THE OLD DEAD TREE „The Perpetual Motion“ – saldi, bet kiek kitokia gotika
odium,
2012-02-23
Gotikinis metalas – turbût vienas ið þanrø, susilaukianèiø daugiausia „tikrø“ ilgaplaukiø kandþiø replikø, stereotipiniø vertinimø ir panaðiø netikslumø. Þinoma, negalima teigti, jog toks poþiûris atsiranda be prieþasties, kai pagrindine ðios srities atðaka daþniausiai ávardijamos „bobiðkas + growl“ arba  operiniu moteriðku vokalu paremtos grupës (WITHIN TEMPATION, XANDRIA, ir t.t.). Aiðku, yra ir tarp pastarøjø gerø kolektyvø su puikia muzika (favoritais èia galëèiau ávardinti FLOWING TEARS ar ankstyvuosius TRISTANIA), taèiau man asmeniðkai gotikinis metalas pirmiausia asocijuojasi su kitais dalykais. TYPE O NEGATIVE bei THE VISION BLEAK – du kolektyvai, derinantys (derinæ) puikø humorà, vyriðkà vokalà, ironijà bei sarkazmà su sunkia gitaromis paremta muzika. Man ðios grupës – gotikinio metalo etalonas. Taèiau ðioje niðoje yra ir saldesniø, taèiau kokybiðkos muzikos atlikëjø, kaip kad olandai THE WOUNDED, portugalai HEAVENWOOD ar prancûzai THE OLD DEAD TREE. Apie pastaruosius ir pakalbësime.
Jei kas ádëmiai seka mano kasmetinius reportaþus ið „Wave Gotik Treffen“, ði, deja, jau nebeegzistuojanti ketveriukë, turëtø bûti paþástama. Bandþiau dar jiems esant aktyviems paimti ið jø interviu, taèiau gavæ klausimus graþuoliukai pasipustë padus. Pykau. Tuomet jie iðsiskirstë. Tarkim, jog tokiu bûdu bûsim atsiskaitæ.
Pirmà kartà iðgirdus apie ðiuo prancûzus, vienintelë mintis buvo „kas èia per pavadinimas?“. Taèiau pasikapstæs giliau atradau iki ðiol vienà mëgstamiausiø gotikinio metalo grupiø. „The Perpetual Motion“ – antrasis kolektyvo diskas, pasirodæs 2005 metais. Ið karto reikëtø atkreipti dëmesá, jog viena pagrindiniø grupës apdainuojamø temø – saviþudybë (taip taip, vël tie stereotipai). Bet tam greièiausiai yra stiprus pagrindas – dar prieð pasirodant debiutiniam albumui savo noru anapilin pasitraukë vienas ið THE OLD DEAD TREE ákûrëjø, bûgnininkas Frédéric Guillemot. Darau iðvadà, jog artimo draugo netekimas stipriai paveikë lyderio ir dainø autoriaus Manuelio Munozo pasaulëþiûrà, kas ir atsispindi prancûzø muzikoje. Apskritai kalbant, „seno mirusio medþio“ tematikoje gausu nusivylimø, skausmo, iðsiskyrimø, bet tai anaiptol nëra vien aðaros bei nelaimingos meilës. Atvirkðèiai, „The Perpetual Motion“ dainø nuotaika ir vokalo iðraiðka labai ávairi ir kintanti – tai pokalbiai su savimi, ðnaresiai, audringos ir uþvedanèios kalbos, riksmai, ir t. t. Beje, rasite èia ir ironijos. Vien ko verti tokie pavadinimai, kaip „Vonios monologas“ ir pan.
Visas albumas yra ganëtinai vientisas, taèiau tuo paèiu ir labai ávairus. Esu tikras, jog kai kurios personos èia áþiûrëtø ir nemaþai progresyvo bruoþø. Að tuo tarpu sakyèiau, kad jis tiesiog ádomus. Jau minëjau labai skirtingas vokalo partijas (beje, Manuelio balsas stiprus tiek dainuojant ðvariai, tiek ir growlinant), bet ir pati muzika pateikia visà arsenalà ávairiø schemø: iðsiskiria ir bûgnai – daþnai naudojama dviguba baèka, ápinama net ir jazz elementø, ir gitaros, kuriø skambesys tikrai nepadarytø gëdos ir death metalui. Dainos – vienos greitos, aðtrios, dvelkianèios retoriniais klausimais, kitos – ðvelnesnës, kupinos akustiniø partijø, perteikianèios nostalgijà, ilgesá, treèios – lyg ir perpintos optimizmo (gal dël to, kad vienà dienà vis tiek visi susitiksim), giedros, ðviesios.
Taip pat reikëtø pastebëti, jog kûriniai yra pakankamai melodingi. Ne tiek, kad grojamam stiliui galëtum pripaiðyti „melodic“ etiketæ, greièiau toká áspûdá sudaro ávairiø melodijø, pragrojimø gausa. Neabejotina, jog toks dinamiðkumas, ávairumas – vienas pagrindiniø albumo koziriø. Kita vertus, man asmeniðkai „The Perpetual Motion“ visø pirma yra daþnai klausomas diskas dël jame esanèiø super gerø singlø, ið kuriø iðsiskiria „Out Of Breath“, „So Be It!“ bei „Even If“. Tai vieni geriausiø kûriniø, kuriuos grupë yra sukûrusi, todël ir albumo vertæ jie smarkiai kelia. Likusios dainos, nors tikrai ádomios ir patrauklios, anoms neprilygsta – gal pritrûksta uþvedanèiø priedainiø ar ámantriai paslëptø detaliø.
Nors grupës debiutas „The Nameless Disease“ buvo taip pat labai stiprus, galbût bûtent iðskirtiniø dainø trûkumas já stato uþ „The Perpetual Motion“. Man ðis diskas – vienas ádomiausiø ir geriausiø tikro gotikinio metalo albumø. Ávairus, puikiai sukonstruotas, gerai atliktas – tai, kas leidþia jam iðlaikyti savo muzikinæ vertæ ilgoje perspektyvoje.
Vertinimas: 9/10
THE OLD DEAD TREE „The Perpetual Motion“
© „Season of Mist“, 2005
1. Out Of Breath
2. Unrelenting
3. I Can’t Get Rid Of It
4. What Else Could We’ve Said?
5. So Be It!
6. Everyday Life
7. 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8...
8. By The Way
9. My Friends
10. Even If
11. The Knock Out Song
12. This Is No Farewell
Portale www.ferrum.lt paskelbtà informacijà naudoti, cituoti ar kitaip
atgaminti kitose interneto svetainëse ir tradicinëse þiniasklaidos
priemonëse be redakcijos sutikimo draudþiama.
|
