„Hard Rock Laager“ Estijoje – sunkiosios muzikos paletë metaliniame Vana-Vigala lageryje
Birutë,
2006-07-09
Foto: Crazyte. Daugiau foto èia>>
Ir vël tie estai. Na, darosi visai nebejuokinga, kai mûsø padangëje þlugus arba kitokias negandas patyrus jau keliems metaliniams renginiams ið eilës, tolimesnieji Baltiðkieji kaimynai lyg niekur nieko parodo sau ir daugeliui kitø METALLICA. O vos po poros savaièiø kvieèia á galingà open-air‘à „Hard Rock Laager“. Na, kad ðis lageris nieko bendra neturi su tikru hard roku, galima buvo matyti ið grupiø sàraðo. Jis tikrai áspûdingas, jau nekalbant apie geografiná dalyviø pasiskirstymà. Dabar belieka dþiaugtis, kad 16 vietø mûsø mikroautobusiuko ir dar keleto ekipaþø keleiviai nesusigundë ne tik taip ir neávykusia eiline Adamo B. afera, bet tada taip pat ne itin patikima pasirodþiusia „Pragaro auðros“ fiesta. Nepaisant net ir ðiaurëje neslûgstanèios varginanèios kaitros ir kai kuriø kelioniniø sunkumø, teko patirti vienà áspûdingiausiø metaliniø savaitgaliø. Taigi...
2006 06 29, 21 valanda. Marðrutinis autobusiukas Nr. 37 pribûna á jau eiline metalinës piligrimystës starto vieta tapusià aikðtelæ prie Spaudos rûmø. Nors kelionë kainavo þymiai daugiau negu 2 Lt, ði kaina tebekabo ankðtokame salone. Kad jis ið tiesø ankðtas, patiriama tada, kai á bagaþinës neturinèio transporto kampus tenka iðkaiðioti 14 metalgalviø mantà. Kelionë vyksta kaip vienoje draugiðkoje ðeimoje, kadangi maþa erdvë ir linksmybiø eliksyras visus labai suartina. Trims, papildþiusiems „ðeimà“ Ðiauliuose, tenka gerokai palûkëti, mat tradiciðkai laisvai besiliejantys ávairaus stiprumo skysèiai verèia stovinëti kas valandà. Kai ekipaþas susirenka, laukia ilgas naktinis kelias vis dar stipriai remontuojamais Latvijos keliais, paávairintas privalomu sustojimu prie jûros, mat mûsø Jura turi pora valandø ilsëtis. Didþiausi entuziastai maudosi, nors net ant ðalto smëlio statomos pëdos nudiegiamos lyg vaikðtant per ðukes. Tikra atrakcija tampa pakrantëje kaþkieno paliktas senas ðaldytuvas, tik alaus ið jo iðsitraukti betrûktø. Toliau vël dardame, jau Estijos keliais, kuriø nemaþai tame ruoþe taip pat tvarkomi, taigi stabdys neblogas. Vana-Vigala, pralenkæ dar Kivi-Vigala, o gal ir kitokias Vigalas, pasiekiame jau gerai iðauðus ir ið karto patiriame, kad karðèio terapija visas dienas bus tokia, tarsi në nebûtume atsidûræ ðiauriau. Kas dar neþino, toji vietelë – puikus puslaukinis kraðtas, tik su trupuèiu civilizacijos. Tai keletas namø, technikos mokykla, pora greta ásitaisiusiø parduotuvëliø, palapines priglaudæs stadionas, scenas – parkas, atribotas 1874 metais datuojamos statybos akmenine tvora, greta – upë ir baigiantys uþþelti tvenkiniai. Greta dar ankstesniø atvykëliø dygsta ir mûsø laikinos pastogës, lietuviðka stovykla dar pildosi, visi laukia 15 valandos, kada pradës leisti á metaline tvora aptvertà teritorijà, kurioje dar po valandos dvejose scenose paeiliui vyks metalizacijos terapija. Pavyzdingos organizacijos, parûpinusios visus open-air renginio kategorijai reikiamus atributus, ávaizdá kiek sudrumsèia chaosas dël akreditacijø iðdavimo. Egzistuoja keli sàraðai, kurie ne visi laiku pristatomi á vietà. Tai akivaizdus pavyzdys, kaip reikia vengti ne vieno þmogaus atsakomybës uþ tà patá veiklos barà. Kai pagaliau viskas susitvarko, prie Tado Ledo prekyvietës susispieèia tautieèiø bûrelis, èia nors ðioks toks pavësis...
