Foto: Crazyte. Daugiau foto: čia >>

Jei kas prieš porą dešimtmečių būtų pasakęs, kad Lietuvoje gros OBITUARY, tokį žmogų būčiau palaikęs veikėju „su privietu“. O jei dar būtų pridūręs, kad šie amerikiečiai Lietuvoje lankysis net du kartus, būčiau gal ir pamąstęs apie užvažiavimą marmūzėn. Už nevykusį humoro jausmą.

Gerai, kad anuomet neatsirado tokio nostradamuso, nes dabar reikėtų oi kaip raudonuoti! Teisybė akis bado – OBITUARY šių metų balandžio 9 d. aplankė Vilnių jau antrą kartą. Ir jei pirmasis vizitas 2008-aisiais buvo kruopščiai planuotas, slėptas ir išpuoselėtas, antrasis buvo labiau netyčiukas. Geras netyčiukas. Laiku ir vietoje. Ar OBITUARY gali būti ne laiku ir ne vietoje? „Propagandos“ klubo žmonės, papuolus progai pasikviesti vieną žymiausių amerikietiško metalo grupių, ilgai nedvejojo ir pasakė „TAIP“. O akį tiesiog džiuginte džiugino turo plakate nurodyti apšildantys kolektyvai: PATHOLOGY ir patys GRAVE!

Nors apie koncertą buvo paskelbta paskutiniu metu, balandžio 9-osios vakarą atėjus prie „Propagandos“ klubo buvo matyti, kad žmonių yra, be to – visai nemažai. O ar galėtų būti kitaip, kai viena iš apšildančių vakaro grupių – švedų death metalo seneliai GRAVE – drąsiai galėtų užimti pagrindinės vietą bet kuriame renginyje?



Koncertas atidaromas PATHOLOGY pasirodymu. Jauni, agresyvūs, energingi. Sako, kad tai – kylanti amerikiečių brutalo žvaigždė. Matant jų šėlsmą scenoje, sunku būtų ginčytis. Tikras amerikietiškas brutalus death metalas su grindcore efektais „suvegetintu“ vokalu. Na, ir žiupsnelis hardkoro, kad smagiau būtų. O PATHOLOGY gyvai yra tikrai smagu. Bemaž pilnutėlė „Propagandos“ salė linguoja jau nuo pat pirmų gabalų ir, atrodo, kad per kitas dvi bus dar smagiau. PATHOLOGY atkala visą savo programą, kurios didžiąją dalį sudaro kūriniai iš 2010 m. disko „Legacy Of The Ancients“. Šarmo prideda ir hardcore įvaizdžio nesikratantis vokalistas Dave Astor, kuris čia linkčioja pasilipęs ant kolonėlės, čia peršoka į priešingą scenos kraštą. Sceninis įvaizdis tokiai muzikai nepriekaištingas. Stipru pačiai pradžiai.



Antrieji – GRAVE. Seni geri žuvėdai, nuo kurių ne vienam Lietuvos metalistui prasidėjo pažintis su metalo muzika arba bent jau su death metalu. GRAVE yra vieni iš nedaugelio užsienio kolektyvų, Lietuvoje atvykusių groti nebe antrą kartą. Kaip kokie lenkai. Bet šis faktas tik džiugina, nes GRAVE death metalas yra geras ir teisingas iki pat pašaknų. Puikiai sukonstruotas dainų sąrašas prasideda pastarojo GRAVE disko „Burial Ground“ gabalu „Liberation“. Visas GRAVE pasirodymas nebebuvo naujiena, ypač po praeitais metais Anykščiuose įvykusio „Velnio akmens“, kuriame GRAVE per atsitiktinumą tapo viena pagrindinių festivalio grupių, tačiau šį kartą buvo įdomu paklausyti tas pačias dainas uždaroje erdvėje. Rezultatas – džiuginantis. Ant thrasho komposto užaugintas death metalas kala į smegenis užtikrintai, publika įsilinguoja, randasi pirmieji šokinėjimo nuo scenos asai. DEATH METAL!!! Pasirodymą GRAVE uždaro nemariaisiais „Into The Grave“ ir „Soulless“, kuriuos publika palydi pritariamu baubimu. Ir tai buvo dar tik apšildymas! Uffff…



