“Wacken Open Air 2005” (4) – “Juodosios” scenos triumfas, legendinis sugráþimas, troliai ir purvo vonios
Birutë,
2005-08-24
Foto: Crazyte
Taip pat skaitykite:
“Wacken Open Air 2005” (1) - dangus ir þemë ðeðioliktos fiestos proga pateikë siurprizø
“Wacken Open Air 2005” (2) - lietus, verslas, tobulëjanti organizacija ir beveik tobula fiestos pradþia
“Wacken Open Air 2005“ (3) - atgimæs trejetas, WOA naujokai ir prakiuræs dangus
Paskutinæ WOA 2005 dienà dangus susimylëjo ir pasiuntë daugiau saulës negu lietaus, nors pastaroji sugebëjo nusvilinti nosis. Kaip beþiûrësi, tàdien triumfavo ne begëdiðkai besielgianti gamta, o „Black“ scena, surinkusi vienà uþ kità geresnes komandas. Na, ir kitose trejose scenose pasitaikë keletas tokiø. Taigi, kaip atrodo to „juodojo“ ðeðtadienio maratonas...
Pirmieji juoduliai – ZYKLON. Samotho vadovaujamas kvartetas susirinko ið garsiø norvegø grupuoèiø ir iðleido pora albumø. Be abejo, groja jie black metalà, gal ne toká ádomø, kaip tos komandos, ið kuriø jie atëjo, bet ir ne primityvø, koká varo kaip apversti kryþiai dygstantys ðio stiliaus atlikëjai. Vis dëlto kaþko trûksta jø pasirodymui, nors muzika gana patraukli. Kai toká pat poþiûrá pareiðkia ir prisiekæ bleko gerbëjai, suprantu, kad ið tiesø tai turbût ne geriausia ZYKLON diena. Bet nusiminti neverta, nes tàdien tai tik 1/6 darbo ðioje scenoje.
O-o-o-o, kaþkas dusina... Viskas aiðku, scenon iððoka penki ið JAV atsibastæ smaugikai kodiniu SUFFOCATION pavadinimu. Dvimetrinis plikis Frankas Mullenas ið paþiûros labiausiai primena reperá, na, gal dar kaþkiek – PRIMAL FEAR frontmenà. Bet kai anas uþkriokia, netenka abejoti brutaliausio death metalo grynumu. Jau þinau, kieno tai mëgstamiausia grupë tëviðkëje, tiek to, pirðtais nerodysim. Tuo tarpu Wackene visà valandà pilasi ekstremalaus skambesio kruða, kuri dargi iððaukia pragariðkas stumdynes prie scenos. Sakyèiau, mano ausims èia per daug ðoko terapijos, bet lieku toje mësmalëje, galbût adrenalino pritrûko. Tai savotiðka mankðta prieð toliau grosianèius áþymiuosius thrashystus. Brrrrutal madness...
Na, o tieji thrasheriai yra mûsuose jau ðiek tiek paþástami „padegëliai“ OVERKILL. Kai ðieji pasirodo þalios velnio galvos fone, tampa aiðku, kad pasiutëlis Bobby Ellsworthas toks pat kûdas kaip ir grupës susikûrimo auðroje prieð gerà dvideðimtmetá. O tada jau uþsikuria tikra pekla. Ne imituotas gaisras anuomet nutraukë jø ðou Vilniuje, taèiau dabar ne maþiau „karðta“ nuo uþdeganèio draivo. Veiduose atsispindinti metø naðta në kiek netrukdo jaunatviðkam penketo ðëlsmui, senas geras thrash metalas, beveik nepasikeitæs, dþiugina minios ausis ir ðirdis. Ðioji ne tik siûbuoja, bet ir klauso iðsiþiojusi, taip nuotaikingai ir dinamiðkai veikia ði „naikinamoji galia“. Gausûs pirotechnikos efektai (net keista!) èia nieko neuþdega. Neuþmirðtami naujausi „RelixIV“ gabalai, taèiau kaip gi be superinio „Elimination“? Ðnekëti galima ir toliau, bet tai vargiai perteiks tà neuþmirðtamà áspûdá, pagaliau pamaèius visà OVERKILL programà. Ir tai dar ne viskas ið thrash metalo serijos...
Gal toji galia, kuri ávardijama kaip didesnë negu reikia prieðui sunaikinti, prieð tai nematoma ranka pasëjo mirtá? Tikrai ne Birutës ar Crazytës „juodas darbas“, kad tam 37 metø vyrukui WOA 2005 buvo paskutinë puota ðioje þemëje. Ko gero, tai ne vienintelis tragiðkas ávykis, nes mûsø „norvegas“ sakësi matæs, kaip kitas nelaimëlis krito tampomas traukuliø, kas labai priminë epilepsijà. Ðis tiesiog atsidûrë netinkamu laiku ir netinkamoje vietoje, kur nelabai kas mokëjo elgtis tokiu atveju. RIP...