 Beveik nevëluodamas veiksmas prasideda, kaip ir priklauso startui, pagrindinëje scenoje, matyt, alaus gamintojø/rëmëjø garbei besivadinanèioje „Saku Rock Lava“. Nemaþai jau apsirûpinusiø festo marðkinëliais, traukia palaikysi pirmosios estø komandos, THESE BROKEN REMAINS. Simboliðkai ðis pavadinimas sutapo su tuo, kad ið jos muzikos atmintyje beveik nieko neuþsiliko. Pamenu tik, kad grojo chebrytë kaþkà tarp metalcore ir galbût nu-metal. Iðties nieko ádomaus, nors, kiek iðskaitau ið tik estiðkai iðleistos programos, ðiemet dalyvavo kaþkokiame konkurse. Ið karto paaiðkëja tarpsceninio veiksmo suderinamumas: kol ðis nesibaigia vienoje, neprasideda kitoje. Kol grupës groja nepilnà valandà, viskas neatsilieka nuo skelbtos tvarkos. Taigi antrojoje, „B“ scenoje – irgi estai, VIGILIA MORTUM. Jau ið karto knieti prasitarti, kad suþinojau estus turint tiek daugiau ar maþiau puikiø grupiø, kad ëmë keroti „gerasis“ pavydas. VM – jau 12 metø egzistuojanti grupë, nuo doom/gothic pakraipos padariusi labai kardinalø posûká: dabar tai death/gore/grind metalo iðpaþinëjai. Brutalizmo aktas ne tik neblogai paruoðë ausis ir smegenis dar 7 grupiø atakai, bet ir iðbaidë kregþdes, savo nelaimei stacionarioje scenos dalyje susisukusioms lizdà. Tuo tarpu maþøjø vada dvi dienas turës kæsti galingà, tegu ir kokybiðkà, decibelø ðokà.
18 valanda. Daugelis „normaliø“ þmoniø ramiai ar triukðmingai pradeda þiûrëti futbolo ketvirtfinalá. Tuo tarpu dalis ið kokiø poros tûkstanèiø „freak“ kategorijos atstovø vël spieèiasi prie didþiosios scenos. Nueiname ir mes paveizëti, kas gi slepiasi po keistu, bet ir juokingu pavadinimu ME, MYSELF & I. O slepiasi tikrai ádomi, netipiðka, smagiai besiklausanti muzika. Kaþkiek valiûkiðka, melodingo metalo ir folkmetalio samplaika patinka daugeliui, o að asmeniðkai tikrai lieku maloniai nustebinta, ið ðios neþinomos komandos tikëjausi þymiai maþiau. Toliau – HERALD. Tai heavy metalo kapela. Taèiau jei kas nors manot, kad tai panaðu á mûsø THUNDERTALE, SOUL BROTHERS ar senàjà KATEDRÀ, toli graþu taip nëra. Kai smarkioji penkiukë su ugniaplaukiu vokalistu, dar rëkaujanèiu kità dienà pasirodysianèiuose NITRUOS bei mums jau paþástamuose GARDEN OF GEHENNA, pasirodo scenoje, prieð jà iðrikiuotose suolø eilëse nelieka laisvø vietø. Ne veltui. HERALD trenkia toká uþdegantá, dinamiðkà, net arðokà heavá, jog tenka tik mëgautis ðios grupës energija ir smarkumu. Kuo puikiausiai suprantu, kodël ðis stilius tarsi atgimë antram ar kaþkuriam ten kvëpavimui. Smagu, kad estai turi net labai perspektyvià heavio grojikø kompanijà.
