ANTIS klube „Tamsta“ – mes rimtai galvojam!

Apie atsikūrusios ANTIES koncertus gruodžio 17 ir 18 dienomis Vilniaus „Forume Palace“ rūmuose buvo skelbiama daug. Tačiau šis reportažas ne apie tai. Beveik savaite anksčiau, gruodžio 12-ąją, ANTIS surengė beveik slaptą koncertą klube „Tamsta“. Nors tai savotiška repeticija prieš grandiozinius pasirodymus „Forume Palace“, tačiau aš nei kiek nesigailiu, kad pasirinkau būtent šį variantą. Kodėl? Ogi štai…

Stebuklingu būdu sužinoję apie šį ankstyvą (ir pigesnį!) koncertą ilgai nedvejodami jį ir pasirinkom. Baimė, jog gali susirinkti didžiulė „Tamstoje“ nesutelpanti masė žmonių, privertė atvykti gerom dviem valandom prieš koncerto pradžią. O visgi klydom. Nei prie durų, nei prie bilietų kasos, nei dar kur nors eilės nebuvo matyti. Kita vertus, tai tik patvirtino dėsnį, jog masės ima tik tai, kas brukamą per jėgą. Tad įžengiam į „Tamstos“ vidų, susimokam už įėjimą, pasikariam (paltus) ir įžygiuojam į pagrindinę salę. Žinoma, visi stalai rezervuoti (tai ir neturėtų nieko stebinti), tačiau mes juk neišlepę – vieta prie baro irgi tinka. Vienas po kito ima rinktis žmonės, salė po truputį prisipildo. Tarp susirinkusiųjų vyrauja toli gražu ne jaunimas. Panašu, kad renkasi tikrieji ANTIES gerbėjai. Imu suvokti, jog papuoliau būtent ten, kur ir norėjau. Štai taip gana monotoniškai gurkšnojant alutį ir besišnekučiuojant prabėga dvi valandos.

Praėjus nei daug, nei mažai (pusvalandžiui) nuo oficialios koncerto pradžios, pasigirsta pirmosios instrumentinio gabalo „Bergždžias darbas“ trimitų natos. Pozicijas prie baro užsiėmusi publika ima stotis (neatsiliekame ir mes), atmosfera išsyk ima kaisti. Ir štai, pasibaigus šiai gana didingai įžangai, pasirodo oficialiai apsirengęs ir medaliais apsikarstęs pagrindinis visos šios šventės kaltininkas – Algirdas Kaušpėdas. „Vampyriškas“ sceninis įvaizdis iš esmės likęs toks pat kaip ir seniau, tačiau šį kartą grimo jau panaudota ne tiek daug. Nepanašu, jog pasirodyme teks išvysti daug šou, nes tam dalykui scenoje tiesiog per mažai vietos. Ir tai pasitvirtina. Tačiau, mano galva, čia jokiu būdu ne minusas. Priešingai – atmosfera labai šilta: Kaušpėdas ir grupė mažiau pozuoja, daugiau nuoširdžiai bendrauja su publika, Tikraisiais ANTIES fanais.

Pirmojoje koncerto dalyje iš eilės sugrotos beveik visos naujojo albumo dainos, todėl jo aprašymas bus ir savotiška albumo recenzija. Naujų dainų laukiau su nerimu, tačiau ne tiek dėl muzikos, kiek dėl žodžių. Sovietiniais laikais tuometinę santvarką bei gyvenimo būdą (o gal brudą :D) šmaikščiai kritikavę „antinai“ buvo ne tik originali ir aktuali grupė – jie buvo kone pagrindiniai ir ryškiausi Sąjūdžio idėjų propaguotojai tuometinėje roko scenoje, atvirai skleidžiantys išsivadavimo iš imperinio režimo idėją. Baiminausi, jog šie „tautos žibužiai“ nebūtų su laiku patapę „senais bambekliais“. Laimei baiminausi be reikalo. Šių laikų kritikai pradėti buvo pasirinktas optimalus variantas. Tekstų autorius ir grupės vokalistas Algirdas Kaušpėdas jau pirmojoje dainoje „CV“ smagiai ironizuoja ne ką kitą, o save patį: „Poetai, dėmesio! Esmi beveik Maironis! Šukuosena aukštyn, glotnus it ruonis“ arba dar geriau „Marketingo karys ir verslo bulius. Vadybos ir vaidybos konsultantas. Man duoda pinigų net žydų bankas“. Ties šiuo kūriniu autoironija dar nesibaigia. Ji gana ryški tiek sekančioje dainoje „Meldžiu – beldžiu“, tiek ir kai kuriose kitose (ypatingai „Buržujus“).

