„Velniø malûnas 2007“ – Kiaulës metus pasitinkant, velniø priëdus
Birutë,
2007-01-03
Foto: Crazyte. Daugiau foto èia>>
Þiema ðiemet kaip reta kreèia iðdaigas. Dabar jau aiðku, kad pagrindinës metø pabaigos ðventës atëjo ir praëjo be sniego, o ir paprastai ðalèiausias þiemos mënuo taðkosi lietaus balomis. Uþtat muzikinë tradicija uþbaigti eilinius (ðákart – ðuniðkuosius) metus „Velniø malûno“ griausmu iðliko. Taigi, gruodþio 28-àjà drëgnais ir vëjuotais keliais, kur buvus, kur nebuvus, ir að atsiduriu ant Tauro kalno. Èia ásitaisæs „Mulen Ruþas“ ir velniams girnas sukti tokioje vietoje pats tas.
 Jau apie 19 val., manausi beviltiðkai vëluojanti, o èia dar iðvystu nemenkà eilæ prie durø. Taigi jau pasiryþtu pasakojimà pradëti nuo kokios treèios grupës. Pasirodo, në velnio. Dar praleidæ eilëje koká pusvalandá, kaip tik áeiname tada, kada pradeda LINOJA. Turbût ðios grupës pavadinimà reikëtø sieti su linais, man gi tuo metu viskas asocijuojasi su lietumi, kuris itin primena rudená arba pernelyg ðlapià pavasará. Kaip ir pirmoji bûsimø metø „kiaulystë“. Dar neapsisprendusi, ko tuo metu noriu, dalá ðios neofolk (ne itin domiuosi panaðia stilistika, taigi gal ne visai taip ávardinau) grupës pasirodymo klausausi prie baro su bûreliu paþástamø. Bet ir èia girdisi, kad abi vokalistës pasiþymi tikrai stipriais ir skambiais balsais. Nors muzika (o gal apniukæs dangus) veikia kaþkaip migdanèiai. O pabaigai uþmetu aká ir á salæ. Ið karto matosi, kad tà vakarà, nepaisant amþinø dejoniø dël „brangiø“ bilietø, þmoniø prisirinko daug. Sakyèiau, kokie 600 (nerizikuoju ðio skaièiaus pamaþinti, nes ne kartà dël tokio manevro susilaukiau priekaiðtø). Ir dar – LINOJA kolektyvas labiau moteriðkas, bet panaðiai muzikai, manau, tai tik á naudà.
 Dar tik ruoðiasi antrieji dalyviai, o „raudonojoje“ erdvëje baigia iðsekti kai kuriø alaus rûðiø atsargos. Ir ðio putotojo kaina suvienodëjusi. Tiek to, èiumpu bokalà ir patraukiu á sëdimàjà salæ paþiûrëti ávairaus þanro vaizdo projekcijø. Eiliná kartà tenka ásitikinti, kad tai labai geras paávairinimas tarpø arba nelabai norimo matyti pasirodymo metu. O èia jau ir GOETHEANUM kvieèia „ðvæsti nuoðirdþiai“. Tai sugráþimas, pasikeitusia sudëtimi ir... visomis „gyvomis“ instrumentø partijomis! Nusprendþiu, kad èia bus viena ið daliø, kurià norëtøsi pamatyti visà. Taigi ásitaisau ir ið tiesø iðklausau visà GOETHEANUM ðou. Net ir ðiaip visada uþimtas Tadas Ledas ilgam uþsibûna, nors pamenu, kaip kaþkuriame Wackene Sigis gerokai suerzino, ironizuodamas skirtingo stiliaus pomëgiø tematika. Tiesa, ðlubuoja ágarsinimas, kaþkoks velnias kanopà pakiðo. O ðiaip visai neblogai.