Ðiek tiek apie madas. Net ir vidury laukø, ðluodami dulkes ir þolynus, ðlama gotiðki apdarai. Krenta á akis tai, kad nemaþai þiûrovø atvyko ðeimomis, su didesnëmis ar visai maþutëmis atþalomis. Ypaè ásiminë graþutë maþylë gotiðko stiliaus suknele, tapusi savotiðka foto objektyvø numylëtine. Yra èia ir velnias, ðelmiðkais raguèiais, atitinkamai iðdaþytu veidu ir apranga. Taip pat veniukë, turinti net uodegà. Vienas þmogënas veido grimavimui turbût sugaiðo valandø valandas, uþtat rezultatas áspûdingas. Nemaþai estø, kaip ir latviø, pamëgo taip vadinamà kamufliaþinæ aprangà. Bet yra ir tikrø „true“ veikëjø, net per karðèius nesiskirianèiø arba su odinëmis striukëmis ir kerzais, arba su lateksu ir sunkiasvoriu storapadþiu apavu. Taèiau beveik visi gurkðnoja „Saku“ arba „Rock“ alø, visokius miksus, staigiai naikina tirpstanèius ledus, þodþiu, totalus atsipûtimas...
 Pagaliau – garsesnis vardas Estø MUST MISSA trijulë mums neblogai þinoma, taigi smalsiai laukiu jø pasirodymo. O jis ið karto padvelkia tamsiu, sunkiu, ekspresyviu, techniðku metalu, kaþkuo tarp thrash ir black. Tai ið tiesø puiki grupë, savo muzikai suteikianti netikëtø vingrybiø. O kad didþiojoje scenoje trims nebûtø per daug erdvës (prisiminkim didþiulëje scenoje „pasimetusià“ METALLICA), ápusëjus ðou sulaukiame „pastiprinimo“. Tai trys rytietiðkais apdarais vilkinèios panelës, ðokanèios „sunkøjá“ pilvo ðoká. Ðiek tiek apkûnokos ðiam reikalui, ir ne visos tinkanèios anticeliulitinio kremo reklamai, bet vis tiek palieka áspûdá. Tuo tarpu objektyvai godþiai nusitaiko á „miargas“, juodøjø mesijø jie jau pakankamai áamþino. Po keliø gabalø – pora go-go ðokëjø, dailesniø ir, sakyèiau, daugiau tinkanèiø MM muzikos paávairinimui. Kaip bebûtø, ðou iðties áspûdingas. Ir labai geras ávadas á pirmøjø sveèiø ið uþsienio pasirodymà.
O tie sveèiai – lenkai DECAPITATED. Ðiam death metalo ketvertui neátikëtinai sekasi, nes á pagrindiná savo ðalies metalo grupiø eðelonà pakliuvo labai jauno amþiaus. Dabar jie – vieni ið þymiausiøjø trejeto, laukiami daugelyje festivaliø. Taigi pamatyti èia, lageryje, buvo iðties ðaunu. Ðtai jau ðvysèioja áprasti sukamø plaukø malûnai ir stipri, agresyvi, kupina energijos, puikios technikos muzika aidi toli laukuose. Eiliná kartà stebina, kaip nuoðirdþiai ir tiksliai dirba daugelis lenkø grupiø bûgnininkø. DECAPITATED tuo tarpu puikiai atstovauja „mirtinà“ skambesá jubiliejiniame renginyje. Beje, dël skambesio. Jis abejose scenose labai geras, ið karto juntama, kad dirbama sava aparatûra ir gerai þinomi visi reikiamo ágarsinimo niuansai.
