„Ferrum Rust 2010“ – juodas derlius
Odino ainis,
2010-11-03
Foto: Crazyte. Daugiau foto: èia >>
Kai ðiemet kaþkur pradingo ankstesnius septynis metus „sunkiuoju“ þiemos atributu buvæs „Ferrum Frost“, vargiai galëjai tikëtis, kad ruduo atneð „Ferrum Rust“ derliø. Vis dëlto, rudenëjant tarp kitø anonsø staiga... bum! „Ferrum Rust“ bus! „Derlius“ – juoda juoda skandinaviðka kompanija. Bliako mëgëjø dþiaugsmui. Ir dar vilnieèiø PERGALË, kuri taip pat jau turi savo gerbëjø ratà.
Áspûdþiai ið „Rusto“ vëluoja, bet pora mënesiø gal atleistina? Paèiam pagal skoná artimas ir black metalas, ir skandinaviðka mitologija, taigi, sakau sau, rugsëjo 18 d. visus reikalus á ðalá ir pirmyn á „Mulen Ruþà“. Ant Taurakalnio uþsiropðèiu dar prieð 19 val. Galvoju, gal pro ðalá pamatysiu pralekiant koká mardukà, ragnarokà ar valkiristà. Bet anie turbût ilsisi autobuse, nes prie pastato bûriuojasi tik vietinë koncertinë liaudis. Tarp jø pamatysi nebent PERGALËS muzikantus, ir tai jau ðis tas.
Koncertas kaþkiek vëluoja, bet bûta ir kur kas didesniø vëlavimø. Taigi ðákart á tai nekreipiu dëmesio. Þmoniø neperdaugiausia, ir tai gana keista, nes bliakeriø bendruomenë pas mus visada buvo pakankamai gausi. Krizë? Daug kitø jau paskelbtø renginiø, kuriems reikia taupyti? Aiðku, kiekvienam sava prieþastis.
Nuo ko viskas prasidës, net spëlioti nereikia. PERGALË. Rugsëjo pradþioje nepavyko bûti Vingio parke, kur ði „visø þvaigþdþiø“ komanda pasirodë. Bet anksèiau matyti toje paèioje salëje paliko visai smagios kompanijos áspûdá. Gal jie groja savo malonumui (tik ádomu, kaip kitø veiklø rate dar turi laiko ðiam „padurnavojimui“). Gal mûsø malonumui. O toká, bent jau man, tikrai suteikia. Prieinu prie scenos, nes þmoniø kiekis tai leidþia. Deja, paskutiniu metu metalo koncertuose tai daugiau taisyklë nei iðimtis. Ne tam, kad veidus áþiûrëèiau, nes ðie puikiai paþástami ir sveikinasi, kur tik uþmatomi. Tiesiog gerai „pasitûsinti“. Ir tas pavyksta kuo puikiausiai.
Tolesnë ávykiø seka taip pat numanoma. Turëtø bûti ðvedai VALKYRJA. „Velnio akmenyje“ matyti viena akim, nes grojo vëlai. Dabar atsigriebsiu, manau. Koks áspûdis? Ðiaip sau. Gana nuobodus tas jø juodmetalis, nors mitologinës bûtybës, kuriø vardu jie pasivadinæ, svarbios kovø ir mirties akivaizdoje. Ðiaip visko lyg ir pakanka stiliaus kanonams – dinamikos, pykèio, aðtraus vokalo. Instrumentai skamba ne chaotiðkai, net melodingumo esama. Bet „neveþa“, ir kà padarysi? Ai, „uþskaitom“, kaip sakoma. Bent jau uþ tai, kad turi toká gabalà kaip „The Vigil“.
Kiti – norvegai RAGNAROK. Viena ausim nugirstu, kaip iðtikimas jø gerbëjas dëkoja organizatoriams uþ mëgstamos grupës vizità, atseit, laukë jos dar daugiau nei MARDUK. Paèiam gal vis tik svarbiau ðvedai, bet ir norvegus gerbiu. Vien jau dël to, kad yra ið savotiðkos black metalo tëvynës. Vëlgi turime reikalà su mitologija, nes RAGNAROK reiðkia pasaulio pabaigà, kuri skandinaviðku supratimu ávyks po paskutinio didelio mûðio, praþudysianèio pagrindinius jø dievus ir deives.
Buvo proga pamatyti norvegus ðiemet „Brutal Assaulte“. Bet taip tingëjosi anksti keltis, mat ðie grojo 10:35. Taigi beliko „Mulen Ruþas“. Gausiai „pasigrimavæ“ RAGNAROK savo skambesiu tikrai paperka. Toli nenukrypta nuo juodøjø kanonø ir èia, bet muzika ávairi ir ádomi. O dar tas gabalø „svoris“ – taip ir uþgriûva ausis ir smegenis. Ásijungia galvos kratytuvas ir plaukø malûnëlis. Ir pavaryta oi kaip gerai. Neþinau kaip kitus, bet mane RAGNAROK tiesiog „nuþudë“. Neveltui dabar grotuve sukasi „Murder“...
Po tokios peklos, nors pasaulio pabaiga ir neuþgriuvo, paèiam sunku tikëtis ko nors geriau. Tik nesakau to atsidavusiems MARDUK gerbëjams. Ðie jau ir taip ilgà laikà buvo nuskriausti, kai ðvedai kelis kartus neatvaþiavo ir dël to pelnë visuotiná nepasitikëjimà. Bet dabar jie jau lankosi antrà syká, tai lyg ir kompensacija.
Dar truputá apie ágarsinimà. Galbût ir sunku tinkamai susitvarkyti su bliako skambesiu, taèiau èia garso koðës, neretai ir jo pervirðio, buvo daugoka. Kaþkam akmenukas.
Gerai, MARDUK. Vël mitologija. Ðá kartà turime garbës sutikti niûrøjá Mesopotamijos dievà. O muzika – vël grynakraujis, pirmykðtis black metalas, nepagraþintas jokiais pozeriðkais blizguèiais, kaip pvz. DIMMU BORGIR (gerai gerai, nebesikeikiu, nes gali kliûti ið abiejø pusiø). Kadangi Mardukus, kol jie prisikasë iki Lietuvos, teko kelis kartus regëti svetur, dideliø netikëtumø nesitikiu. Bet ásisukæs velniø malûnas, gera atmosfera ir visai ðaunus MARDUK ðou nuteikia kuo puikiausiai. Kartais jie irgi bûna nuobodûs, bet ðákart to nepasakysi. Manau, kad tai kaip tik vienas sëkmingiausiø pasirodymø ið visø matytø.
Kà gi, derlius nuimtas. Juoduliø sambûris pavyko. Laukiam tæsinio...
Portale www.ferrum.lt paskelbtà informacijà naudoti, cituoti ar kitaip
atgaminti kitose interneto svetainëse ir tradicinëse þiniasklaidos
priemonëse be redakcijos sutikimo draudþiama.
|
