Bijau, kad seniesiems MERCENARY fanams šis albumas tikrai nepatiks... Paklausit, jei ne jiems – tuomet kam? O gi visai jūrai metalcore gerbėjų, kurie net nebežino ir nebeskiria vienos savo klausomos grupės nuo kitos, kadangi vesti šio žanro komandų sąrašą beviltiška – pavadinimas drąsiai galėtų būti vienas visoms grupėms. Neatskirsite nieko – nei vokalo manieros, nei gitaros grojimo stiliaus, nei ritmikos. Viskas taip iki šleikštulio vienoda, kad net darosi keista, kaip tokios grupės sugeba užkopti į topų viršūnes ir surinkti ištisas minias gerbėjų. Na, iš tiesų, tame nieko nuostabaus nėra, kadangi dabar tai iki kraštutinumo madinga, o, vadinasi, ir paklausu.

Gaila tik, kad šiose gretose atsidūrė ir MERCENARY, kurie, nors ir turėjo savoje muzikoje melodic death skambesio, visgi grojo jį įdomiai maišydami su power metalu. Tai ir buvo jų išskirtinis bruožas, iš kurio buvo galima lengvai atskirti šiuos danus. Dabar gi, nežinia ar vaikydamiesi pigaus populiarumo ar dėl iš grupės išėjusių net trijų grupės narių pasikeitimo, grupė pasuko į komerciją.

Bosistą Rene Pederseną reikėtų pagirti, jog šis dabar vienas tvarkosi tiek su švariu, tiek ir su growl vokalu ir, reikia pripažinti, ganėtinai vykusiai. Ir, nors jau pabodo metalcore aranžuotės, kur piktas vokalas uždainyje keičiamas pop-punkiniu priedainio metu, nes bent jau amerikiečiai visi skamba būtent taip, man MERCENARY patiko labiau, nes net su švariu vokalu neskamba taip parazitiškai saldžiai, kaip visi kiti nusipopsinę IN FLAMES, AT THE GATES ir DARK TRANQUILITY klonai.

Įdomumo ir netikėtumo efektų nebeliko, nes grojama taip, kaip groja šimtai tokių grupių, nepavargstančių pūsti į vieną ir tą pačią dūdą. Dėl to truputį gaila, kad šis danų kolektyvas prarado savo anksčiau turėtąjį veidą. Na, bet palikim praeitį už nugaros ir pasidomėkime, kas per metamorfozės aplankė šią grupę.

Albumas pradedamas tikrai galingai it su gerai detonuojamu užtaisu – daina „Trough the Eyes of the Devil“, kuri turi labai gerai įtraukiantį priedainį ir tikrai „močnus“ rifus. Metalcore fanui tai – tikras saldainis, nes visus įspūdingiausius šio stiliaus akcentus tikrai rasite čia. „The Follower“ ir „In the River of Madness“ smogia taip pat stipriai, ir apskritai visas įrašas labai vientisas ir galingas. Net truputį silpnesnės dainos, kaip vos ne popsinė „Shades of Grey“ ar „The Black Brigade“, kurioms laisviausias kelias į daugiau dainavimą nei growl vokalus mėgstančių gerbėjų širdis garantuotas, neiškrenta iš bendro konteksto. Jėgos čia rasite per akis! Tik atlaikykite.

Galiausiai, net ir pasidavę masiniam skoniui, MERCENARY vis tik skamba gerokai kokybiškiau ir šauniau už daugumą kolektyvų, o su tokiomis dainomis kaip „Trough the Eyes of the Devil“ topuose galima pasiekti tikrai daug. Aišku, nereikėtų pamiršti ir fanų. Taigi, net jei šis ant albumo viršelio iš pelenų kylantis feniksas seniems gerbėjams asocijuosis su nusivylimu ir kartėliu dėl pasikeitimų grupės kūryboje, visgi tai – ieškojimo ir naujų savęs išbandymų ir atradimų kelias. Svarbiausia, kad tai nevirstų kelione atgal šunkeliu, pametus kelią dėl takelio.

Vertinimas: 8/10

MERCENARY „Metamorphosis“
© „Napalm Records“, 2011

1. Through the Eyes of the Devil
2. The Follower
3. In a River of Madness
4. Memoria
5. Velvet Lies
6. In Bloodred Shades
7. Shades of Grey
8. On the Edge of Sanity
9. The Black Brigade

Portale www.ferrum.lt paskelbtą informaciją naudoti, cituoti ar kitaip atgaminti kitose interneto svetainėse ir tradicinėse žiniasklaidos priemonėse be redakcijos sutikimo draudžiama.

Komentarai

Tik Prisiregistravę vartotojai gali rašyti komentarus