 DONIS. Gerai prisimenu, kaip netikëtai pakliuvau á ðio post-folko projekto disko pristatymà ir likau suþavëta. Taigi ir dabar vëlesniam laikui atidedu nacionalinio gërimo malonumus ir dundu á salæ. „Bite lingo“ programa iðties turtinga, skambi, ekspresyvi, nuoðirdi. Klausausi vël su pasitenkinimu. O pabaigoje mintimis palinkiu Rasai Serrai ne tik neprarasti áspûdingo balso, bet ir sëkmingai pasitikti netrukus apsilankysianèius gandrus...
Toliau – PIEVOS. Pamenu, kad maèiau ðià folko komandà ðiø metø „Kunigundoje“. Tuomet paliko neblogà áspûdá, bet ne toká, kad nuspræsèiau negailëti bepavargstanèiø kojø. Taigi ðá kartà nueinu „á pievas“, o bûtent pabendrauti su paþástamais, kuriø tarpe jau rimtai brandinamos kelionës á „Metalmania“ uþmaèios. Kà darysi, jei mëgstamiausios alaus rûðys galiausiai ið tiesø pasibaigë, tenkinamës tuo, kas yra, beigi ávertinam DJø pastangas. O tas alus dar, kad já kur kipðas, ið svetimø bokalø liejasi ant manøjø keliø...
 Pribræsta ir visø susirinkusiø metalistø dþiaugsmo valanda. Jà uþima pagaliau sëkmingai albumà „Ið atminties“ iðleidusi ir pristaèiusi ANDAJA. Karingieji pagoniðkieji baltai blekeriðku pavidalu visada sulaukia publikos ovacijø. Ne iðimtis buvo ir „velniø“ fiesta, nors vëlgi pablogëjæs garsas kurá laikà á bendrà katilà suliejo visø instrumentø skambesá. Manau, ANDAJA iðties ugningu ir verþliu pasirodymu pakartojo CD pristatymo atmosferà ir sukûrë smagià nuotaikà. Ko, deja, bent jau mano akimis ir ausimis, nebuvo, grojant SIELAI. Gal dël to, kad ði grupë, nepaisant visokeriopos pagarbos Aurelijui Sirgedui, spëjo nusibosti. Gal ir todël, kad man tos gotikinës dainos pradeda atrodyti, taip sakant, vienas per tà patá. Teneásiþeidþia nuolankiausi grupës gerbëjai.
GRAVEYARD, pasirodo, specialiai palikti pabaigai. Atseit, ne itin daþnai koncertuojanèiai ir jaunai grupei neturëtø labai uþkliûti natûraliai pratuðtëjanèios  klausytojø gretos. Bet að iðtvermingai sulaukiu tos pabaigos, mat jauèiu kaþkokià simpatijà ðioms „kapinëms“. Neþinantiems tai gali pasirodyti nuoþmiø ir arðiø blekeriø ar deferiø gauja, o ið tiesø tai „taikûs“ stoner/metalo grojikai. Bet energingi, uþdegantys ir nuoðirdûs vaikinai savo muzika paperka net ir didþiausius skeptikus. Besimëgaudama ja, staiga pajuntu, kaip apima begalinis nuovargis, ir jau dairausi, kà màsto tam kartui „prigriebtas“ vairuotojas. Laimei, jis apie tà patá...
Taip jau iðëjo, kad velniavos pabaigos nesulaukus, neþinau dabar, kas gi ðá kartà nusipelnë „Baltosios Gimties“. Bet uþtat tikrai þinau, kad „Velniø malûnas“ turëtø ir toliau malti. Nes tai jau tapo ne tiek muzikos, kiek smagios, draugiðkos, tiesiog „pekliðkos“ nuotaikos ir dvasios renginiu. Netgi be ragø ar iðtaigingø apdarø. O ko gi daugiau bereikia tarpuðvenèiu?
Portale www.ferrum.lt paskelbtà informacijà naudoti, cituoti ar kitaip
atgaminti kitose interneto svetainëse ir tradicinëse þiniasklaidos
priemonëse be redakcijos sutikimo draudþiama.
|
