„Tëvynei“ – be signatarø ir tautiniø kostiumø
Birutë,
2006-03-14
Foto: Jurga „smth“. Daugiau foto èia>>
Jau keletà metø prieð vasario 16-osios minëjimà girdisi nepatenkintø murmesys, kad ðios ðventës rimtá ðurmuliu uþgoþia vakarietiðkas „svetimkûnis“ – Valentino diena. Nors tai ir ðventasis, tikroji ðios datos reikðmë ið tiesø kiek iðkraipyta ðirdeliø ir buèiniø kultu. Tuo tarpu kovo 11-oji, Nepriklausomybës atkûrimo ðventë, faktiðkai su niekuo „nesikirsdavo“, nes prieð savaitæ ðurmuliuojanti Kaziuko mugë taip pat yra tautiðkas akcentas. Bet ðiemet kovo 10 d. ávyko brutalizmo aktas, tiesa, kaþkiek „suðvelnintas“ nepalankiø aplinkybiø. Maþa to, jis dar nugriaudëjo tame paèiame „Raudonajame malûne“, kur 11-àjà MC „Vorai“ tradiciðkai ruoðiamas tautinës ðventës minëjimas. Ði aplinkybë savotiðkai buvo naudinga, mat tie patys abiejø renginiø garsintojai ir apðvietëjai galëjo nenurinkti savo árangos ir sutaupyti nemaþai laiko. Kita vertus, antrasis renginys, kurio kronika èia ir bus apþvelgta, sutraukë apie 2,5 karto daugiau þmoniø, ðtai kur esmë. Bet pasekim tos dienos ávykius...
 Gamta nepagailëjo sniego, tarsi bylodama þiemos uþsispyrimà. Slidinëdama ir klampodama per pusnis, pusvalandþiu vëliau nei skelbta pradþia pasiekiu Taurakalnio virðûnæ. Ir ásitikinu, jog skirtingai nuo iðvakariø, „Tëvynei“ veiksmas nevëluoja, mat áþengus pro garo kamuoliais alsuojanèias duris tiesiai á salæ, ten pasitinka beveik sausakimða erdvë ir BALTOJO TRIUKÐMO akordai. Braunuosi link baro, kas vos ne vos pavyksta, o tada paaiðkëja, kad grûsties prieþastis yra uþtverta raudonoji patalpa. Nëra ir rûbinës, taigi pora kabyklø ir pertvarinë sienelë priglaudþia krûvà aprangos. Aiðkiai nesitikëjæ tokio anðlago, vakaro ðeimininkai netrukus atveria ir kità salæ, o alus bare tuo metu nyksta sparèiai ir dideliais kiekiais. Retsykiais þvilgteliu á salæ, tiesiog smalsu iðgirsti iki ðiol dar nematytà grupæ. Tiesà sakant, nieko ádomaus neiðskiriu, taigi pradþioje pasirenku kai kuriø metalo koncertø kolegø taktikà ir sëdþiu uþ sienos – garsas gal net geresnis nei viduje, galima lengvai stebëti aplinkà ir net sutikti keletà paþástamø, kuriø èia iðvysti nesitikëjau. Tuo tarpu kampas, kuris gal ir panaðus á stilizuotà rûbinæ, grësmingai persipildo aprangos, grasinanèios nuversti kabyklas ir uþgriûti arèiausiai stovinèius. Norint to iðvengti, geriau pasidairyti po prekyvietæ, kurioje sparèiai perkami specialûs renginio marðkinëliai, papuoðiantys daugelio stotus.
Bediskutuojant su kolegomis, kuriø vienas jau visai netrukus atidarys gana egzotiðkà barà, o kitas dþiaugiasi kà tik pirkta maðina, praslenka ir VIENKIEMIO kapelos pasirodymas. Vieningai nusprendþiame, kad tai gana savotiðkas ðio koncerto sprendimas. Kita vertus, sutartinës ir kiti folkloriniai motyvai pasirodo besantys labai panaðûs, taigi tik uþmetu aká paþiûrëti á jo atlikëjus ir vël prisëdu visai ðalia „rûbinës“, kur kyla Benderiðka mintis rinkti po litukà uþ saugojimà ir taip „prisidurti“ prie alaus. Taèiau netrukus ji pasikeièia, kai keletà kartø, kilus stumdynëms praëjime, alaus purslai ðliûkðteli ant keliø. O tada...
