PSYCHOTIC DESPAIR „Psychotic Despair“ – kai neviltis iðsilieja ekstremalioje muzikoje
Birutë,
2008-09-09
Turbût kiekvienam kaþkada gyvenime teko atsidurti beviltiðkoje situacijoje. Kità galbût neviltis apima daþnai. O ðtai beveik kaimyninës Èekijos sostinëje Prahoje gyvuoja grind/death metalà grojantys vaikinukai, besivadinantys PSYCHOTIC DESPAIR. Turëjusi galimybæ pamatyti ðá „beviltiðkumà“ ir gyvai „Brutal Assault“ feste ir, prisipaþinsiu, patingëjusi antràjà dienà 10 val. stoti prieð scenà, dabar bandysiu apþvelgti ðios komandos produktà, besivadinantá kaip ir ji pati. Juolab kad já draugiðkai padovanojo patys kûrëjai.
Taigi ekstremali muzika, „beviltiðkai“ kriokiantis ir kriuksintis vokalas „gilia gerkle“, jokio melodingumo, jokio kompromiso. Rodos, kà èia daugiau beðnekësi. Vis dëlto prisivertus diskà perklausyti kokius penkis kartus, pradedi suprasti, kad ir tokiame „triukðme“ esama patraukliø niuansø. Pirma, kas krenta á akis, visi kûriniai virðija minutæ ar net tris, o grindui tai nevisai bûdinga. Kita vertus, esama ne taip ir maþai instrumentiniø vietø, kuriose net gitarø rifai prasiverþia. Vienas labiausiai „kabinanèiø“ gabalø yra treèiasis, tas èekiðku pavadinimu, labiau panaðus á brutalaus death metalo kàsná. Turëtø patikti Cannibalø, senøjø Napalmø, CARCASS mëgëjams. Pastarieji èia paminëti dar ir dëlto, kad èekø berniukai, panaðiai kaip jø kolegos ið Britanijos, „pamëgæ“ ávairius lotyniðkus þodþius, „trûnësius“ ir kitus malonius daikèiukus. Paminëtinas ir „Blind Hate“ „ðmotelis“, kuris tiesiai á paðirdþius kerta savo brutalumu ir tempu, bet vis tik turi kaþkokio þavesio. Galbût diskas në neápusëjæs jau spëjo smogti ne tik ausims, bet ir smegeninei?
Na, „analiniai ðnabþdesiai“ tai jau tikrai grinderiðki, bet smagus bûgnininko darbas. Toliau po poros niekuo neiðsiskirianèiø kûriniø norisi paklausti: kodël dar verta „kankintis“? Kaip tik tokiu klausimu tituluojama devintoji PSYCHOTIC DESPAIR albumo kompozicija. Ji juokinga, kaþkiek hardcoriðka, bet „veþanti“ ir net ðiek tiek melodijos beturinti. O „Humulus Lupulus“, sakyèiau, yra antroji stipriau patraukianti ir iðsiskirianti disko vieta. Ávairesnio skambesio, techniðka, truputá sumaþintos ekstremalumo dozës. Ir tikrai turinti nemaþai sàsajø su ankstesne CARCASS kûryba. Manau, turëjo apie kà paðnekëti su pastaraisiais PSYCHOTIC DESPAIR vaikinai, ðiemet besidalindami dargi tà paèià „Brutal Assault“ scenà!
Gráþtame prie albumo. O pastarasis artëja prie pabaigos, ir ta proga verta paminëti prieðpaskutiná kûriná, ne tik vienà ilgiausiø, bet vëlgi gana ádomø. Na o tryliktasis tarsi alsuoja visomis pragaro gelmëmis ir atsiduoda stiliaus standartais. Originalumas? Rodos, jis jau tampa nuvalkiotu þodþiu...
Tokia gaida galima bûtø baigti ðià recenzijà ir palikti tà vienà ðeðetà padidinti arba sumaþinti kitiems klausytojams. Bet dar keletas þodþiø apie disko apipavidalinimà. „Maþojo princo“ motyvai èia iðsidësto tarsi Salvadoro Dali paveiksle, kupiname ávairiø simboliø. O pats „princas“, ið tikrøjø tas pop atlikëjas, yra tiesiog nuotraukoje po lakûno kojomis. Psichinis dailininko nukrypimas? Ko gero ne, jei, pavyzdþiui, atkreipsime dëmesá á kardinaliai pasikeitusius kai kuriø PSYCHOTIC DESPAIR muzikantø skonius. Mat italø kilmës bosistas Adriano, kuris yra vienas grupës ákûrëjø, kaþkada buvo romantiðkø NOVEMBRE narys...
Vertinimas: 6/10
PSYCHOTIC DESPAIR „Psychotic Despair“ (L’Inphantile Collective)
Trukmë 32:32
1. Deep Throat
2. Synapsis Collapse
3. Střevni Potiþe Ve Stavu Beztiþe
4. Chemical Noise
5. Blind Hate
6. Whisper Of Anal
7. No Latex no Fun
8. Piss Gesichter
9. Why?
10. Humulus Lupulus
11. Summer Putrefaction
12. Lophius Piscatorius
13. Inner Scream
Portale www.ferrum.lt paskelbtà informacijà naudoti, cituoti ar kitaip
atgaminti kitose interneto svetainëse ir tradicinëse þiniasklaidos
priemonëse be redakcijos sutikimo draudþiama.
|