Futbolo rezultatø „transliacija“ mobiliu telefonu praneða pirmà rezultatà, Vokietija keliauja á pusfinalá. Èia nëra vokieèiø grupiø, uþtat smalsu iðgirsti vietinius METSATÖLL. Tai iðties savotiðkas estø sunkiosios muzikos veidas – metalizuotas folkas, kaþkas Finntroll‘iðko, kaþkas vikingiðko, kaþkas tiesiog estiðkai-suomiðko. Vienas narys itin primena ponaitá Lordá. Nors be ámantriø kostiumø, bet ir valiûkiðki, ir rimti muzikantai groja uþtikrintai, uþdeganèiai, susilaukdami entuziastingo palaikymo. Mums, neþinantiems estiðko folkloro esmës, galiausiai tai kaþkiek pabosta, nes grupë groja virð valandos, dël ko pradeda vëluoti ir kiti pasirodymai. Bet niekas dël to nesijaudina, juk estai, kaip þinia, niekur neskuba... Kai ði grupë pagaliau baigia, o tà iðduoda ne tiek stojusi tyla, kiek link maþosios scenos traukianti minia, lauke jau kaip reikalas atðàla. Kur gi dingo dienos kaitra? Tenka vilktis ne tik ðiltà bliuzonà, bet ir odinë striukë praverèia. Dar puodelis kavos suðilimui. O netrukus jau pradeda griaudëti HORRICANE. Tai – vienas maloniausiø manøjø to vakaro siurprizø. Ugningas death metalas itin sudëtingas ir ámantrus, ðiaip sunkokai besiklausantis, uþtat patrauklus ir netradicinis. Nemaþai èia ir progresyvo elementø, kaþkiek melodingumo, taigi kratinys savotiðkas, bet tikrai ádomus. Sakyèiau, estiðki Neglectai. Tà patvirtina ir mûsø Shadowsai, atvykæ savojo pasirodymo iðvakarëse.
 Vidurnaktis. Aiðkus ir antrasis pusfinalio dalyvis – italai. Tuo tarpu lageryje veiksmas jau vëluoja daugiau nei pusvalandá. Turbût visos „þvaigþdës“ turi uþtempti savo ðou pradþià. O èia dar ne bet kas, patys TIAMAT. Taigi ðvedai ant scenos uþlipa jau kitàdien (ar kità naktá). Lauke jau galima kalenti dantimis, nors kai kurie estai net ir trumpomis rankovëmis neðàla. Et, tie ðiaurieèiai. TIAMAT nëra blogai, ale kad jau treèià syká matomi. Gana monotoniðka, rami, svajinga muzika galiausiai sukelia snaudulá. Kai nuo apnikusio nuobodulio pradeda gelbëtis ir tie, kuriems su ðia grupe èia pirma paþintis, sumàstau, kad laikas „namo“. Ðimtgramis suðilimui, ir liulantis palapinëje pripuèiamas èiuþinys, tarsi vandens lova, nugramzdina sapnø karalijon...
O ankstø rytà, velniai rautø, palapinæ prikaitina saulë. Tenka lásti laukan. Tik kad tas laukas panaðus á dykumà, nëra në menkiausio pavësio. Laimei, kai kam galima patekti á maudyklæ, atsidûrusià koncertinëje zonoje, bet kada, taigi maloni atgaiva vësioje upëje. Paskui – „roko“ alaus uþsipirkimas parduotuvëje, iðsigelbëjimas nuo vis didëjanèios kaitros paunksnëje, vidurdienio valanda. O tada pragariðkà karðtá dar padidina pirmieji antrosios dienos dalyviai – HELL CAN WAIT. Nelabai kà dabar pamenu ir ið ðios operos. Sakykim tiesiog neypatingai ásimenantis estiðkas metalas. To nepasakysi apie NIHILISTIKRYPT, kurie balansuoja ant graþaus melodingojo ir arðaus death/grind ribos. Ði kompanija kaipmat iðblaðko snaudulá ir savo ekspresyviu brutalumu suteikia kaþkoká energijos uþtaisà. Na, jeigu jau sakosi idëjø sëmæsi ið Kanibalø, Karkasø ir paèios Mirties, komentarø daug èia nereikia. O ðtai ir minëti NITROUS. Tas pats Heraldas ugniaspalve ðeveliûra èia visai ne heavy metalà dainuoja, o kriokia aðtrø thrash‘à su core skoniu. Nagi tikras vokalistas-chameleonas. Visai neblogas variantas.