 ...pasigirdo praneðimas apie ÞALVARINÁ. Na, kaip minimum pusë þmogënø èia susirinko dël jø – tokia iðvada perðasi, kai iðtuðtëja baro prieigos, o salëje, net atidarytoms durims esant, karðta kaip pirtyje. Grupës tenka ilgokai palaukti, bet kai trys merginos sudainuoja sutartinæ, o paskui vienas po kito ima lietis gerai þinomos, brutaliai/folkloriðkai skambios melodijos, publika tiesiog paðëlsta. „Lietuva – lietuviams“, ne kartà girdëtas panaðiø susiëjimø atributas, ir tas prityla ovacijø jûroje. Po kiekvieno gabalo plojimø triukðmas galëtø nustelbti net garsinimo aparatûrà, kuri tàdien iðduoda tikrai gana kokybiðkà skambesá. Ar „STS“ garsisitai pagaliau pasikeitë á geràjà pusæ? Tuo tarpu tikrai puikus ÞALVARINIO ðou, apvainikuotas „alaus lietumi bei apyniø sniegu“ ir „meðkos su lokiu varþytuvëmis“, pasibaigia po geros valandos, kuri prabëga labai greitai. Tada tikrai ásitikinu, kad bûtent tokia grupë gali parodyti Europai ir uþjûriui, ko verta mûsø muzikinë scena. Ir visai nebûtina jos sieti su politine agitacija, nes „Zuokas b***s“, „eurui– ne“ ir pan. tikrai nedaro garbës. O jeigu Anglija ir Airija sugalvotø iðvyti lietuviø bendruomenes, juk bûtø nelabai linksma, ar ne?
 Vis dëlto panaðûs ðûksniai nuaidi, kur gi ne, nes netrukus á arenà iðeina DIKTATÛRA. Agitacinæ kampanijà praleidþiu prie WC, savo, nors aplink sklando kalbos, kad vyrø zonoje jø jau nematyti per merginas. Vis dëlto paklausau ir „diktato“, mat ði grupuotë retai pasirodo vieðumoje, bet iðleido visai fainà naujàjá albumà, be to, groja su naujuoju bûgnininku. Skinø ir „Þalgirio“ gerbëjø ðëlionës, be abejo, taip pat yra ðio ðou dalis. Ir trispalvës akivaizdoje pagalvoju: visai malonus bûdas pagerbti signatarus bei tautiná kostiumà, kurio pati nebevilkëjau, baigusi liaudies ðokius. Tiesiog pasiklausius trumpø kalbø „Vorø“ idëjinio vado, savo valios dëka vël stovinèio mûsø tarpe ir net mojuojanèio kol kas dar reikalingu ramentu. Ir vienai ar kitai ðirdþiai artimos muzikos. Po DIKTATÛROS liko gal tik koks treèdalis buvusios auditorijos. Ne todël kad nebenorëtø sutvarkyti „sielos“ reikalø, o skubëdami parvaþiuoti, nes sniego privertë dar daugiau, taigi bristi namo ne itin smagu. Ðtai kur reikëtø valdþios rankos – ankstyvas paskutinis transportas sujaukë ne vieno vëlyvo koncerto reikalus, nors iðeiginë po savaitgalá iðpuolusios ðventës – jau geras sprendimas. Tuo tarpu besirausianti po kone vienodai juodø rûbø krûvà gauja – irgi savotiðka atrakcija, uþkulisinio veiksmo „vinis“. Èiumpu ir savàjá, stebuklingai atsidûrusá virðuje, dël viso pikto.
 O tada buvo SIELA. Nenuilstantis Sirgedas. Pritariantis moteriðkas vokalas – sëkmingas ëjimas. Iðtikimiausi (gal ir iðtvermingiausi – jau vidurnaktis) gerbëjai, naujos ir senos, jau visà ðeðiolikametá skaièiuojanèios dainos. Gotiðka gaida, sakyèiau, buvo visai gudrus sumanymas „Tëvynei“ uþbaigimui, mat laisvas bujojimas padëjo betarpiðkam bendravimui. „Jei mes esame èia, vadinasi, jûs mus atradote. Ir jei jûs èia – mes jus suradome“, iðtarë Aurelijus. Ko gero jis teisus, bent jau að kaþkaip kiekvienà kartà SIELÀ ið tiesø atrandu ið naujo... Bet tai dar ne viskas. Tiems iðtikimiausiems/iðtvermingiausiems skirta VIENKIEMIO lyderio sugrieþta romantiðka melodija, kuri palydëjo á jau kovo 12-osios sutemas.
Galvas ákaitino ne tik ðauni renginio atmosfera. To pasekmë – muðtynës, kurios buvo greitai nugesintos viskam pasiruoðusiø baikeriø. Tada puikiausiai supratau, kad laikas namo, be jokiø „pratæsimø“. Iðvakarëse po afterparty griþus ðeðtà ryto, dabar norëjosi ramaus poilsio, „tik“ pirmà nakties. Tëvynë pagerbta...
Portale www.ferrum.lt paskelbtà informacijà naudoti, cituoti ar kitaip
atgaminti kitose interneto svetainëse ir tradicinëse þiniasklaidos
priemonëse be redakcijos sutikimo draudþiama.
|
