, kad festivalio organizatoriai nuspëjo teisingai – kiekvienos grupës pasirodymas yra tarsi atskiras koncertas ir grupës, nepaisant jø stiliaus, poþiûrio ir kitø ypatybiø, viena kitai niekaip netrukdo.
Trumpa pertraukëlë, ir scenoje pasirodo lietuviø numylëti, nuþiûrëti ir iki skausmo þinomi SKYFORGER. Be puikiai paþástamø dainø ið „Perkonkalve“, „Kurbads“ ir kitø diskø, vienas dalykas ypaè ásiminë – ðie latviai YRA pasaulinio lygio grupë. Truputëlá apima nacionalinis apmaudas, kad dvi grupës – viena ið Lietuvos, kita ið Latvijos – pradëjo tuo paèiu metu, turëjo tas paèias galimybes, o ðiandien jas skiria didþiulë kokybinë praraja. Tenka pripaþinti, kad SKYFORGER nuþengë labai toli: instrumentø valdymas, povyza scenoje, bendravimas su publika ir tarpusavio supratimas tiesiog negalëjo nekelti pasigërëjimo.
Buvo truputëlá smalsu, ar SKYFORGER gyvai pagros „Akmens Sargs“, kurioje, be áprasto vokalisto Peterio balso, skamba growlas. Turbût dël to, kad growlà minëtoje dainoje ádainavo ne pats Peteris, SKYFORGER ðios dainos á grojamø kûriniø sàraðà neátraukë. O gaila. Ðiek tiek agresyvesnës smarvës nebûtø pakenkæ. Pasirodymo pabaigoje SKYFORGER pasinaudoja tarnybine padëtimi ir nuo scenos sveikina festivalio organizatoriø Daividà. Visi ploja. Ploju ir að. Nuoðirdþiai. Visgi, nors ir suprantu, kad tai buvo spontaniðkas ir ðiltas gestas, SKYFORGER koncertas, ðvelniai tariant, nebûtø nukentëjæs ir be jo. Tam yra uþkulisiai, gerieji þmonës.
ROTTING CHRIST. „Liabas, Lietuva!” – pirmieji Sakio Tolio þodþiai nuo scenos. Daug pagarbos ir dëmesio savo klausytojams ROTTING CHRIST pavertë turbût viena mëgstamiausiø lietuvaièiø grupiø. Ið tiesø, „rotingai“ nepamirðta, kas juos iðkëlë ant scenos ir dël ko jie scenoje laikose daugiau kaip 20 metø. Na, o publika „Þaibuose“ galëjo mëgautis geriausiais ROTTING CHRIST gabalais. „Aealo“ kûryba tikrai nesudarë didþiosios graikø dainø dalies, buvo palikta daug vietos klasikiniam ROTTING CHRIST repertuarui. Sakis – be abejo, centrinë figûra grupëje – sëkmingai diriguoja keliems tûkstanèiams þmoniø. Nereikia mokëti mintinai þodþiø – ROTTING CHRIST muzika jauèiama ðirdimi. Paèioje pabaigoje Sakis pasirodo scenoje pasidabinæs veidà dengianèiu ðalmu. Dar vienas spontaniðkas (?) veiksmas, tik ðá kartà ir laiku, ir vietoje. „Non Serviam“ uþkeikimu baigiasi geriausias „Kilkim Þaibu“ per visà ðio dràsaus ir stipraus festivalio istorijà.
Kà veikti? ROTTING CHRIST energijos uþsikrovusiam á palapinæ lásti dar nesinori, tad tenka susirasti lygiai taip pat áelektrintus draugus ir nutûpti po skëèiais, kur liejosi alus ir kalbos. Nakties nuotykius kiekvienas iðgyveno savaip ir, tikiu, kiekvienas galëtø papasakoti savàjà istorijà. Kodël gi to nepadarius po ðiuo raðiniu?
Portale www.ferrum.lt paskelbtà informacijà naudoti, cituoti ar kitaip
atgaminti kitose interneto svetainëse ir tradicinëse þiniasklaidos
priemonëse be redakcijos sutikimo draudþiama.
|