Likusiems taip pat reikëjo saugotis, nes netrukus „Juodojoje“ scenoje jau triumfavo DISSECTION, galintys perskrosti ne tik kûnus, bet ir smegenis. Triumfas pagrástas: jie iðleidþia naujà produktà, kurio promo perklausa buvo numatyta „Press‘os centre“. Kas dabar kà bekalbëtø apie Gothenburgo skambesá, bûtent ðie ðvedai kadaise já „pagimdë“ ir tada taip buvo ávardijamas death metalo miðinys su Ironiðku melodingumu, esant „sudvejintoms“ gitaroms. Manau, daugelis pamena jø pasirodymà Vilniuje, taigi bereikia pridurti, kad Wackene buvo viskas gana panaðiai, áskaitant ir iðkeltø triðakiø bei apverstø kryþiø hibridus scenos pakraðèiuose. Ponaitis Jonas nesvaidë jø á þiûrovus, matyt, kalëjime praleisti metai, sustabdæ grupës egzistencijà, nebuvo malonûs. Uþtat gero death/black metalo dozë – daugiau negu pakankama. Pats misteris Nödtveidtas, turbût paveiktas adrenalino, pasirodymo gale sudauþo savàjà gitarà ir gabalais iðsvaido publikai. Jei kam pataikytø á galvà, smûgis bûtø ne blogesnis nei Mayhemiðkø aviø ar kiauliø galvø. Kita vertus, tai kur kas solidesnis suvenyras, nei bûgnø lazdelës ar mediatoriai...
Tiesa, istorija su Treèiojo Reicho vëliava (minëta treèioje reportaþo dalyje). Kaþkas nemëgsta gëjø, kaþkas – naciø. Taigi mûsiðkiai neberanda jos ir vëliau suseka, kas ir kur ðiàjà sudegino. Prasideda tikras detektyvas: apsauginiai per racijà iðkvieèia policijà, kaltininkai nujauèia kaþkà negero ir slapstosi, kokie 10 patruliø kas valandà sukiojasi aplinkui, tautieèiai nirðta ir ruoðia individualø karo lauko teismà, apsauga áspëja patiems nerengti susidorojimo... Galiausiai savo paþiûrø gynëjai apsireiðkia patys, abi pusës iðsiaiðkina, anieji sumoka uþ vëliavà ir stovykloje nusistovi ramybë. Na, iki kaþkokio gaisro, kuris iððaukë net gaisrininkø maðinà...
Tuo tarpu „Party“ scena jau kvieèia á smagø vakarëlá, organizuojamà humoristø FINNTROLL. Ðiuo ávykiu susidomi ne kà maþiau þmoniø negu tuo pat metu „Black“ scenoje siautëjanèiais MARDUK su naujuoju vokalistu. Bet erdvë þiûrovams èia kur kas siauresnë, taigi pastarieji nebetelpa ir lipa ant tualetø, pisuarus atstojanèiø loviø, nusëja pylimà ir net ásiropðèia á àþuolus! O apaèioje likusiems bendraminèiams savotiðka atrakcija, beþiûrint á nuo „tarzanø“ headbanginimo siûbuojanèius medþius. Tuo tarpu Skyrmer, Routa, Tundra, Trollhorn, Beast Dominator ir tiesiog Tapio Wilska, kurio pseudonimà atstoja „autoriteto“ masë ir tûris, skelia vienà po kito savo linksmus gabalus, kur sumiðæs folkas, blekas, dar kaþkas, su troliø iðmintimi ir suomiðku atðiaurumu. Jiems pritaria linksmai nusiteikusios minios ovacijos, mat ne paslaptis, kad troliai dainuoja gimtàja kalba. Nepaisant prasto garso, ðis ðou nuteikia smagiai.
Paskutiniai mohikanai thrasheriai ðiemet tapo KREATOR. Kai prieð pora metø dþiûgavau, kad pagaliau pamaèiau ðià áþymybæ, tai dabar baigiu „persisotinti“. Juokauju, þinoma. Tai viena ið komandø, kurios negali bûti per daug, kaip ir jai skirto laiko. Verþiamës kiek ámanoma arèiau scenos, bet ne per arti, kad neuþdustume nuo tirðtø dûmø, oranþinës ir mëlynos spalvos kamuoliais susiliejanèiø á grësmingus violetinius tumulus. Taip, lygiai tokius, kaip Chorzowe. Dar minutë, ir Mille Petrozza su kompanija skelbia ðventvagiðkà tiesà – „Enemy of God“. O toliau tradiciðkai skamba tuzinas tituliniø ir „eiliniø“ beveik visø diskø kûriniø, aplenkiant tik „Endorama“. Dël ðios galima daug priekaiðtauti, bet geriau èia patylëti. Kaip visada, Mille ðauniai bendrauja su publika, ir klausimas, ar norëtume nuþudyti vienas kità, jausdami malonumà, nieko neðokiruoja. Tai tiesiog ávadas á puikøjá „Pleasure to Kill“. Nesukelia agresijos „Extreme Aggression“ rifai, niekas nenualpsta per „Coma of Souls“, nebent apsvaigsta nuo ðios kompozicijos þavesio. Yra ir kaþkiek romantiðkas „Renewal“, ir dinamiðkasis „Violent Revolution“, ir daugelis kitø. Ir vël tos valandos kaip nebûta, deja, bisui laiko nebëra. Kaþkokia mistika su tais Kreatoriais ir jø per daugelá metø iðlaikyta ypatinga aureole.
