CELTIC FROST „Monotheist“ — atðilimas negresia
Adis,
2006-06-09
Kuo man patinka senos grupës? Tuo, kad jos turi kaþkoká, galbût laike áðalusá, mistiðkà uþtaisà. Tegul muzika bûna ne paties aukðèiausio ir ádomiausio lygio, bet ji turi tà paslaptingà kokteilá, susidedantá ið dar vis unikalaus braiþo, tiek idëjos, tiek atmosferos gilumo ir nuoðirdumo santykio, bei visgi to gerokai iðsiskirianèio specifinio oldskûliðko draivo. Taip atsitiko su OBITUARY “Frozen in Time“, VENOM’ø “Metal Black”, dabar gavau tos paèios rûðies kirtá ir ið Keltiðkojo Speigo.
 Nuo paskutiniojo albumo — 16 metø. Nebedaug iki naujos kartos iðauginimo betrûksta, ar ne? Daug alaus ir kitokiø skysèiø nutekëjo tiek ðaltøjø keltø ið Ðveicarijos, tiek apskritai sunkiosios muzikos poþemyje. Atëjo naujos mados, naujos srovës, bet ne joms iðtirpdyti senojo áðalo lytis.
Sunku ávardinti ðio albumo stiliø. Èia pilna ir senovinio thrash / old school black skambesio (ypaè vokalo prasme), ir darkwave, netrûksta ir visokiø garso efektø, daþniausiai sutinkamø dark ambient ar panaðiuose þanruose. Vyruèiai (ar iðkart sakyti — Thomas G. Fischeris?) savæs tikrai nesistengia ásprausti á rëmus. Ir kas ádomiausia, nors þanrai ir visiðkai skirtingi, albumo kontekste viskas skamba tiesiog fantastiðkai!
Pirma, kas krenta á ausis — daug þemø daþniø. Gitaros dauguma atvejø “velkasi” — ne neigiama prasme, o greièiau ávaizdþio — gitaros ir bosas (o kai kur net ir solo) eina kaþkur paþeme, sudarydamos lyg ðleifà, tuo tarpu vokalas “veda” visà muzikà. Neverta net bandyti nusakyti, kaip toks dviejø elementø kokteilis uþveþa...
Antra — tempas. Didesni/senesni doom pakraipos fanai galbût uþginèys, bet kai kurie gabalai ar jø fragmentai man skamba labai labai doomiðkai. Emocine prasme – ypatingai. Ne, nieko ðviesaus èia nëra. Pyktis, ánirðis (bet be draskymosi ir seiliø taðkymo), panieka, liûdesys, neviltis. Ir visa tai eina pakaitomis.
Taip, reikia paminëti, kad pats albumas, dainø tvarka sukomponuota tikrai kaþkaip savotiðkai. Atrodo, kas èia nuostabaus, kad agresyvûs gabalai eina pakaitomis su lëtais ir melodingais, bet visgi kaþkas... kaþkas iðskirtinio èia yra. Gal proporcijos, gal kaþkokie tarpusavyje rezonuojantys kompoziciniai ar skambesio elementai, bet daugumoje albumø bûna “aha, èia gerai, vyrai ið peties varo, a, na, tiek to, èia baladë, o, èia vël prasideda smagumas”, o èia... èia viskas labai sklandþiai sueina á vienalytá lydiná.
Vokalas. Trilypis: oldskûliðkai piktas (t.y. stipriai paðiurkðtintas, bet ne growlinantis), ramus, ðvarus (kaþkuo man primenantis neþinomos baþnyèios klierikiðkas inkantacijas) ir moteriðkas. Vëlgi, viskas praktiðkai idealiai dera tarpusavyje. Ramieji vokalai — itin atmosferiðki.
Tai kaip viskà apibendrinti? Man prieð akis iðkyla toks vaizdinys — ið keliø brangiøjø metalø lydinio iðlieta seno, pikto, kartu ir liûdno dievo statulëlë. Ne itin ryðkiai þybèiojanti tamsoje — visgi ðeðiolika amþiø glûdëjusi paslaptingø ðventyklø poþemiuose ir ðtai pagaliau iðtraukta á mûsø dienø ðviesà.
Ar yra ko nors, kas „negerai”? Na, lyg ir nieko nëra. Nebent tai, kad perklausius albumà (taip, su kuo didþiausiu pasimëgavimu), nesinori vël jo klausyti ið karto. Prasukti diskà nors kartà per dienà — mielai, bet ðtai du kartus paeiliui... Na, bet gal èia kokia asmeninë recenzuotojo problema.
Vertinimas: 10/10, gal net ir 11/10
CELTIC FROST „Monotheist“
© „Century Media“ 2006
1. Progeny
2. Ground
3. A Dying God Coming into Human Flesh
4. Drown in Ashes
5. Os Abysmi Vel Daath
6. Obscured
7. Domain of Decay
8. Ain Elohim
9. Triptych: Totengott
10. Triptych: Synagoga Satanae
11. Triptych: Winter (Requiem)
Portale www.ferrum.lt paskelbtà informacijà naudoti, cituoti ar kitaip
atgaminti kitose interneto svetainëse ir tradicinëse þiniasklaidos
priemonëse be redakcijos sutikimo draudþiama.
|
