Billy Idol koncerte dominavo karštis ir rokenrolas

Foto: www.billyidol.net

Labai galimas dalykas, jog koncertų bei kelionių gausa mane gerokai išlepino. Bet kad tiek, tai tikrai nesitikėjau. Šių metų liepos 6-os dienos rytas buvo eilinis, nesiskyręs nuo visų kitų. Gal kasdieniniai rūpesčiai, o gal tiesiog visiškas atsipalaidavimas neleido džiaugtis tuo, jog tą dieną Vilniuje koncertavo pasaulinio lygio roko legenda Billy Idol. Šis faktas ne tiek malonino dūšią, kiek kėlė tokius jausmus, kaip „dar vienas vakaras ne namie…“

Turbūt ne vienam iš mūsų vasaros karščiai smegenėles pakaitino iki spragsėjimo. Aš irgi ne išimtis. Jau eidamas į Vilniaus „Ledo rūmų“ (kitaip, “Utenos pramogų”) areną, tikėjausi bent jau vėsios aplinkos – juk „ledo grindys“, kaip ten bebūtų. Bet pasirodė, kad klydau ir šioje vietoje. Tą vakarą nors ir pakankamai erdvioje salėje susirinkę apie 1500 žiūrovų neleido pamiršti lauke tvyrančios temperatūros. O pasirūpinti padoria aušinimo įranga organizatoriai, aišku, nesugebėjo.

Be kita ko, nebuvo pasirūpinta ir padoriu renginio anonsavimu. Puse ausies prieš porą dienų lyg ir teko nugirsti, jog amerikiečių rokerį apšildys kažkokia tai latvių grupelė, nepasikuklinusi ir už tokią galimybę sumokėjusi padorią sumelę… Tuo tarpu į renginį susirinkusi publika kažin ar išvis žinojo, jog kažkas dar gros be paties Billio. Na, bet yra kaip yra.

Punktualumas valdo. Koncertas prasideda lygiai aštuntą valandą vakaro. Scena tikrai atrodo galingai – daug aparatūros, daug instrumentų, apšvietimas irgi kelia pagarbą. Nors salė ne sausakimša, tik pradėjus groti latviams, prie scenos susispietė nemaža minia. Taip, kaip vadinasi grojusi kaimynų grupė, tiksliai pasakyti negaliu. Lyg ir SUPERHUMAN, bet galiu ir klysti. Žodžiu, informuoti buvom tikrai gerai. Kuo nustebino latvių kolektyvas? Hm, pradžia buvo energinga, reikia pasakyti. Pirmoji daina nuteikė optimistiškai. Tiek skambesys, tiek pats vokalas man priminė kažkada Lietuvoje viešėjusius suomius BABYLON WHORES. Bet greitai teko nuomonę kardinaliai pakeisti. Latviai – standartinė hard roko grupė, gebanti derinti ir aštresnio bei sunkesnio kalibro dainas su lėtomis, mergaitėms skirtomis baladėmis. Na, žinoma, vokalistą jie turi labai charizmatišką – pastarasis be perstojo ragino publiką šėlti, o kas antras žodis iš jo lūpų buvo „fuck“. Bet taktika buvo teisinga, nes lietuvių publika, kurios tarpe buvo ir nemažai visuomenėje žinomų žmonių, išsijudino kaip reikiant. Tiesa, reikia pasakyti, jog SUPERHUMAN grojo vos daugiau nei dvidešimt minučių – kaip apšildančiajai grupei, tikėjausi daugiau, bet, paklausęs jų atliekamų dainų repertuaro, supratau, jog toks laiko tarpas – pats tas. Žiūrovai gausiai apdalinami grupės tik ką išleistu mini albumu, o mes jau su nekantrumu laukiame vakaro vinies – pačio BILLY IDOL.

Pertrauka užtruko nei daug, nei mažai – lygiai pusvalandį. Per tą laiką spėjau ne tik padaboti į susirinkusias didelių krūtinių blondines ant aukštakulnių, bet ir į vyrukus plačiais pečiais ir išeiginiais treningais. Atrodo, į šį koncertą susirinko ne tik ištikimi roko fanai, bet ir žmonės, ieškantys, kur energingai praleisti vakarą. Bala nematė, juk ploti šį kartą tikrai mokėjo, galėjo ir tą darė visi.