Po to – suomiai MANNHAI. Pala pala, ar tik nepasigirdo, grojantys stoner rokà? Pirma mintis – kà jie èia veikia? Po pirmø akordø – visai nieko. Dar toliau – galima kartu paðokinëti. Bet kojø gaila, dar devynetas grupuoèiø prieð akis. Taigi dalá jø pasirodymo praleidþiam prie pietø stalo. Èia perðasi iðvada: estai gal ir verda neblogà darþoviø sriubà, bet visai nemoka gaminti ðaðlyko (taip taip, vël istorija su ðiuo patiekalu). 4 mësgaliukai su kalnu perkeptø bulviø ir þiupsneliu bet kaip pakapotø darþoviø, na kaip èia ðvelniau pasakius. Vëliau pasëdþiu ramiai, su energetinio gërimo skardine rankoje. Bet jis nelabai padeda. Todël SKYFORGER pagan gaidø klausausi snausdama palapinës pavësyje, iðtuðtëjusioje stovykloje. Nuostolio lyg ir nëra, nes ðiø latviø puikiai sustyguotos muzikos girdëjau tiek, kad pusei gyvenimo jau uþtenka.  Veiksmo vietoje atsirandu porai paskutiniø gabalø, gerai pailsëjus, vël sugráþus þvalumui. O sugráþti reikia, nes ið karto po broliø latviø kiton scenon lipa mûsiðkiai, SHADOWDANCES. Gali bûti, kad tai paskutinis jø pasirodymas prieð neterminuotà pertraukà. Taigi visi lietuvaièiai susirenka palaikyti saviðkiø. Nemaþai èia ir kitø, nes Shadowsai neblogai þinomi. Ðis ðou palieka net labai gerà áspûdá, rodos, muzikantai stengiasi ið visø jëgø. Romantika, doomiðka melancholija, skausminga metalinë odë. Yra ir pora koveriø, labai sëkmingai pergrotø. Gaila, kad dalis komandos pasitraukia uþjûrin, tai neabejotinai buvo mûsø scenos paþiba.
Na, o estai MANATARK gerai þinomi ne tik dël techniðko, nenuobodaus blacko, bet ir dël to, kad èia groja Kaido, pagrindinis visø Estijos „sunkiøjø“ koncertø, tame tarpe ir ðio lagerio, organizatorius. Vieni ið nedaugelio Baltijos juoduliø, grojusiø þymiajame „Inferno“ festivalyje, turavusiø po Europà su MAYHEM bei IMPALED NAZARENE, ðiemet iðleidþiantys naujà albumà. O èia jie pavaro taip galingai, bekompromisiðkai, piktai, kad telieka tik pasveikinti Kaido visur spëjant veikti, ir daryti tà be priekaiðtø. Toliau – suomiai MALICIOUS DEATH. Kà galima pasakyti? Tradicinis, ne pats ádomiausias, taèiau visai smagus thrashiukas, sunkiasvoris plikis ir barzdotas vokalistas, neblogai ávaldyta SODOM, DESTRUCTION bei kitø senøjø thrashystø maniera. Prie scenos ðokami indënø karo ðokiai, kai kas kone tiesiai ið upës atbëga vël pasinerti á kylanèias dulkes, kala paþástamas ritmas, þodþiu, tik ðëlk.
Vëlavimas progresuoja, mat pagrindinëje scenoje ne tik reikia sutalpinti chorà, nekalbant jau apie ðeðetà muzikantø, bet dar ir ilgokai parepetuoti. Kà gi, tai WHISPERING FOREST. Nors tai ir neblogas melodingo, simfoniðko, daugiabalsio skambesio produktas, deja, itin primenantis THERION, NIGHTWISH, WITHIN TEMPTATION ir pan. Taigi, toli graþu ne originalus. Todël greitai pabosta, nebent norëtum keièiamos vokalistës aprangos demonstravimu pasigroþëti. Mados tuokart nelabai domina, taigi galiausiai ásigyju Laagerio marðkinëlius, pabendrauju su lietuviais/latviais/estais ir pamaþu kaupiuosi svarbiausiems to vakaro, o ir viso festo, herojams. Bet iki jø dar toloka. Tuo metu paaiðkëja, kad portugalai uþkirto kelià link finalo anglams.