Pagaliau pribrendo momentas, kada reikës blaðkytis dviem frontais, mat airiø blekeriø PRIMORDIAL laikas ásiterpia á legendiniø ACCEPT ðou. Kad pastarasis bus áspûdingas, abejoti neverta, taigi nusiteikiama pamiklinti kojas. „Seneliai“ dar turi ðarmo, laukai aidi nuo kelioms kartoms puikiai paþástamø gabalø. Jø per nepilnà trisdeðimtmetá prisikaupë nemaþas kaupas, todël ðiai komandai skiriamos net 2 valandos. Èia áspûdingiausias per visà festivalá apðvietimas, tonos ávairiausiø sinchronizuotø pirotechnikos efektø ir apskritai – tai jëga! Ar bereikia pasakoti kaip jautiesi, gyvai skambant  „Helldriver“, „I Am Rebel“, „Breaker“, „Princess of a Dawn“, „Metal Heart“, „Neon Nights“, „London Leatherboys“ etc. ir viskà apvainikuojant nemirtingam „Balls to the Wall“? Viduryje, per neátikëtinà purvynà, kurio pavirðiuje jau telkðo balos, tenka nuþliugsëti iki „Wet“ scenos, kur siautëja juodosios jëgos. Bet ten tokia spûstis ir stumdynës, kad po keleto PRIMORDIAL gabalø anaiptol nebetraukia perspektyva èia pasilikti. Juolab, kad jie kaþkodël visai nesuþavi. Iðsibrauti laukan ne kà lengviau, taigi po ðios dalies nuotaika subjûra. O dar laukia laidotuvës...
Ðermenys prasideda po vidurnakèio ir reiðkia, kad matysim vienà paskutiniøjø suomiø SENTENCED pasirodymø. Ta proga „verkia“ ir dangus, pasiuntæs gausià liûtá, taèiau melodinga ir lyriðka muzika nuteikia pakiliai. „The Funeral Album“ medþiaga gyvai girdima pirmà kartà. Ji graþi, techniðka, kruopðèiai atidirbta.  Per 15 metø sukurta nemaþai perliukø, taigi WOA 2005 uþbaigimas malonus ir kaþkodël visai ne liûdnas. Nors ilgainiui SENTENCED ne tik „suminkðtëjo“, bet patapo beveik ne metalo grupe, ilgametë patirtis ir daug puikiø kompozicijø ne tik þavi, bet ir kelia pagarbà. Taigi toliau belieka palinkëti vaikinams sëkmës ir kûrybingumo po kitomis vëliavomis.
Pabujoti ir palëbauti su uþstalës dainø meistru Onkel Tomu suguþa nemaþa vokieèiø armija, taèiau mûsø pastogëje susirenka visi gyventojai. Tam kartui uþteks (ne)ðventos evangelijos. „Jauno“ vyno purslai nuplauna sielos dulkes, o visà naktá vël lyjantis lietus iðprausia ir palapines. Rytas ne kà sausesnis, bet pirmøjø dviejø tautieèiø jau laukia tolimas kelias. Brovimasis á autobusà pramankðtina raumenis, o Itzehoe paaiðkëja, kad traukiniu nebespësime laiku iki lëktuvo. Taigi ðios kelionës transporto rûðiø sàraðà dar papildo ir taksi. Netikëtai pataikome á ukrainieèio ið Odesos, trylika metø dirbanèio taksistu Hamburge, maðinà. Taigi bendraujama rusiðkai ir abi pusës apðvieèiamos apie gyvenimo abipus sienos ypatumus. Pavyksta iðvengti remontuojamo ir kamðèius generuojanèio greitkelio, vaþiuojant ðalutiniais keliukais. Odesieèio patirtis dar leidþia pataikyti ir á reikiamà terminalà, ir atsisveikinama ðiltai, ir tarifas neuþkeliamas...
Kur dar gali mus nublokðti sugedæs laineris? Neblogai bûtø á Londonà. Bet nieko daugiau neávyksta. Net ir 3 eurai uþ kavà atrodo menkniekis, kai atvirame balkone groþëdamiesi kylanèiais ir besileidþianèiais lëktuvais, laukiame savojo skrydþio. Èia jau skamba ir gimtoji kalba, o Wackeno ávykiai tuokart atrodo tokie tolimi. Bet jie su tavimi. Nes ðtai dabar sëdi ir galvoji: WOA 2006, rugpjûèio 3–6 d., SUBWAY TO SALLY, DIE APOKALYPTISCHEN REITER, IN EXTREMO, SOILWORK, CHILDREN OF BODOM...
Portale www.ferrum.lt paskelbtà informacijà naudoti, cituoti ar kitaip
atgaminti kitose interneto svetainëse ir tradicinëse þiniasklaidos
priemonëse be redakcijos sutikimo draudþiama.
|