Albumas beveik nepolitizuotas. Netiesioginių užuominų į politiką galima įžvelgti nebent trečioje dainoje „Dėmė“. Prasmė ne visose dainose yra akivaizdi: tokie gabalai kaip „Senelis“, „Rugpjūčio 33“, „Auksinis Buda“ palieka daugiau erdvės interpretacijai. Kiekvieno kūrinio atskirai aptarinėti nematau prasmės, todėl paminėsiu tik tai, kas įstrigo labiausiai. Pačiais charakteringiausiais gabalais laikyčiau „Mes rimti!“ ir “Girtuoklis”. Šios pastarojo eilutės, mano galva, yra tiesiog genialiausios visame albume: „Girtuoklio šūkis ir didingas tikslas: ką dar pragerti UŽ TĖVYNĘ tu gali?!“. Čia komentarų turbūt daugiau ir nereikia.

Muzikine prasme albumą galima pagirti dėl pakankamai galingo energijos užtaiso. Nors esminių stilistinių pokyčių nematyti, tačiau kokybė išlaikyta, dainos įsimintinos, skirtingos, vokalas (tiek studijiniam įraše, tiek gyvai) beveik tobulai išlaikytas, viskas atlikta nuoširdžiai. Yra ir greitų, linksmų gabalų, ir ramių, liūdnesnių, ir veržlių, sunkių, netgi agresyvių (pvz., „Mes rimti!“, kuriam įsismarkavus Kaušpėdas „moralizuodamas“ jau ima rėkti pamišusiu „diktatorišku“ balsu: „Tarp vyrų – moterų tebus rimti ir kuklūs komplimentai! Moralės pažeidėjai žus kaip atgyvenę elementai!!!“). Kiekviena daina turi savitą atmosferą, beveik visos jos persmelktos ironijos. Kita vertus, kai kuriais aspektais galima ir pakritikuoti. Kažkodėl koncerto metu maždaug ties šešta daina jau pasijutau išvargintas, ėmiau laukti, kada gi pagaliau prasidės senieji gabalai… Albume, ko gero, nėra nei vienos naujos muzikinės idėjos, viskas paremta senuoju stiliumi. Turbūt didžiausias albumo minusas – tai du saldžiai popsovi gabalai „Sustok akimirka“ ir „Buržujus“. Nors galbūt dėl tokio vertinimo tik mano skonis kaltas… Trumpiau tariant, „Ančių dainos“ nėra prastas albumas, tačiau su senaisiais jo lyginti neverta. Visa tai susumavęs skiriu jam 8/10.

Antra pasirodymo pusė skirta klasikai. Panašu, jog tokia naujų dainų gausa repertuare nusibodo ne man vienam. Pasigirdus seniem gerai žinomiem gabalam (pvz., „Alio alio“, „Ko tu stovi?“, „Zombiai“, „Alyvos“, „Pokštas“, „Kažkas atsitiko“), atgijusi publika tai patvirtina. Tai pati šilčiausia koncerto dalis. Žmonių veidai atrodė patenkinti (Kaušpėdas su grupė taipogi ne išimtis), visi gerai mokėjo žodžius ir pagaliau (kai kurie pirmą kartą gyvenime) gavo progą padainuoti juos kartu su pačia ANTIMI. Nežinau, ar išėjimas bisui buvo suplanuotas iš anksto, ar spontaniškas, tačiau koncerto pabaigoje visai publikai nuoširdžiai ir neįtikėtinai garsiai rėkiant žodžius „Pakartot! Pakartot!“ ANTIS buvo tiesiog priversta sugrįžti į sceną ir dar kartelį atlikti „Mes rimti!“ bei „Girtuoklis“. Nors įspūdžiai išties nepakartojami, tačiau šiai (antrai) daliai irgi turiu šiokių tokių priekaištų: nebuvo sugrotas nei vienas iš mano mėgiamiausių gabalų, tokių kaip „Ša, inteligente!“, „Draugui Tatatavičiui“, „Sargybų imperija“, „Lietuvos valstybė“, „Duokit medalį“, „Tremtis“, „Mafija“, „Nauji Metai“… Žinoma, visko, kas geriausia, vos pusantros valandos trunkančiam koncerte sugroti yra neįmanoma, tačiau labai abejoju, kad nors vienas žmogus liktų nepatenkintas, jei kelių silpniausių naujojo albumo dainų vietą repertuare būtų užėmę klasikiniai.

Kaip bebūtų, visa ši kritika tėra paremta mano asmeninėm emocijom ir subjektyviu požiūriu. Objektyviais kriterijais vertinant koncertui neturiu absoliučiai jokių priekaištų. Garsas (Lietuvos standartais) geras, atlikimas irgi gerokai tobulesnis nei daugelis tikėjosi. Belieka viltis, jog tai nėra dar vienas trumpalaikis „atgimimas“, o iš tiesų naujo periodo ANTIES karjeroje pradžia. Nematę koncerto, galit kaltinti mane naivumu, tačiau aš gerai žinau, ką mačiau ir girdėjau – aš mačiau Gyvą ANTĮ. Cha, gailėkitės, kas ten nebuvot! :)