GREEN CARNATION jauèia palaimà uþmaskavæ savo juodàjà prigimtá
Birutë,
2003-06-25
Ferrumo albumø archyvuose galima rasti prieðpaskutinio norvegø GREEN CARNATION (GC) albumo recenzijà, todël neverta kartoti ðios grupës susikûrimo faktø. Tereikia paminëti, jog kadaise kai kurie jos nariai kitose grupëse grojo black metalà. GC atmosferinë/psichodelinë muzika toli nuo tos, ankstesnës, taèiau ji tokia ypatinga, jog vargu ar reikia gailëtis dël tokio kardinalaus posûkio.
 Ir ðtai ðiemet, jau ðá mënesá, iðleidþiamas naujas (treèiasis) grupës diskas “A Blessing In Disguise”. Ádomu, jog netikëtai pakeistas jo pavadinimas, nes anonsuose buvo pristatomas kaip “The Writings On The Wall” (dabar diske yra tik kûrinys tokiu pavadinimu). Ant CD virðelio yra paaiðkinimas, kaip patys muzikantai ðiandien ávardija savo muzikà. Pasak jø, èia skamba tiesiog sunkus, progresyvus ir stiprus melodingasis rokas. Na, nesiraukykite neiðvydæ þodþio “metalas”, èia jis tiesiog neakcentuojamas, taèiau sàsajø su ðia muzika, be abejo, yra. Beje, ðis paaiðkinimas yra tikras iðsigelbëjimas recenzentams, nes apibûdinti GC stiliø ið tiesø nelengva. Juolab, kad tai grupë, kuri nuolat eksperimentuoja, ieðko kaþko naujo, todël ið anksto niekas neþino, kà iðgirs naujame diske. Kalbant vaizdþiai apie albumo pavadinimà, buvæ bliakeriai pajuto palaimà uþmaskavæ savo juodàjà prigimtá. Muzikiniu poþiûriu diskas nuo ankstesnio skiriasi kaip diena nuo nakties. Ir ne tik tuo, kad èia yra 9 kompozicijos (ankstesniame – 1, trunkanti valandà!). Psichodeliniø motyvø èia nedaug, taèiau klausantis disko, atrodo, atsiduri tuose laikuose, kai karaliavo senosios sunkiojo roko grupës. Jis neabejotinai sunkesnis uþ savo pirmtakà. Vis dëlto dominuoja ramios, graþios ir ðvelnios melodijos, brutalaus vokalo nedaug, bet viskas labai techniðka. Visi motyvai, visos instrumentuotës puikiai dera, sudarydamos vientisumo áspûdá. Tikrai progresyvi, sunkiai su kuo nors palyginama muzika, þavinti tiesiog savo paprastumu. Ir nëra prasmës iðskirti kurio nors kûrinio, nors kiekvienas savotiðkai ádomus. Ta nepakartojama atmosfera, kuria dvelkia “A Blessing In Disguise”, pajuntama perklausius viskà, ir ne vienà kartà. Tas bûdinga visiems GC darbams.
Teko matyti grupæ “WOA 2002” scenoje, pasirodymas, kaip ir muzika, iðsiskiriantis ið kitø. Verta atkreipti dëmesá á dainø pavadinimus – juose nëra jokios agresijos, jokio brutalumo, greièiau melancholija ir kaþkoks liûdesys, bûdingas doom metalo grupëms. Taèiau GC – ne doomas. Dar vienas ypatumas – diske nëra titulinio gabalo, kas tartum pabrëþia, kad pavadinimas apjungia visà medþiagà á bendrà motyvà. Èia vëlgi svarbus gyvenimo ir mirties rato, gamtos, reinkarnacijos akcentas (bene vienintelis panaðumas su “Light Of Day, Day Of Darkness”). Albumo virðelyje – ðvelnus vaikutis, ne koks nors Damienas ar iðsigimæs kûdikis. Sunku pasakyti, kodël tokia linkme pakrypo buvusiø bliakeriø “reinkarnacija”. Galbût dël pagrindinio nario Tchorto dukters mirties. O dar tas faktas, kad dalis albumo buvo áraðyta baþnyèioje…
Taigi jûsø dëmesiui - dar vienas beveik valandos trukmës GC “ðedevras”. Neabejodama skirèiau ðiam albumui aukðèiausià ávertinimà. Taèiau tai tik skaièius. Tuo tarpu ausims reikia patrauklios muzikos. GC tokià kurti moka ir daro tai iðties gerai. Tiesiog paklausykite.
GREEN CARNATION “A Blessing In Disguise”
SEASON OF MIST, 2003
Trukmë 56:21
1. Crushed To Dust
2. Lullaby In Winter
3. Writings On The Wall
4. Into Deep
5. The Boy In The Attic
6. Two Seconds In Life
7. Myron & Cole
8. As Life Flows By
9. Rain
Portale www.ferrum.lt paskelbtà informacijà naudoti, cituoti ar kitaip
atgaminti kitose interneto svetainëse ir tradicinëse þiniasklaidos
priemonëse be redakcijos sutikimo draudþiama.
|