PEDIGREE grupë asocijuojasi su ðunø maistu. Na, ko gero, ne tik pavadinimas. Te nesupyksta cyber/industrial/electro mëgëjai, ði muzika visai ne manojo skonio. Belieka pasimëgauti alumi. Toliau prasideda vien tik sveèiø laikas.  Pirmieji jø – ðvedø gotai DEATHSTARS. Ganëtinai sunki, kapota muzika, pamaiviðkos muzikantø manieros, nemenkas grimo sluoksnis ant veidø. Kaþkodël stipriai uþneða á HIM, kaþkiek ir á Mansonà, tik viskas dar arðiau. Susipaþinimui gal ir nieko, bet asmeniðkai man – ne daugiau. Po viso permainingo ðou dar nutinka ðtai kas: viena „mirties þvaigþdë“ prisistato prie Tado Ledo palapinës ir ima ánirtingai ieðkoti, ar nepardavinëjama atributika su grupës þenklais. Kai dreduotas ir dar net grimo nenusivalæs tipaþas pagaliau ásitikina, kad nieko tokio èia nëra, pasitraukia. Uþtat kas treèias marðkinëliø kolekcininkas teiraujasi SATYRICON atributikos. Jos èia irgi nëra. Bet prieð svarbiausià festivalio momentà dar laukia BESEECH ðou. Tai irgi gotika, dargi gerokai saldesnë ir ramesnë, negu minëtø jø tautieèiø, bet man kaþkaip þymiai daugiau prie ðirdies. Gal tiesiog nebesinori to greito tempo, mat jau vëlyvas metas. Vokalistø duetas þiûrisi ir klausosi patraukliai, o paþiûrëjus á vyriðkàjà jo pusæ, prisimenu, kad kaip tik ðis personaþas inspiravo nemirtingà „Metalmanijos“ hità „Visi ðvedai ið Burzum“.
O èia jau pradeda veikti piktosios jëgos. Gal sumanë nelabosios paðëlti dar prieð garsiøjø norvegø ðou? Kaip bebûtø, ið niekur nieko, neatlaikiusi pritvirtinimo, tiesiai ant vieno þinomo mûsø veikëjo galvos nukrenta sunki apðvietimo lempa, nemenkai prakirsdama pakauðá. Ávykis vertas budinèiø sanitarø pagalbos, kurie, vienok, ilgokai bando aiðkinti, kad lempos ðiaip sau ið dangaus nekrenta. Galiausiai sutvarsto nelaimëlá. Nagi pasidairykit sostinëje, kieno ilgaplaukë galva uþklijuota geroku tvarsèio gabalu...
 Jau po vidurnakèio pasirodo ir piktieji genijai, SATYRICON. Puikiai þinomas Satyro ir Frosto aljansas, papildomas pagalbiniais muzikantais, jau daugel metø stovintis savo ðalies blacko elite. Pamenu, virðvalandinis ðou Wackene stebuklingai iðsklaidë didelá nuovargá. Èia gi, nuskambëjus pirmiesiems juodiesiems akordams, nebesijautë nakties vësos. Pirmapradis, beveik be efektø, nuoþmus, greitas, ánirtingas black metalas nepaliko abejingø, mëgsti tu ðá stiliø, ar nelabai. Stovëjau tarsi pakerëta po àþuolu, kuriø, beje, toje vietoje apstu, ir siurbiau tikrai nepriekaiðtingai, techniðkai, iðraiðkingai atliekamas kompozicijas. Pagarbos nusipelnë kaip paðëlusi siauèianti klaviðininkë, rodos, ims ir apvers visà savo aparatûrà. Dar buvo pirotechnikos. O iðkaltas ornamentuotas mikrofono stovas – ne maþiau áspûdingas. Vël ta valanda prabëgo nepastebimai. Ir vël suþavëjo puikus Satyro bendravimas su publika. Gal kaþkas èia áþvelgë tam tikrà pozà ar pasikëlimà, man taip nepasirodë. Daugiau nebëra kà ðnekëti. Tai buvo tiesiog nepakartojama...
Sekmadienis paaukotas kelionei atgal, kuri, rodës, niekada nesibaigs. Vël jûra, vël begalinis keliø remontas, vël sustojimai... Pusës paros kaip nebûta. Bet net jeigu estai neturi krûvos pakelës uþeigø, nieko blogo. Jie turi puikø metalo festivalá, kuris trauks apsilankyti vël ir vël. O papuotauti galima ir namie...
Portale www.ferrum.lt paskelbtà informacijà naudoti, cituoti ar kitaip
atgaminti kitose interneto svetainëse ir tradicinëse þiniasklaidos
priemonëse be redakcijos sutikimo draudþiama.
|