Pagaliau priartėjo vakaro kulminacija. Man asmeniškai OBITUARY koncertas buvo ypač laukiamas, nes 2008-aisiais juos teko praleisti dėl tam tikrų priežasčių, o užsienio festivaliuose ant jų irgi nebuvau užsirovęs. Taigi skolą grąžinu sau – einu į salę vos tik pasigirdus kažkokiems garsams. Ne, tai ne garso patikra, tai koncertas! Ėhė, koks velniškai pažįstamas gitarų garsas!!! „Internal Bleeding“, gerbiamieji! Na, o paskui jau sekė absoliutus katarsis kiekvienam amerikietiško death metalo fanatikui: „Chopped In Half“, „Turned Inside Out“, „Dying“, „The End Complete“, „Threatening Skies“... Viskas paprasta, be nereikalingos pompastikos, tiesiog su niekuo nesupainiojamas gitarų skambesys ir John Tardy vokalas. Vyrukas, atrodo, kiek senstelėjęs, bet balselis amžiui visiškai nepasiduoda, eina iš gerklės be mažiausių pastangų.

Visas OBITUARY koncertas yra apipavidalintas nuo scenos šokinėjančių piruetais. Ir priešingai nei įprasta, šį kartą pagrindiniai šokinėtojai – seniai perdylos, duodantys gazo kaip turi būti! Seni kaulai traška į auditorijos viršugalvius ne po vieną ir ne po du kartus, jei OBITUARY staiga nutildytų garsą, turbūt girdėtųsi tik duslus kaulų tarškėjimas. Tarškt tarškt. Pagarba, diedai! Kompaniją palaiko ir jaunesnis desantas, atmosfera salėje įkaitusi iki maksimumo, intensyvus galvų kratymas persirita per salės vidurį. „Final Thoughts“! Galvoju, kad jau tikrai tuoj paskutinioji ateis, bet tai – dar ne pabaiga! Po kelių gabalų būgnininkas DT leidžia atsipūsti kolegoms ir pradeda tarabanyti savo būgnų solo. Solo pasirodymą iš Donaldo perima Ralphas Santolla. Puiki proga ramiau atsipūsti ir sukaupti jėgas paskutiniam smūgiui: „Slow Death“, „Evil Ways“ ir pabaigai – klasikinis OBITUARY atsisveikinimo šmotas „Slowly We Rot“...



Pabaiga? Fin? Ir taip ir ne. Silpnesniems ir labiau skubantiems – taip, labiau ištvermingiems ir nurūkusiems iki „Alaus namų“ – ne. Būtent „Alaus namuose“ po koncerto nusėdo dalis vakaro žvaigždūnų, kurie tęsė savo nuoširdų ir šiltą bendravimą su gerbėjais ir ypač – su gerbėjomis. Smagu buvo matyti šokių aikštelėje su jaunomis panomis besikrutinančius OBITUARY gitaristą Trevorą Peresą ir GRAVE vokalistą Ola Lindgren. Vakaro vinis – iki „Alaus namų“ pijokų susirinkti atvažiavęs turo autobusas su visa priekaba. Na, kas gi galėtų ant scenos pakeisti Trevorą, Ralphą ar Ole?

Pusė penkių ryto. Palieku vieną Lietuvos death metalo korifėjų balbatonėse su R. Santolla ir kulniuoju namo. Po galais. Jei GRAVE sugebėjo tris kartus atsitįsti iki Lietuvos, kodėl gi to nepadarius OBITUARY? Reikės paprašyti Šančių šamano, kad mestų burtą. Mažu suveiks?



Portale www.ferrum.lt paskelbtą informaciją naudoti, cituoti ar kitaip atgaminti kitose interneto svetainėse ir tradicinėse žiniasklaidos priemonėse be redakcijos sutikimo draudžiama.

Komentarai

Tik Prisiregistravę vartotojai gali rašyti komentarus