MANDRAGORA „Carnal Cage“ – iðlaisvinkime siautulingà muzikà
Birutë,
2011-02-23
Kartais sakoma, kad mûsø kûne siela uþdaryta tarsi kalëjime. Ar tikrai kaþkas kali ir MANDRAGOROS naujausiame albume „Carnal Cage“, nepasakysi. Uþtat aptarti kà tik pasirodþiusá leidiná verta. Ðvieþutëlis skanutëlis melodingo death metalo „ðmotelis“ – jûsø sunkiajam stalui...
 Ði ilgametë komanda nusipelno pagarbos dël to, kad per daug stilistiðkai nenukrypdama nuo pradinio skambesio iðtakø, kaskart taip patobulina savo kûrybà, kad klausytis ir malonu, ir ádomu. Ðtai ir èia... „Maskaradas“ prasideda rytietiðkais motyvais, o netrukus jau griaudëja galingas ir techniðkas „melodikas“, malonus „patepimas“ ausims ir dvasiai. „In Doubt“ rûstybë, dinamika ir piktas vokalas nukelia mus á laikus, kuomet karaliavo brutalus death metalas, nors melodingi rifai iðduoda, kokiam stiliui vis dëlto „pamaldûs“ mandragorieèiai. Kelionën po „Apleistus laukus“ palydi gana originalaus, techniðko, melodingo, bet ir arðaus skambesio kompozicija. Sudëliota ji pagal geriausius melodic death kanonus, todël itin patraukli. Ne kà maþesná áspûdá palieka ir „Unconsciousness“, kurio gana lëta pradþia netrukus prasiverþia labai „mandragoriðku“ átaigiu ir ánirtingu skambesiu, galinèiu tikrai palikti „be sàmonës“. Vien ko vertas instrumentiniø vietø groþis. Man asmeniðkai tai – vienas ið geriausiø gabalø ðiame albume. Be kita ko, dar ir ilgiausias. Klausomës toliau...
Prakeikimas... Kitas gabalas primena... SUIDAKRA. Ne, tikrai ne dël to, kad manyje labai ástrigo ðios grupës kûryba. Ir tai tik pradþioje. Toliau MANDRAGORA patiekia kaþkà toookio graþaus, savito ir stilistiðkai nevienareikðmiðko, kad belieka tik þavëtis. Favourite number two... „Walk to Fall“ nustebina brutalumo ir pykèio doze, kuri kartais net priverèia suabejoti, ar èia vis dar melodingasis metalas. Bet gitarø rifai tai vis dëlto iðduoda. Nors kaip beþiûrësi, tai viena arðiausiø viso disko kompozicijø, tikrai galinti iðversti ið klumpiø. Nepaisant to, kad nuskamba ir lyrinë gaida.
Kas tas „neþinomasis“? Tipiðkas melodingo metalo a lia ARCH ENEMY, SCAR SYMMETRY, OMNIUM GATHERUM etc. pavyzdys. O kad jau labai gerai vertinu ðias komandas, tai ir MANDRAGOROS daina prie ðirdies. Tuo tarpu „Sand and Dust“ kelia asociacijø net su melodingu bliaku, nors vos vos. Ðis gabalas taip pat savotiðkai ádomus ir smagus ausiai, vien dël tikro skambesio „dinamito“.
Visà epopëjà uþbaigia instrumentinis kûrinys. Romantiðkas, ramus, graþus. Jo pasiklausius natûraliai ir kyla klausimas: o kas po to? Tikriausiai dar ne kartà perklausysime ðá diskà, atrasdami kaþkà naujo, ko nepastebëjome iðsyk ar tiesiog neatkreipëme dëmesio. Kad ir albumo virðelio, kuriame taip sëkmingai suprojektuoti industriniai vaizdeliai ir grupës nariø nuotraukos, kad ið karto verta paspausti deðinæ fotografams ir dizaineriams. O taip pat ir latviø garso technikams uþ kokybiðkà produktà. Ir lauksime naujø vëjø ið MANDRAGOROS stovyklos. Tuokart belieka grupei palinkëti sëkmës pristatant „Carnal Cage“ ir dar daug kûrybingø metø!
Vertinimas: 9/10
MANDRAGORA „Carnal Cage“, 2011
Trukmë 48:19
1. Masquerade
2. In Doubt
3. Desolated Fields
4. Unconsciousness
5. Curse of Existence
6. Walk to Fall
7. The Unknown
8. Sand and Dust
9. After (instrumental)
Portale www.ferrum.lt paskelbtà informacijà naudoti, cituoti ar kitaip
atgaminti kitose interneto svetainëse ir tradicinëse þiniasklaidos
priemonëse be redakcijos sutikimo draudþiama.
|