Lygiai devintą valandą vakaro, užgesus šviesoms, scenoje pasirodo pats maestro su komanda. Pirmas žvilgsnis – Billiui į veidą. Taip, senatvė žymi, veido bruožai labai primena kitą roko monstrą Micką Jaggerį. Pasidaro įdomu, ar šis įvertinimas kiek nors atsilieps muzikinei pusei. Nors salėje ir tvyro 28 laipsnių karštis, o pats atlikėjas dar ir megztuku pasidabinęs, bet energijos jam tikrai netrūksta. Jau po antrosios dainos „Dancing With Myself“ tampa aišku, kad ir publika nebus nuobodi, o aktyvi ir negailinti aplodismentų. Netrukus Idolas sukaista, nusimeta viršutinį rūbą ir supranti, iš kur pas žmogų tiek jėgų – kūnas atrodo ne ką prasčiau nei kokio dvidešimtmečio kultūristo. Pavydėtinas stovis… Bet kadangi mane labiau domina dainų atlikimas, žiūriu į tai pro padidinamąjį stiklą. Scenoje be Billio taip pat yra ir žymusis jo kolega, ilgametis draugas, gitaristas Steve Stevens, kurio sugebėjimais tą vakarą abejoti neteko. Pastarasis, beje, prie visų žymiųjų superhitų prisidėjęs ne ką mažiau, nei ir pati žvaigždė. Kairiarankis bosistas ne tik mikliai atlieka savo partijas, bet ir antrina prie mikrofono. O šieji sugebėjimai irgi neeiliniai – ne visada matydamas vaizdą scenoje, išgirstu moterišką vokalą. Pradedu dairytis ir mano didžiai nuostabai išaiškėja, jog šio balso savininkas ne kas kitas, kaip tas pats garbanius boso gitaristas… Ne ką mažesnius triukus išdarinėja ir būgnininkas – mušdamas lazdeles sugeba mestelti net į kokių penkių metrų aukštį, o po to virtuoziškai pagauti ir tęsti savo darbą toliau. O ką jau bekalbėti apie Stevensą, kuris gitaras keičia kaip kojines, groja užsidėjęs instrumentą ant pečių ar tiesiog demonstruoja neįtikėtiną pirštų miklumą. Tiesa, asmeniškai nepatiko tas faktas, jog nemažai dainų buvo atlikta akustine gitara, tarp jų ir vienas mano labiausiai lauktų „Sweet Sixteen“. Per visą pasirodymą Idolas pakeitė ne vieną drabužių komplektą. Atlikėjas savo vertę žino, bet šiaip pasirodė visai savas žmogus – tuo metu, kai kiti atlikdavo savo solo, jis pasitraukdavo prie būgnų ir pasiėmęs lazdelę bandydavo prisijungti prie ritmo. Akivaizdu, kad to daryti jis nemoka, bet tai supranta ir pats – tiesiog mokėjo pasijuokti ir iš savęs. Karštis tikrai nežmoniškas, tą jaučia ir patys muzikantai. Bet be biso paleisti jų niekas nesiruošia. Tokias ovacijas Lietuvoje tikrai seniai girdėjau, bet atlikėjai jų ir nusipelnė. Jie sugrįžta sugroti dar tris dainas. Ir jau pačioje pabaigoje, įvykus rokiruotėms tarp muzikantų, scenoje lieka būgnai, bosas ir keturios gitaros. Įspūdinga pabaiga…

Pabuvojau, pamačiau vieną iš savo muzikinės mokyklos pradininkų. Aplankyti buvo tikrai verta. Bet yra vienas didelis „bet“. Nesugroti vienos iš dainų, iškėlusių šio atlikėjo vertę – „Cradle Of Love“ – nedovanotina klaida. Galbūt šios ir betrūko, jog koncertą būtų galima įvertinti aukščiausiu balu… Ir, žinoma, turbūt visus domina garso klausimas. Pastarasis buvo puikus, tiek per Idolą, tiek per latvius. Kai norim, pasirodo, galim viską.